- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-28
- Bylos Nr.
- I-7023-968/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00933-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjui R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. G. su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), po 50 Eur neturtinei žalai atlyginti už kiekvieną dieną, kurią Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas su rūkančiais asmenimis.
2. Pareiškėjas savo skundą grindžia šiais argumentais:
Nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio pareiškėjas yra laikomas Lukiškių TI-K. Atvykus į įstaigą, pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą su rūkančiais asmenimis. Kartu su rūkančiais asmenimis pareiškėjas buvo laikomas iki 2015-02-02. Pareiškėjo teigimu, jis nerūko, apie tai informavo Lukiškių TI-K pareigūnus, todėl pareiškėjo laikymas vienoje kameroje su nuteistaisiais pažeidė pareiškėjo teises. Gyvenimas kameroje su rūkančiais asmenimis turėjo neigiamą poveikį pareiškėjo sveikatai.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje iš esmės remdamasis skunde išdėstytais argumentais, pareiškėjas prašė jo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 11–18) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl pažeidimų už laikotarpį nuo 2011-08-19 iki 2015-02-02, tačiau savo skundą parašė tik 2015-02-03. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Šis sutrumpintas terminas turėtų būti taikomas pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.
Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.
Vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste (kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125) skirstomi, atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, taip pat vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnio bei 70 straipsnio reikalavimais. Pagal tvarkos aprašą suimtieji (nuteistieji) į gyvenamąsias kameras skirstomi, atsižvelgiant į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų. R. G. 2013-10-01 pareiškė norą būti laikomas kameroje kartu su nerūkančiais asmenimis, todėl tą pačią dieną jis buvo perkeltas į gyvenamąją kamerą Nr. 90, kurioje buvo laikomas vienas. Tačiau, pareiškėjui sutikus kameroje būti kartu su rūkančiais asmenimis, 2014-02-06 pas pareiškėją į gyvenamąją kamerą Nr. 90 buvo įkeltas kitas nuteistasis. Tai pareiškėjas patvirtino savo asmeniniu parašu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas su prašymais, skundais, pareiškimais dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis į įstaigos administraciją nesikreipė.
Atsiliepimas
Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
1. Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso šalių pateiktais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais.
2. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
3. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad: pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2009-04-30 (b. l. 19); laikotarpiu nuo 2011-08-19 iki 2015-02-02 Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 75, 80, 83, 84, 88, 89, 90, 93, 95, 107, 119, 185, 228, 229, 234, 235 ir 239, kuriose periodiškai buvo nuo 1 iki 4 asmenų (b. l. 11–13, 24); pareiškėjas 2009-04-30 atvykęs į Lukiškių TI-K savo parašu patvirtino, kad sutinka kameroje būti su rūkančiais asmenimis, o 2013-10-01 išreiškė prašymą jį laikyti su nerūkančiais asmenimis (b. l. 22).
4. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą už tai, kad Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2011-08-19 iki 2015-02-02 neužtikrino pareiškėjo teisės gyventi kameroje su nerūkančiais asmenimis. Ginčo dėl kitų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų šioje byloje nėra.
5. Minėta, kad atsakovės atstovas Lukiškių TI-K savo atsiliepime prašo teismo taikyti trejų metų ieškinio senatį.
CK nustatyta, kad: ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (1.127 straipsnio 5 dalis); ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Pagal CK1.131straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. LVAT 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).
Kaip minėta pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2011-08-19 iki 2015-02-02, tačiau skundą dėl to teismui surašė tik 2015-02-03 (b. l. 1). Įvertinęs tai, kad dėl dalies skundo reikalavimo pareiškėjas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, neprašo jo atnaujinti, o pagrindas jį atnaujinti ex officio nenustatytas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kuri kildinama iš netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2011-08-19 iki 2012-02-02, atmestina kaip nepagrįsta. Atsižvelgdamas į tai, teismas šioje byloje vertina pareiškėjo R. G. reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K (pareiškėjo laikymo vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis) laikotarpiu nuo 2012-02-03 iki 2015-02-02, pagrįstumą.
6. Pareiškėjo teigimu, visą jo skunde nurodytą laikotarpį, taigi ir laikotarpį nuo 2012-02-03 iki 2015-02-02 Lukiškių TI-K kamerose jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, tuo pažeidžiant jo teisę į saugias sveikatai sąlygas, darant žalą jo sveikatai, dėl to pareiškėjas esą patyrė moralinius išgyvenimus.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Izoliavimo reikalavimai, kurių turi būti laikomasi nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad: atskirose pataisos įstaigose turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai (2 dalis); izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą, nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus, nuteistieji užsieniečiai, buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 dalis).
Taigi matyti, kad rūkantieji asmenys nėra išskirti, kaip izoliuotina nuteistųjų grupė. Kita vertus, Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais.
Nurodytą teisinį reguliavimą įvertinus šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad nuteistasis turi teisę būti laikomas atskirai nuo rūkančių asmenų, tačiau jis privalo raštu dėl to pateikti prašymą. Kaip minėta, pareiškėjas 2009-04-30 atvykęs į Lukiškių TI-K pasirašytinai išreiškė sutikimą būti laikomas kamerose su rūkančiais asmenimis ir iki 2013-10-01 į Lukiškių TI-K administraciją su rašytiniais prašymais dėl laikymo atskirai nuo rūkančių asmenų nesikreipė. Prašymą laikyti kamerose su nerūkančiais asmenimis pareiškėjas pateikė tik 2013-10-01. Vadinasi, laikotarpiu nuo 2012-02-03 iki 2013-10-01 nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėją laikant vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis Lukiškių TI-K ar jos pareigūnai pažeidė teisės aktus.
Lukiškių TI-K atsiliepime, taip pat 2015-02-23 pažymoje Nr. 24-1007 „Dėl nuteistojo R. G.“ (b. l. 21) nurodyta, kad, pareiškėjui sutikus būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, R. G. nuo 2014-02-06 buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Tačiau šie atsakovo teiginiai vertintini kritiškai, kadangi į bylą nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas išreiškė sutikimą nuo 2014-02-06 būti laikomas su rūkančiais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-10-01, kai išreiškė prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų, iki 2015-02-02 Lukiškių TI-K kamerose su rūkančiais asmenimis buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2015-02-02 pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 490 dienų, iš kurių 213 dienų kamerose buvo laikomas vienas, t. y. 213 dienų pareiškėjo teisė nebūti laikomam kameroje su rūkančiais asmenimis buvo užtikrinta. Tuo tarpu 277 dienas pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas ne vienas, su rūkančiais asmenimis. Taigi byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio atliko bausmę pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus sąlygomis. Vadinasi, valstybė 277 dienas CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo dėl jų patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą bei saugią sveikatai gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
7. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, taip pat aplinkybę, kad didžiąją kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpio dalį pareiškėjas buvo išreiškęs sutikimą būti laikomas kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, ir tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjo periodiškas laikymas kamerose kartu su rūkančiais asmenimis laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2015-02-02 turėjo kokių nors akivaizdžių negrįžtamų neigiamų padarinių pareiškėjo sveikatai, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1 100 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 1 100 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. G. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.