- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- I2-13959-644/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04157-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- mažoji bendrija „Restauratoriai“
- Kategorijos
- 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romano Klišausko ir Astos Vailionės,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui K. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo mažoji bendrija „Restauratoriai“, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024-07-15 sprendimą Nr. 24S166044, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760261086 (tolau – ir Sprendimas).
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, kad Migracijos departamentas 2023-06-15 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y., kai leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti. Pareiškėjas buvo įdarbintas UAB „Retails“ darbininku. Su darbdaviu buvo sutarta dėl 1400 Eur/mėn. atlyginimo. Kadangi darbdavys nemokėjo sutarto darbo užmokesčio, pareiškėjas 2023-09-29 žodžiu nutraukė darbo sutartį ir pradėjo ieškoti naujo darbo. Pareiškėjas buvo grįžęs ir į gimtąją šalį, kadangi buvo sutaręs su MB „Restauratoriai“, jog vykdys darbuotojų paiešką. Laikotarpiu nuo 2023-09-29 iki 2024-04-18 pareiškėjas ieškojo darbuotojų, galinčių dirbti trečiojo asmens darbuotojais.
Pažymėjo, kad Lietuvoje pareiškėjas turėjo pakankamai lėšų (santaupų), kurių buvo atsivežęs iš gimtosios šalies, kad galėtų pragyventi, kol susiras darbą. Nuo 2024-04-18 pareiškėjas vykdo individualią veiklą (pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas, stogų dengimas, staliaus dirbinių įrengimas), gauna reguliarias pajamas, atsakingai moka mokesčius. Pareiškėjas buvo ne kartą gavęs piniginių lėšų kaip atlygį už MB „Restauratoriai“ atliktą darbą, šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti banko sąskaitos išrašai.
Pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas pareiškėjui buvo pateiktas jam nesuprantama užsienio kalba. Sprendimas nepagrįstas, nes nenurodyta, kokiu konkrečiai laikotarpiu buvo vykdomas patikrinimas. Sprendimo argumentai yra neišsamūs, nepakankami, prieštaraujantys vieni kitiems. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas tikrai dirbo sutartoje darbo vietoje, tačiau iki tol, kol negavo darbo užmokesčio. Pareiškėjas pats paliko darbo vietą, kadangi liko apgautas ir iki šios dienos jam nėra išmokėtas darbo užmokestis. Pareiškėjas buvo sąžiningas ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų susirasti naują darbą, todėl turėdamas galiojantį leidimą laikinai gyventi, nepavykus tiesiogiai įsidarbinti į kitą įmonę, pradėjo vykdyti individualią veiklą. Šiai dienai pareiškėjas turi įsipareigojimų trečiajam asmeniui, kadangi turi atlikti užsakytus darbus.
Atsiliepimas
Atsakovo Migracijos departamento atstovas atsiliepimą palaikė ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodė, kad ketina dirbti UAB „Retailas“ skerdiku, darbo užmokestis – 1400 Eur/mėn. Migracijos departamentas 2023-06-15 sprendimu išdavė pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. .y., kai leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti. Tačiau patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazę buvo nustatyta, kad pareiškėjas minėtoje bendrovėje buvo įdarbintas laikotarpiais nuo 2023-01-27 iki 2023-07-31 ir nuo 2023-08-01 iki 2023-09-29 ir jam nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis. Migracijos departamentas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, kadangi pareiškėjas neturėjo pakankamai pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nes negavo sulygto darbo užmokesčio, be to, nutraukė darbo sutartį, todėl buvo konstatuota, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Pažymėjo, kad nei Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties nei kiti teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos priimant sprendimą aiškintis aplinkybes dėl pareiškėjo nepakankamai gaunamo darbo užmokesčio. Pagal tarpininkavimo raštą ir prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjo darbo užmokestis – 1440 Eur/mėn., tačiau pareiškėjas nustatyto darbo užmokesčio negavo, todėl jis neatitinka imperatyvių Įstatymo reikalavimų. Pareiškėjui negaunant nustatyto atlyginimo ir nutraukus darbo sutartį, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Preziumuotina, kad pareiškėjui yra žinomi Įstatyme įtvirtinti Leidimo panaikinimo pagrindai, todėl pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Migracijos departamentą informuojant apie pasikeitusią jo teisinę padėtį ir kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo nurodyti argumentai, jog jis yra užsienietis, nemoka valstybinės kalbos, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes. Šios aplinkybės nesutrukdė jam ginti savo galbūt pažeistas teises, todėl savaime nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Ginčijamas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo nutarta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Uzbekistano pilietis M. M. 2023-01-26 pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodė, kad ketina dirbti UAB „Retailas“, darbo užmokestis – 1400 Eur/mėn. UAB „Retailas“ tarpininkavimo rašte nurodė, kad pareiškėjo darbo sutartis terminuota (terminas iki 2025-01-26), darbo užmokestis – 1400 Eur/mėn.
Migracijos departamentas 2023-06-15 priėmė sprendimą išduoti Uzbekistano piliečiui M. M. Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. .y., kai leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje.
Migracijos departamentas patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) duomenis apie pareiškėją ir nustatė, kad M. M. UAB „Retailas“ buvo įdarbintas laikotarpiu nuo 2023-01-27 iki 2023-07-31 ir nuo 2023-08-01 iki 2023-09-29. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis – 1400 Eur. Migracijos departamentas nustatė, kad jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse užsienietis nedirba, tačiau nuo 2024-04-18 vykdo individualią veiklą.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 2024-07-15 sprendimu Nr. 24S166044 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad: 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 3) nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Migracijos departamentas Sprendime pažymėjo, kad asmuo neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nes negavo sulygto darbo užmokesčio ir darbo sutartį nutraukė 2023-09-29, todėl konstatavo, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, jog yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją, nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar, kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Nesutikimą su ginčijamu Sprendimu pareiškėjas motyvuoja tuo, kad sprendimas priimtas neišsiaiškinus visų faktinių aplinkybių, kadangi pareiškėjui nustatytas darbo užmokestis nebuvo mokamas ne dėl jo, bet dėl darbdavio kaltės, be to, pareiškėjas pragyvenimui turėjo asmeninių santaupų, jis vykdo individualią veiklą ir turi įsipareigojimų dėl nebaigtų darbų.
Kaip buvo minėta, Migracijos departamentas 2023-06-15 priėmė sprendimą išduoti M. M. Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. .y., kai leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas turėjo dirbti UAB „Retailas“ skerdiku, o numatytas darbo užmokestis – 1400 Eur/mėn.
Byloje nėra ginčo dėl fakto, jog UAB „Retailas“ tarpininkavimo rašte ir pareiškėjo prašyme nurodytas darbo užmokestis - 1400 Eur/mėn. pareiškėjui nebuvo mokamas, o darbo sutartis nutraukta 2023-09-29. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas bendrovėje dirbo laikotarpiu nuo 2023-01-27 iki 2023-07-31 ir nuo 2023-08-01 iki 2023-09-29. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos matyti, kad 2023 m. vasario mėn. pareiškėjui išmokėtas 1400 Eur darbo užmokestis, 2023 m. kovo mėn. – 304,35 Eur, 2023 m. balandžio mėn. – 368,42 Eur, 2023 m. gegužės mėn. – 509,09 Eur, 2023 m. birželio mėn. – 763,64 Eur, 2023 m. liepos mėn. – 700 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėn. - 763,64 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. – 881,14 Eur.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-01-29 įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ nustatyta, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje – 1 MMA (minimali mėnesinė alga). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas 1 MMA 2023 m. – 840 Eur, 2024 m. – 924 Eur.
Kadangi pareiškėjui dirbant UAB „Retailas“ iš esmės nebuvo mokamas prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis (išskyrus 2023 m. vasario mėn.), be to, darbo sutartis buvo nutraukta, teismo vertinimu, Migracijos departamentas sprendime pagrįstai darė išvadą, kad: 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 3) nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Pats pareiškėjas savo prašyme nurodė vienintelį pragyvenimo lėšų šaltinį – 1400 Eur/mėn. darbo užmokestis UAB „Retailas“, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, nurodytų pajamų negavo, be to, jo gaunamas atlyginimas neviršijo nustatyto 1 MMA dydžio (išskyrus du mėnesius). Iš į bylą pateikto MB „Restauratoriai“ banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2024-04-01 iki 2024-08-27 matyti, kad pareiškėjas vykdo ekonominę veiklą ir galimai turi sutartinių įsipareigojimų su MB „Restauratoriai“, tačiau duomenų apie pareiškėjo pajamas pragyvenimui iš individualios veiklos byloje nėra. Nurodytos aplinkybės pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą sudarė pagrindą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas rėmėsi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu egzistavusiais duomenimis, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, nutraukta darbo sutartis ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. buvo nustatyti teisiniai pagrindai panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatyme keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-19 nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014).
Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog atsakovas nesiaiškino visų faktinių aplinkybių, teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos papildomai aiškintis aplinkybes, susijusias su asmens kitomis galimai gaunamomis pajamomis. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečius papildomus paaiškinimus Migracijos departamentui jis būtų pateikęs, todėl akcentuotina, kad kreipdamasis į teismą jis šią teisę pilnai realizavo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį, daroma išvada, kad sprendime yra visi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš ginčijamo Sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, Sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, paremtas objektyviais faktais, jame nurodyti teisės aktai, todėl darytina išvada, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento 2024-07-15 sprendimą Nr. 24S166044, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. M. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.