Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-02-09 · Civilinė byla Nr. 2S-106-186/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-02-09
Bylos Nr.
2S-106-186/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Ieškovas
Viešosios įstaigos „Krepšinio rytas“
Civilinė byla Nr. 2S-106/07
NUTARTISVILNIAUS APYGARDOS TEISMASVilnius 2007 m. vasario 9 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkas Egidijus Žironas,

kolegijos teisėjos Romualda Janovičienė ir Dalia Višinskienė

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Viešosios įstaigos „Krepšinio rytas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti Viešosios įstaigos „Krepšinio rytas“ ieškinį N.S. dėl įpareigojimo vykdyti sutartį.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Viešoji įstaiga „Krepšinio rytas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui N.S., prašydamas įpareigoti atsakovą vykdyti su ieškovu 2005-09-19 sudarytą sutartį. Ieškovas nurodė paskutinę jam žinomą atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2006-10-20 nutartimi ieškovui Viešajai įstaigai „Krepšinio rytas“ nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti: pasirinkti konkretų teisių gynimo būdą, aiškiai nurodyti ieškinio dalyką, duomenis apie atsakovą, jo adresą bei pateikti visų procesinių dokumentų vertimus į atsakovo buvimo vietos valstybės kalbą.

Šalies argumentai

Patikslintu ieškiniu ieškovas Viešoji įstaiga „Krepšinio rytas“ prašė teismą įpareigoti atsakovą N.S. vykdyti įsipareigojimus, kylančius iš 2005-09-19 su ieškovu sudarytos sutarties: organizuoti krepšinio komandos „Lietuvos rytas“ treniruočių planą, parengti ir pateikti krepšinio komandos „Lietuvos rytas“ treniruočių tikslines programas, parengti ir pateikti krepšinio komandos „Lietuvos rytas“ sportininkų fizinio rengimo programą, vykdyti krepšinio komandos „Lietuvos rytas“ sportininkų treniruočių proceso apskaitą, atlikti analizę ir testavimą. Ieškovas nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovui turėtų būti siunčiami krepšinio klubo „Maccabi Elite Tel Aviv“ adresu Izraelyje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2006-11-14 nutartimi atsisakė priimti Viešosios įstaigos „Krepšinio rytas“ ieškinį atsakovui N.S. LR CPK 137 str. 2 d. 2 p. pagrindu, kai ieškinys neteismingas tam teismui. Teismas, vadovaudamasi LR CPK 787 str. 3 d., konstatavo, jog pateiktas ieškinys formaliai teismingas Vilniaus miesto trečiam apylinkės teismui, tačiau pabrėžė, kad sprendžiant, ar byla su užsienio elementu yra teisminga Lietuvos teismams, būtina apsvarstyti, ar priimtas byloje sprendimas būtų pripažintas ir vykdomas užsienio valstybėje. Teismas nustatė, jog ieškovo žiniomis atsakovo buvimo vieta yra Izraelyje. Izraelis nėra sudaręs su Lietuva tarptautinės dvišalės (daugiašalės) sutarties dėl teisinės pagalbos, Izraelis nėra 1965 m. Hagos Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimo civilinėse ar komercinėse bylose įteikimo užsienyje dalyvis. Todėl procesiniai dokumentai atsakovui negali būti siunčiami nei tiesiogiai, nei pagal 1965 m. Hagos konvenciją. Teismas nurodė, kad dokumentus galima siųsti laikantis diplomatinio susižinojimo tvarkos. Tačiau kadangi ieškovas pateikė ieškinio vertimą ne į oficialią Izraelio kalbą (irvito ar arabų), o į anglų kalbą, diplomatiniais kanalais ir geranoriškumo principu įteikiamų dokumentų neįvertinusi valstybė gali atsisakyti teikti pagalbą. Teismas pabrėžė, kad byloje gali kilti užsienio valstybėje esančių įrodymų rinkimo klausimas. Įrodymai, esantys užsienio valstybėje, taip pat gali būti renkami diplomatiniais kanalais, abipusiškumo ir geranoriškumo pagrindu, tačiau Kroatija, kurios pilietis yra atsakovas, nėra ES narė ir nėra pasirašiusi teisinės pagalbos sutarties su Lietuva. Teismas, padarydamas išvadą, jog Lietuvos teismo sprendimas Kroatijoje ar Izraelyje gali likti nevykdomas, taip pat atsižvelgė, kad ieškinio dalykas yra asmeniškai atsakovo vykdytina prievolė. Nors valstybės gali pripažinti užsienio valstybių teismų sprendimus ir nesant tarptautinės sutarties, remiantis geranoriškumo principu bei savo nacionaline teise, teismas padarė išvadą, jog nėra garantijų, kad Lietuvos teismo sprendimas bus pripažintas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad byla laikytina neteisminga Vilniaus miesto trečiam apylinkės teismui ir pasiūlė ieškovui kreiptis į atsakovo buvimo vietos šalies teismą tos šalies įstatymų nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Viešoji įstaiga „Krepšinio rytas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006-11-14 nutartį ir priimti ieškovo Viešosios įstaigos „Krepšinio rytas“ ieškinį atsakovui N.S. dėl įpareigojimo vykdyti sutartį bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad ieškovas tinkamai pašalino visus Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006-10-20 nutartyje nurodytus trūkumus, todėl teismas ieškinį turėjo priimti. Teismas 2006-10-20 nutartyje aiškiai suformulavo, kad pašalinus nutartyje nurodytus trūkumus ieškinys bus priimtas ir laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną. Jeigu teismas manė, kad neturi jurisdikcijos nagrinėti šią bylą, jis privalėjo jau iš karto atsisakyti priimti ieškinį. Civilinių bylų, turinčių tarptautinį elementą, teisminis priklausomumas nustatomas vadovaujantis tarptautinių sutarčių ir LR CPK įtvirtintomis jurisdikcijos taisyklėmis. Kadangi nei Kroatija, nei Izraelis nėra ES narės, o Lietuvos Respublika su šiomis valstybėmis nėra sudariusi tarptautinių sutarčių dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių ar tarpusavio pripažinimo, šios bylos teismingumas turėtų būti nustatomas remiantis LR CPK įtvirtintomis normomis. Vadovaujantis LR CPK 787 str. 1 d. 3 p., ir atsižvelgiant, kad atsakovo prievolė atsirado ir turi būti įvykdyta Lietuvoje, pareikštas ieškinys yra priskirtinas Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Kadangi atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, ieškinys turėjo būti reiškiamas pagal jo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, t.y. Vilniaus miesto trečiam apylinkės teismui. Teismas turėjo įvertinti, kad ieškinio dalykas yra labiausiai susijęs su Lietuvos Respublikas ir kad egzistuoja didelė tikimybė, kad kitų valstybių teismai taip pat gali atsisakyti spręsti šį ginčą. Teismas turėjo įvertinti ieškovo galimybę apginti savo pažeistas teises kitos valstybės teismuose. Todėl pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškinį iš esmės užkirto kelią ieškovui apginti savo pažeistas teises. Teismas, nepagrįstai atsisakydamas priimti ieškinį, rėmėsi išvada, jog yra didelė tikimybė, kad Lietuvos Respublikos teismo priimtas sprendimas Izraelyje gali likti neįvykdytas. Tokia teismo išvada yra grindžiama tik prielaidomis. Nurodo, kad nėra pagrindo manyti, jog išsprendus bylą ne Lietuvos Respublikos, o kitos valstybės, pvz. Izraelio ar Kroatijos, teisme, egzistuotų didesnė tikimybė, kad jis bus įvykdytas. Atsakovas nėra Izraelio pilietis, o šioje šalyje yra tik laikinai ir tikėtina, kad iki sprendimo šioje byloje priėmimo gali persikelti į kitą valstybę, įskaitant ir ES narę. Tuo tarpu Kroatija jau 2005 m. yra pradėjusi derybas dėl įstojimo į ES, kurias planuojama užbaigti 2007 m. Teismas galėtų atsisakyti nagrinėti bylą tik tuo atveju, jeigu manytų, kad ji priklauso išimtinei kitos valstybės teismo jurisdikcijai. Teismas, kuris pagal įstatymus turi jurisdikciją spręsti ginčą, negali taikyti forum non convenience principo, remdamasis vien tik prezumpcija, kad jo sprendimas užsienio valstybėje galėtų būti neįvykdytas.

Nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Remiantis LR CPK 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas priima ieškinį, kuris paduotas laikantis teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Ši teisė įgyvendinama laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, kurią reglamentuoja LR CPK.

Iš ieškinio matyti, kad ieškovą Viešąją įstaigą „Krepšinio rytas“ ir atsakovą N. S., kuris yra Kroatijos Respublikos pilietis, o gyvena Izraelyje, sieja 2005-09-19 sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo tris sezonus iš eilės, t.y. 2005/2006, 2006/2007 ir 2007/2008 metais, treniruoti krepšinio komandą „Lietuvos rytas“ (b.l.5-17). Ieškovo reikalavimas grindžiamas šios sutarties pagrindu atsiradusių atsakovo kaip trenerio įsipareigojimų nevykdymu.

Bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu teismas privalo savo iniciatyvą ex officio patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismui (LR CPK 782 str.). Nustatęs, kad byla neteisminga Lietuvos teismams, teismas atsisako priimti ieškinį LR CPK 137 str. 2 d. 2 p. pagrindu.

Nagrinėjamu atveju nesant tarptautinės dvišalės sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Izraelio, kur šiuo metu, ieškovo duomenimis, yra atsakovo gyvenamoji vieta, reguliuojančios bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumo klausimus, bylos teisminį priklausymą pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatinėjo taikydamas nacionalinio teismingumo taisykles ginčo teisenoje. Vadovaujantis LR CPK 787 str. 1 d. 3 p., bylos yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, kai ginčo dalykas yra prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje. Tačiau, taikant šią teismingumo taisyklę, būtina atsižvelgti į civilinių bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu specifiką. Tarptautinis (užsienio) civilinės bylos elementas nulemia tai, kad byla yra teisminga Lietuvos teismams tik tuo atveju, jeigu yra tam tikras ryšys tarp ginčo šalių ir Lietuvos, o dėl šio ryšio civilinė byla patenka į Lietuvos teismų jurisdikciją. Tai reiškia, jog teismas, spręsdamas dėl tarptautinės jurisdikcijos, turi atsižvelgti į šalių, įrodymų buvimo vietą, juridinių faktų, sudarančių ieškinio pagrindą, įvykdymo ir atsiradimo vietą ir kitas aplinkybes, iš kurių nustatoma, ar byla turi ryšį su teismo vietos valstybe. Nenustačius daugumos įrodymų buvimo atsakovo gyvenamosios vietos užsienio valstybėje, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą nėra pagrindo taikyti forum non conveniens doktriną ir atsisakyti priimti ieškinį dėl to, kad byla užsienio valstybės teisme būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau.

Kadangi nagrinėjama byla nėra priskirtina išimtinei Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijai, teisėjų kolegija sutinka, jog sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar priimtas byloje sprendimas būtų pripažįstamas ir vykdomas užsienio valstybėje. Tačiau kolegija pažymi, kad dvišalės sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės, kurioje tektų pripažinti ir vykdyti priimtą teismo sprendimą (Izraelio ar Kroatijos), nebuvimas, atsižvelgiant į teismo sprendimo neįvykdymo tikimybę, negalėjo būti savarankiškas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Atsisakymas priimti ieškinį šiuo pagrindu turėjo būti pagrįstas bylos priklausymu atsakovo gyvenamosios vietos valstybės teismo jurisdikcijai, t.y. pirmosios instancijos teismas turėjo realiai išsiaiškinti užsienio valstybės teismų jurisdikcijos klausimą, o ne tik formaliai pasiūlyti ieškovui kreiptis į atsakovo buvimo vietos šalies teismą. Tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato 2000-12-21 nutarimo Nr. 28 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas“ 14 p. esantį išaiškinimą. Priešingu atveju, pirmosios instancijos teismo veiksmai atsisakant priimti ieškinį būtų vertintini kaip atsisakymas ginti pažeistas teises ir vykdyti teisingumą. Be to, teismas taip pat turėjo išsiaiškinti, ar byla nepriklauso valstybės, kurioje tektų pripažinti ir vykdyti būsimą teismo sprendimą, teismų išimtinei jurisdikcijai, nes tokiu atveju priimtas Lietuvos teismo sprendimas nebūtų pripažįstamas ir vykdomas užsienio valstybėje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias jurisdikciją bylose su tarptautiniu elementu, tad skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio dėl skolos priteisimo priėmimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 329 str. 1 d.). Priteikus nustatyti užsienio valstybės teisės turinį, teismas turėtų pareikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus, patvirtinančius, užsienio valstybių teismų jurisdikciją.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto trečiam apylinkės teismui iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjos Romualda JanovičienėDalia Višinskienė