Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartis

2020-07-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-312-913/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-31
Bylos Nr.
A15.-312-913/2020
Teisminio proceso Nr.
4-14-3-00072-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Grąžinti bylą iš naujo tirti.
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė (pirm.)
Pažeidėjas
T. T.
Nukentėjusysis
A. T.
Institucija
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas
Advokatai
Liutauras Lukošius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-312-913/2020
Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00072-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.1.; 21.9.10
ROIK:20114961624 (S)UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 31 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. T., jo atstovui advokatui Liutaurui Lukošiui,

nukentėjusiajam A. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Veiklos skyriaus Vyresnysis tyrėjas K. S. 2020 m. birželio 9 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 53-ANR_P-742-2020 dėl to, jog T. T. 2020 m. gegužės 16 d., 21 val. 00 min. - 2020 m. gegužės 17 d. 06 val. 54 min., (duomenys neskelbtini), kelyje Rubikiai – Bebarzdžiai – Debeikiai, 1,12 km, vairuodamas transporto priemonę (,,Mercedes benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų sustabdyti transporto priemonę iki iš anksto numatomos kliūties, ko pasekoje nepastebėjo kelyje esančios kliūties – kelio užtvaro ir į jį atsitrenkė. Po eismo įvykio iki jo aplinkybių išaiškinimo vartojo alkoholį (T. T. nustatytas 0,97 promilių girtumas). Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė ir kelio atitvaras. T. T. padarytą žalą atlygino. Tokia savo veika T. T. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9 ir 221 punktų reikalavimus ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu T. T. paaiškino, kad savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta. Jis su draugais atvažiavo į sodybą, apie 21 val. jis turėjo važiuoti į miestą ir važiuodamas iš sodybos užkliudė šlagbaumą. Tada jis pasakė S. S. apie įvykį, sodybos savininko sūnui, ir jie nusprendė, kad ne laikas dabar pasakyti S. tėvui, nusprendė pasakyti ryte, nes nemanė, kad čia kažkas baisaus. Sugadino ir savo mašiną, kuri priklauso jo tėčiui, bet yra jo. Jis mano, kad padarė eismo įvykį, bet nemanė, kad viskas bus taip blogai. Jam reikėjo susisiekti su savininkais ir surašyti deklaraciją, pranešti apie įvykį. Jie į sodybą atvažiavo pašvęsti, todėl paliko tą mašiną ir nuėjo švęsti tarsi nieko nebūtų buvę. Iš pradžių bandė neigti viską, nes nežinojo ką sakyti, bijojo, pirmą kartą susidūrė su policija, bet paskui jis viską pasakė kaip buvo. Jie kitą dieną būtų užpildę deklaraciją. Jam teisių labai reikia, nes jis galėtų dirbti visą vasarą, nes šiuo metu tik gali remontuoti traktorius, bet negali vairuoti. Be to, jis turbūt įstojo mokytis į kitą miestą, todėl jam reikės važinėti. Šis įvykis jam buvo labai nemalonus, jis apgailestauja dėl to, kas įvyko.

Nukentėjusysis A. T. paaiškino, kad jis žalos nepatyrė. Mašina yra nupirkta sūnui. Čia tikrai nieko neįvyko, ir jam nėra jokios žalos. Kaip savas vaikas gali padaryti jam žalos. Draudimas buvo skirtas „klevo“ lapui, jis turėjo teisę vairuoti, tai kokia dar žala gali būti padaryta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Liutauras Lukošius paaiškino, kad šioje byloje yra procesinių niuansų, kurie gali keisti veikos kvalifikavimą. Pirma, administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta policijos institucijai, tikslu perrašyti protokolą, nes inkriminuojama ANK 423 straipsnio 3 dalis, nurodant du KET punktus 221 ir 9. KET 221 punktas nurodytas teisingai, bet KET 9 punktas yra neteisingas, nes nurodo tik bendro pobūdžio pareigas. Protokole privalo būti nurodytas konkretus KET punkto pažeidimas, tai formalus pažeidimas, bet jis yra esminis protokolo trūkumas. Antras dalykas, tik šiame teismo posėdyje T. T. buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, pirmas ir antras paaiškinimas paimti jam neišaiškinus jo teisių. Tai yra esminis pažeidimas. Trečias dalykas, advokatui leidžiama išsakyti savo nuomone, todėl jis kaip advokatas mano, kad nėra ANK 423 straipsnio 3 dalies sudėties, nes niekur nėra numatyta kada ir per kiek laiko turi būti pranešta policijai apie eismo įvykį. Jei visos aplinkybės yra aiškios, galima užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Paaiškinimai yra aiškūs, įvykio aplinkybės yra aiškios, o deklaracija nebuvo užpildyta tik dėl to, kad praėjus po įvykio maždaug 8 valandoms, buvo gautas anoniminis skambutis, kad stovi mašina, atsitrenkusi į atitvarą, šlagbaumą. Ši aplinkybė šios veikos niekaip nedaro nei pavojingesne, nei dar kitokia. Jeigu pildoma pagal taisykles KET deklaracija, eismo įvykio dalyviams nekyla pareiga pranešti policijai apie įvykį. T. T. tėčio A. T. kaip nukentėjusiojo statusas nėra teisingas, nes atsakomybė pagal šį straipsnį asmeniui, jei transporto priemonė valdoma teisėtai, netaikoma. Ši byla turėtų būti grąžinta policijai, veika turėtų būti perkvalifikuojama į ANK 426 straipsnio 1 dalį. Nebuvo jokios tyčios vartojant alkoholį iki nustatant eismo įvykio aplinkybes, nes nereikėjo jų nustatyti, nes visiems viskas buvo aišku ir nieko nereikėjo aiškinti, po pačio įvykio buvo praėjusios daugiau negu 8 valandos, kad iš esmės turtas yra tik apgadintas, žalos niekam nepadaryta, prašo taikyti įstatymo išimtį, numatytą ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Asmuo gailisi padaręs administracinį nusižengimą, asmuo turi specifines teises atlikti darbą su tam tikros rūšies transporto priemone, todėl prašo tuo atveju, jei teismui pakaks duomenų, perkvalifikuoti veiką į ANK 426 straipsnio 1 dalį, jei nebus veika perkvalifikuota, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir palikti tik piniginę nuobaudą neatimant teisės vairuoti, nes asmeniui teisė vairuoti yra reikalinga darbui, mokslams, asmeniui toks pažeidimas yra pirmas, ši išimtis jam galėtų būti taikoma.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė teismo grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kadangi administracinio nusižengimo protokole privalo būti nurodytas konkretus KET punkto pažeidimas, o šiuo atveju toks nėra nurodytas.

ANK 609 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio nusižengimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodyta administracinio nusižengimo esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį nusižengimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas, kuris turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017 ir kt.).

Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Sisteminis šios nuostatos aiškinimas reiškia, kad: 1) institucija gali perkvalifikuoti veiką; 2) veikos perkvalifikavimas turi būti motyvuotas; 3) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokole buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) esmė; 4) ši nuostata nereikalauja atlikti papildomo tyrimo; 5) ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant institucijoje pakeičiamas veikos kvalifikavimas, taip pat ir iš lengvesnio pažeidimo į sunkesnį, nėra principo non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) pažeidimas; 6) pirmosios instancijos teismas pats gali pašalinti institucijos motyvų dėl veikos perkvalifikavimo priimant nutarimą trūkumą; 7) įtvirtintas draudimas savo iniciatyva papildyti kaltinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-84-942-2016).

Teismas, išklausęs procese dalyvaujančių asmenų parodymus, bei susipažinęs su visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga sprendžia, jog institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, ne tik nurodė ne visus KET punktus, kurie buvo pažeisti (šią korekciją teismas galėtų padaryti ir nurodyti visus KET punktų pažeidimus, jei kaltinime būtų aiškiai nurodytos visos pažeidimo aplinkybės), tačiau teismas vertina, kad institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą nenurodė ir kitų esminių padarytos veikos aplinkybių, t. y. nenurodė visos padaryto pažeidimo esmės bei neinkriminavo dar vieno ANK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis apie 21 val. turėjo važiuoti į miestą ir važiuodamas iš sodybos užkliudė šlagbaumą. Tada jis pasakė S. S., sodybos savininko sūnui, apie įvykį, ir jie nusprendė, kad ne laikas dabar pasakyti sodybos savininkui, nusprendė apie įvykį jam pasakyti ryte, nes nemanė, kad čia kažkas baisaus, todėl paliko tą mašiną ir nuėjo švęsti tarsi nieko nebūtų buvę.

Šios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės reiškia, kad be jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, galimai yra ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo aplinkybės, nustatančios, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų, bei KET 222 punkto taisyklių pažeidimas, numatantis, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Pažymėtina, jog įstatymas draudžia teismui savo inciatyva papildyti kaltinimą, o nesuformulavus aiškaus kaltinimo asmeniui konkretaus administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymu, būtų pažeidžiama teisės aktų garantuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, atsirastų akivaizdžios kliūtys visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylą pareikšto kaltinimo ribose.

Todėl atsižvelgiant į teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog 2020 m. gegužės 9 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 53-ANR_P-742-2020 nurodyto galimai T. T. padaryto pažeidimo esmė dėl visų jo padarytų administracinių nusižengimų pilnai neatskleista, teismas savo iniciatyva papildyti kaltinimo negali, todėl administracinio nusižengimo bylos medžiaga ROIK: 20114961624 grąžintina institucijai, tinkamam administracinio nusižengimo protokolo surašymui (ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismui priėmus sprendimą grąžinti bylos medžiagą institucijai tinkamam administracinio nusižengimo protokolo surašymui, dėl kitų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo pateiktų prašymų nebepasisakytina, kadangi minėtų prašymų išsprendimas nėra galimas dėl teismo priimto sprendimo grąžinti bylos medžiagą institucijai tinkamam administracinio nusižengimo protokolo surašymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylos medžiagą ROIK: 20114961624 dėl T. T. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 432 straipsnio 3 dalį, grąžinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatui tinkamam administracinio nusižengimo protokolo surašymui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė