Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei ir Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kuzminovui, nuteistajam A. G., jo gynėjui advokatui Artūrui Baužai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį (kanapių sėklų įgijimas ir laikymas) 17 parų areštu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (parametoksimetamfetavio įgijimas ir laikymas) 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, skirta subendrinta 35 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu ir BK 65 straipsnio 1 dalimi, bausmę subendrinus su Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, skirta galutinė subendrinta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu A. G. išteisintas pagal BK 262 straipsnį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad 2009 m. pavasarį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį - 0,230 g. narkotinės medžiagos kanapių sėklų, kurią neteisėtai laikė bute (duomenys neskelbtini) iki 2011-09-13 13.00 val., kuomet kratos metu ši narkotinė medžiaga buvo surasta ir paimta.

Be to, 2011-08-27, dienos metu, tikslesnis laikas nenustatytas, Trakų pilyje, Trakuose, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos - 0.034 g. PMMA (parametoksimetamfetamino), kurią neteisėtai laikė bute (duomenys neskelbtini) iki 2011-09-13 13.00 val., kuomet kratos metu psichotropinė medžiaga buvo surasta ir paimta.

Apeliaciniame skunde A. G. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-06-05 nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 259 str. 2 d. (kanapių sėklų įgijimas ir laikymas), bei priimti šioje dalyje naują - išteisinamąjį nuosprendį, o likusią Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-06-05 nuosprendžio dalį pakeisti, paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę - 2 metus 6 mėnesius ir 15 dienų laisvės atėmimo, jos vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams.

Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neteisingai vertino nuteistojo visišką prisipažinimą. Apeliantas prisipažino tik įgijęs ir namuose laikęs suvenyrines kanapių sėklas, kurios galėjo būti pluoštinių kanapių rūšies, ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai neigė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtį (baudžiamojo nusižengimo dalyką). Pluoštinės kanapės, kurių sudėtyje yra mažiau nei 0,2% veikliosios medžiagos – tetranabiniolio, nėra laikomos narkotinėmis medžiagomis, todėl nesudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 str. 2 d., dalyko.

Skundo autoriaus nuomone, nuosprendyje apylinkės teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-02 nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-424/2007) suformuota praktika. Nors nagrinėjamojoje byloje apylinkės teismas iš esmės perrašė minėtos bylos kasacinės instancijos teismo argumentus, tačiau faktinės aplinkybės (ratio decidendi) šiose baudžiamosiose bylose sutapo nevisiškai (kasacinės instancijos teismo argumentai išdėstyti visiškai kitame nusikaltimo dalyko apibūdinimo kontekste). Apeliantas pažymi, jog šiai bylai yra aktualesnė Panevėžio apylinkės teismo 2008-04-28 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-114-145/2008 suformuota teisminė praktika, susijusi su pluoštinių kanapių disponavimo (įgijimo, laikymo, auginimo ir t.t.) teisėtumu. Pastarojoje byloje, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi savo paties inicijuotu Europos Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) prejudiciniu sprendimu byloje C-207/08, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta: 1) 2003-09-29 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001, turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia nacionalinės teisės aktą, kuriuo draudžiama auginti ir laikyti šiame reglamente nurodytas pluoštines kanapes; 2) Bendrijos teisė draudžia valstybės narės teismui taikyti nacionalinės teisės aktą, kuriuo, pažeidžiant Reglamentą Nr. 1782/2003, draudžiama auginti ir laikyti šiame reglamente nurodytas pluoštines kanapes. Apelianto nuomone, įstatymus aiškinant sistemiškai, minėtas Europos Teisingumo Teismo prejudicinis spendimas yra aktualus, taikant ne tik BK 265 straipsnį (aptariamojoje byloje išteisintas asmuo buvo kaltintas neteisėtai auginęs pluoštines kanapes), bet ir taikant BK 259 straipsnį, kiek tai susiję su kanapėmis ar jų dalimis. Minėta, kad pagal Europos Komisijos reglamento Nr. 796/2004 priedą, nustatantį, jog kanapės, kurių sudėtyje yra mažiau nei 0,2% veikliosios medžiagos - tetrakanabinolio, yra priskiriamos prie pluoštinių, todėl nėra laikomos narkotinėmis medžiagomis. Nagrinėjamu atveju, bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu rastose ir paimtose kanapių sėklose nebuvo nustatinėjamas tetrakanabinolio kiekis, neteisėtas kanapių sėklų įsigijimo faktas irgi nėra įrodytas, todėl 12 suvenyrinių kanapių sėklose nenustačius tikslaus tetrakanabinolio kiekio, nebuvo galima aptartų medžiagų laikyti narkotinėmis. Nesant galimybės paneigti iškilusią akivaizdžią abejonę, kad kratos metu surastos sėklos galėjo būti būtent pluoštinių kanapių (ekspertinio tyrimo metu sėklos buvo sunaudotos), laikantis visuotinai pripažinto in dubio pro reo principo, ši abejonė turėjo būti aiškinta apelianto naudai.

Skunde taip pat nurodoma, jog skirdamas bausmes ir jas subendrinęs su Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, apylinkės teismas pažeidė bausmių bendrinimo taisykles. Apelianto nuomone, vien ta aplinkybė, jog bausmės atidėjimo laikotarpiu buvo padaryta dar viena (ar dvi), pagal BK 10-12 str. įtvirtintą klasifikaciją lengviausia bei mažiausiai pavojinga nusikalstama veika, neduoda pagrindo antrąjį nuosprendį priėmusiam teismui paneigti pirmojo teismo išvados apie galimumą atidėti bausmės, paskirtos už nepilnamečio padarytą sunkų nusikaltimą, vykdymą. Įvertinus tai, A. G. nuomone, skiriant bausmę buvo nepagrįstai netaikytas BK 75 str., reglamentuojantis laisvės atėmimo bausmės atidėjimą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija nesutinka su apelianto nuomone, kad už kanapių sėklų neteisėtą įgijimą ir laikymą pagal BK 259 str. 2 d., jis buvo nuteistas nepagrįstai dėl to, jog rastų ir paimtų medžiagų sudėtyje nenustačius tikslaus tetrakanabinolio kiekio, nebuvo paneigta versija, jog baudžiamojo nusižengimo dalyką sudarančios medžiagos dalys (sėklos) galėjo būti pluoštinių kanapių rūšies, kurias pagal Europos Sąjungos tiesioginio taikymo aktus nustatyta tvarka yra leidžiama auginti (disponuoti).

LR BK 259 str. numatytų nusikalstamų veikų dalykas yra narkotinės (ar psichotropinės) medžiagos. Pagal baudžiamąjį įstatymą narkotinėmis (ir psichotropinės) laikomos medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (BK 269 str. 1 d.). Į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų I sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“, kaip narkotinės medžiagos, yra įtrauktos kanapės (ir jų dalys). Dėl to kanapės, o taip pat ir kitos šios sėjamosios kanapės rūšies kanapių augalo dalys (žiedynai ir apyžiedžiai, lapai, sėklos) sudaro BK 259 str. numatytų nusikalstamų veikų dalyką.

Skunde pagrįstai pažymimą, jog 2003-09-29 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001, turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia taikyti nacionalinės teisės aktus, kuriais neleidžiama auginti ir laikyti šiame reglamente nurodytų pluoštinių kanapių. Tai iš tiesų reiškia, jog valstybės narės negali sukurti reglamentavimo, labiau ribojančio pluoštinių kanapių auginimo tvarką, tačiau šie tiesioginio taikymo teisės aktai niekaip neriboja valstybės narėms teisės tokias medžiagas įtraukti į sąrašus, kuriais uždraudžiama jas vartoti medicinos tikslams. Įvertinus tai, kolegija pripažįsta, jog apelianto nurodytas Europos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas byloje C-207/08, kurio priėmimo klausimas iškilo Panevėžio apygardos teismui aiškinantis tam tikrus nusikaltimo numatyto BK 265 str. sudėties elementus (minėtoji baudžiamoji byla Nr. 1A-114-145/2008), negali būti taikomas sprendžiant klausimą, susijusį su uždraustų naudotis medicinos tikslais narkotinių medžiagų nusikalstamu disponavimu. Iš byloje esančios Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2011-10-21 specialisto išvados Nr. 140-(6033)-ISI-6032 matyti, jog 2011-09-13 kratos metu pas A. G. rastos augalo sėklos yra narkotinė medžiaga- kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 0,230 g. (b. l. 15-17). Kadangi Lietuvos Respublikoje yra uždrausta įgyti ir vartoti ne medicinos tikslams bet kokios sėjamosios kanapės rūšies augalus (ir jų dalis), ribojant atsakomybę tik pagal nusikalstamai disponuojamų medžiagų kiekį, apeliacinio skundo argumentai dėl baudžiamojo nusikaltimo sudėties (dalyko) nebuvimo bei apkaltinamojo nuosprendžio argumentavimo atmestini.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas bausmių subendrinimo teisėtumo klausimas. Apelianto nuomone, vien ta aplinkybė, jog bausmės atidėjimo laikotarpiu buvo padarytos dar dvi naujos nusikalstamos veikos, neduoda pagrindo paskutinįjį nuosprendį priėmusiam teismui paneigti ankstesnįjį nuosprendį priėmusio teismo išvadas dėl atidėjimo bausmės, paskirtos nepilnamečiui už sunkų nusikaltimą. Patikrinusi ir pastaruosius argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmių subendrinimo taisyklių apylinkės teismas nepažeidė, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas išsprendė ne visiškai teisingai.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisminėje praktikoje yra ne kartą pabrėžta, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų ar nepagarbos baudžiamajam įstatymui. Iš tiesų, kaip teisingai pastebėjo apeliantas, įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 str. ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau irgi yra padaręs nusikalstamas veikas ir turi neišnykusį teistumą. Ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai (dar kruopščiau) įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos.

Pažymėtina, kad būtina bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlyga - teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, tai yra turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apeliantas abi nusikalstamas veikas, dėl kurių nuteistas, baigė daryti priėmus Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendį už anksčiau padarytą nusikaltimą (šis nuosprendis įsiteisėjo 2011-12-02). Už veikas teismas skyrė A. G. su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes-areštą. Subendrindamas bausmes už abi nusikalstamas veikas, apylinkės teismas A. G. netaikė bausmės vykdymo atidėjimo ir nepasisakė dėl galimybės bei sąlygų taikyti nuteistajam LR BK 75 str. nuostatas. Teismas realią laisvės atėmimo bausmę skyrė atsižvelgęs į tai, kad A. G. antrą kartą nusikalto neišnykus teistumui, pilnai neprisipažino kaltu, turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Būtent tai ir leido apylinkės teismui daryti išvadą, jog bausmės tikslai be realaus laisvės atėmimo, pasiekti nebūtų.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija su tokiomis apylinkės teismo išvadomis nesutinka ir pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Dar kartą atidėdama apeliantui laisvės atėmimo bausmę, kolegija atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (nuteistas A. G. arešto bausme už du baudžiamuosius nusižengimu), į tai, kad pirmą kartą A. G. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, kad dėl jo veiksmų neatsirado reali žala. Be to atsižvelgtina į tai, jog nuteistasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, yra gana jauno amžiaus, teigiamai charakterizuojamas, todėl reali laisvės atėmimo bausmė nebūtų adekvati padarytų veiksmų pavojingumui, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimui. Dėl to apylinkės teismo nuosprendis keistinas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2p., 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nuosprendį pakeisti:

Taikyti A. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1d., 2d., 4d., 67 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, paskiriant nuteistajam baudžiamojo poveikio priemones bei pareigas:

- 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant atlikti per 4(keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti atliktas per 6(šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- pareigą 1(vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. kasdien, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- pareigą tęsti darbą arba mokslą.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo.