Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio, Nijolės Žalnieriūnienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras) dėl nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atkreipė dėmesį, kad nors viešuosiuose interneto šaltiniuose (pvz., www.118.lt ir www.zebra.lt) yra paskelbti duomenų subjekto asmens duomenys, tačiau tai nesuponuoja fakto, kad jie skelbiami su duomenų subjekto sutikimu ir, kad duomenų subjektas sutinka su jo asmens duomenų rinkimu ir panaudojimu tam, kad būtų su juo susisiekta ir pasiteirauta ar jis parduoda savo nekilnojamąjį turtą ar pateikti kiti pasiūlymai.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2012-02-22 nurodymo Nr. 2R-675(2.13), kuris pareiškėjui pateiktas nustačius, jog iš VĮ Registrų centro tvarkomo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko buvo neteisėtai rinkti duomenys apie A. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. duomenys buvo renkami nesant nė vieno Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 5 str. 1 d. įtvirtinto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus, ir tuo pažeistas ADTAĮ 3 str. 1 d. 2 p.

Nustatyta, kad skundžiamas Valstybinės duomenų inspekcijos nurodymas buvo priimtas A. M. skundo (b. l. 15-17) pagrindu. Skunde buvo nurodyta, kad UAB „Adminsta“ (teikianti daugiabučio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje administravimo ir priežiūros paslaugas), į ją besikreipusiam asmeniui galimai neteisėtai perdavė A. M. duomenis, t. y. vardą, pavardę, gimimo metus, duomenis apie jam nuosavybės teise priklausantį butą adresu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje). 2011-10-20 A. M. telefonu paskambino asmuo prisistatęs „Andriumi“ su siūlymų parduoti minėtą butą. Pokalbio metu skambinęs asmuo patvirtino, kad duomenis jam pateikė UAB „Adminsta“.

Atliekant tyrimą, UAB „Adminsta“ 2011-11-05 raštu Nr. 2571 (b. l. 20) nurodė, kad jai yra žinomi administruojančio namo ((duomenys neskelbtini)) butų savininkų vardai, pavardės bei turimos nuosavybės buto naudingas plotas, tačiau patvirtino, jog turima informacija teisės aktų nustatyta tvarka yra naudojami tik administravimo (sąskaitų išrašymo) tikslais, o tretiesiems asmenims jokios informacijos apie administruojančio namo butų savininkus neteikia. Tyrimo metu, pagal skambinusio asmens telefono numerį buvo nustatyta (UAB „Bitė Lietuva“ 2011-11-23 Nr. 5040-1272, b. l. 24), kad telefono numeris priklauso A. C.. Tuo pagrindu pareiškėjas 2011-12-12 raštu Nr. 2011-12-12/1 (b. l. 25-27) Inspekciją informavo, nurodydamas, kad su J. B. sudarytos 2010-09-16 atstovavimo sutarties (b. l. 30) pagrindu, Nekilnojamojo turto registre, pateikdamas buto adresą (buto adresas tapo žinomas iš J. B.), 2010-11-24 elektroniniu būdu peržiūrėjo (galimybė peržiūrėti suteikta pagal 2008-02-08 Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo internetu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 35-36) A. M. duomenis Nekilnojamojo turto registre VĮ Registrų centro tvarkomame nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Atlikus paiešką, pareiškėjas informavo J. B., kad yra pasirengęs parengti pasiūlymą norimo pirkti buto savininkui, tačiau pažymėjo, kad turimų duomenų, t. y. buto savininko vardo, pavardės nepakanka norint tinkamu adresu paruošti pasiūlymą. Tuo tarpu J. B. pati ėmėsi iniciatyvos pateikti buto savininkui pasiūlymą, įmetant į pašto dėžutę, tačiau į pasiūlymus niekas neatsiliepė. Klientė tęsė buto paieškas ir tuo pačiu klausimu į pareiškėją, maždaug po metų, kreipėsi pakartotinai. Pareiškėjas, tuo tarpu, atlikęs paiešką „Google“ paieškos sistemoje rado buto savininko A. M. gyvenamosios vietos adresą bei fiksuoto telefono numerį. Pareiškėjas, paskambinęs A. M., pateikė pasiūlymą dėl buto pardavimo. A. M. atsisakius pasiūlymo, informaciją apie atsisakymą perdavė J. B. Analogiško pobūdžio informaciją pateikė ir J. B. 2012-01-20 Pranešime (b. l. 40).

Inspekcija 2012-02-21 sprendimu Nr. 3R-59(2.13.1) (b. l. 45-46) pripažino A. M. skundą pagrįstu bei nusprendė pateikti A. C. nurodymą užtikrinti ADTAĮ 3 ir 5 straipsnių laikymąsi. Inspekcija 2012-02-22 Nurodymu dėl asmens duomenų tvarkymo Nr. 2R-675(2.13) pareiškėjui nurodė užtikrinti ADTAĮ 3 ir 5 straipsnių laikymąsi (b. l. 2).

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita; taip pat nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis (ADTAĮ 1 str. 2 d.). Pažymėtina, kad ADTAĮ 36 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, pagal kurią Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra įpareigota prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip vykdomas ADTAĮ. Inspekcijos funkcijos, teisės ir pareigos yra įtvirtintos inter alia ADTAĮ. ADTAĮ 42 str. 1 d. įtvirtinta asmenų, manančių, kad duomenų valdytojas savo veiksmais (neveikimu) pažeidė ADTĮ, teisė kreiptis su skundu į Inspekciją. Inspekcija gavusi tokio pobūdžio skundą privalo atlikti tyrimą pagal ADTAĮ Dešimtojo skirsnio reikalavimus, taip pat mutatis mutandis laikydamasi Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytų reikalavimų

ADTAĮ 41 str., reglamentuojantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teises, inter alia numato, kad Inspekcija turi teisę įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus (6 p.) ir teisę duoti duomenų valdytojui rekomendacijas ir nurodymus dėl asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos. Nagrinėjamu atveju Inspekcija, pripažinusi A. M. 2011-10-24 skundą pagrįstu, pasinaudojo ADTAĮ straipsniu jai suteikta diskrecijos teise ir nusprendė teikti advokatui A. C. nurodymus ateityje užtikrinti, kad būtų laikomasi ADTAĮ 3 ir 5 straipsnių reikalavimų.

Asmens duomenų tvarkymas yra laikomas teisėtu, jeigu jis atitinka Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtintas nuostatas. Būtent ADTAĮ 5 str. 1 d. nustatyti asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai, kuriems esant preziumuojama, jog asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas. Minėti kriterijai yra: 1) duomenų subjektas duoda sutikimą; 2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; 3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; 4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; 5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; 6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Tuo tarpu ADTĮ 3 str. reglamentuojančiame asmens duomenų tvarkymo reikalavimus nustatyta, kad Duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų: renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis (1 p.); tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai (2 p.); tikslūs ir, jei reikia dėl asmens duomenų tvarkymo, nuolat atnaujinami; netikslūs ar neišsamūs duomenys turi būti ištaisyti, papildyti, sunaikinti arba sustabdytas jų tvarkymas (3 p.); tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti (4 p.); saugomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, negu to reikia tiems tikslams, dėl kurių šie duomenys buvo surinkti ir tvarkomi (5 p.); tvarkomi pagal šiame ir kituose atitinkamą veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus aiškius ir skaidrius asmens duomenų tvarkymo reikalavimus (6 p.).

Pareiškėjas, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nurodymu, akcentuoja, jog atsakovė nepagrįstai susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes (Nekilnojamojo turto registre renkant duomenis apie A. M. nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat skambinimas A. M. pateikiant pasiūlymą parduoti butą) vertino kaip neadekvačias teisinių paslaugų teikimui Advokatūros įstatymo kontekste. Todėl, atkreipdamas dėmesį į Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 2 str. 1 d. nustatytą advokatų teikiamų teisinių paslaugų apibrėžimą, teigė, jog pareiškėjo atlikti veiksmai pilnai atitiko Atstovavimo sutartyje nustatytų leidžiamų veiksmų apimtį. Taip pat pažymėjo, kad apie A. M. buvo surinkti tik vieši duomenys. Vadinasi, pirmiausia, šiuo nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti, ar pareiškėjo atlikti veiksmai (Institucijos traktuoti, kaip neatitinkantys teisinių paslaugų), apibrėžti Atstovavimo sutartyje, atitiko teisinių paslaugų teikimą Advokatūros įstatymo kontekste.

Advokatūros įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus šio Įstatymo 4 str. 5 d. nurodytą atvejį. Pareiškėjo pateiktoje su J. B. sudarytoje Atstovavimo sutartyje nurodytas atstovavimo pavedimo pobūdis – atstovavimas civiliniuose santykiuose dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, pasiūlymų dėl nekilnojamojo turto įsigijimo teikimo, dalyvavimo ikisutartiniuose santykiuose. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į faktines situacijos aplinkybes, negalima sutikti su pareiškėjo argumentais, kad duomenų rinkimas (2010-11-24 užklausos pateikimas elektroniniu būdu, pagrindas – VĮ Registrų centro saugos įgaliotinio tarnybos duomenų teikimo ataskaita, patvirtinanti, kad 2010-11-24 19.11 val. advokatas A. C. tikrino duomenis sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, b. l. 43), atliekant Atstovavimo sutartyje numatytą teikiamų paslaugų pobūdį, gali turėti įtakos vienareikšmiškam konstatavimui, kad, pareiškėjo manymu, turint teisėtą pagrindą (Atstovavimo sutartį), pastarojo veiksmai atitinkamai turėtų būti vertintini kaip atlikti laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Pažymėtina, jog atstovavimo taikymo sfera yra gana plati, aprėpianti daug civilinių teisinių santykių. Todėl būtinumas pasinaudoti atstovo (advokato) paslaugomis gali būti sąlygotas įvairių tiek teisinio tiek faktinio pobūdžio aplinkybių. Tačiau, šios sąlygos negali būti beribės. Pažymėtina, jog, šiuo atveju, pareiškėjo užklausos pateikimas ir vėliau skambinimas buto savininkui, klausiant, ar jis neparduoda buto, kai savininkas buto parduoti niekada neketino ir apie tai niekur viešai nebuvo skelbta, neatitiko Atstovavimo sutartyje nustatytų teisinių paslaugų pobūdžio, nes nurodytas paslaugos pobūdis – pasiūlymų dėl nekilnojamojo turto įsigijimo teikimas ar dalyvavimas ikisutartiniuose santykiuose nors ir yra gana plačios apimties, tačiau, šiuo konkrečiu atveju, negalėtų būti laikytina, kaip atitinkanti pasiūlymų teikimą, nes vis tik rinkti duomenis, siekiant išsiaiškinti ar asmuo parduoda butą, neatitinka pasiūlymų dėl nekilnojamojo turto įsigijimo teikimas ar dalyvavimas ikisutartiniuose santykiuose apimties. Kaip jau minėta, Asmens duomenų tvarkymas yra laikomas teisėtu, tik tuo atveju, kai jis atitinka ADTAĮ 5 str. 1 d. įtvirtintų kriterijų nuostatas, nes tik esant šiems kriterijams, preziumuojama, jog asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas. Aptariamu atveju pripažintina (ADTAĮ 5 str. 1 d.), jog duomenų subjektas (buto savininkas A. M.), šiuo konkrečiu atveju, nebuvo davęs sutikimo parduoti butą (1 p.) ir nebuvo ketinimo parduoti ginčo butą (2 p.), taip pat nebuvo teisėto intereso, kurio siektų trečiasis asmuo (J. B.), ir jei pardavėjo (A. M.) interesai nėra svarbesni.

Atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš nagrinėjamo ginčo apimties, nebuvo realių net užuominų apie ketinimą ginčo butą parduoti, todėl duomenų rinkimas, taip pat, nesant paminėtų ADTAĮ 5 str. 1 d. nustatytų kriterijų, turint tikslą sužinoti duomenis tam, kad dar tik ateityje bus siūloma butą parduoti, nelaikytina teisinėmis paslaugomis apibrėžtomis Advokatūros įstatyme bei Atstovavimo sutartyje. Todėl darytina išvada, kad Inspekcija, pasinaudodama ADTAĮ 41 str. 5 p. suteikta teise, nepažeidė jai suteiktos diskrecijos teisės. Aplinkybių, kurios būtų pagrindas panaikinti skundžiamą Inspekcijos Nurodymą, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo A. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.