- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-02
- Bylos Nr.
- 2A-23-516/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė, Marijonas Greičius
- Atsakovas
- R. D.
- Ieškovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- K.
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Marijono Greičiaus,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui R. D. dėl skolos priteisimo. Tretieji asmenys – K. V. ir K. M. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. V. 2008-12-30 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. D. ieškovui 1000 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2007-12-21 sumokėjo 1000 Lt atsakovui už projektavimo darbus, tačiau jie nebuvo atlikti. Atsakovas neatliko projektavimo darbų ir negrąžino ieškovui 1 000 Lt sumos, sumokėtos už minėtų darbų atlikimą. Todėl ieškovui iš atsakovo turi būti priteista 1 000 Lt suma.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. vasario 18 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Teismas priteisė iš atsakovo R. D. ieškovui 1 000 Lt skolos ir 426,65 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, jog iš nagrinėjamoje byloje esančių aplinkybių ir įrodymų darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos teisiniai santykiai. Projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (CK 6.700 str.). Teismas nurodė, jog atsakovas teismui pateiktu atsiliepimu patvirtino, kad paėmė 1 000 Lt užstatą projektavimo darbams pradėti. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atliko ieškovui rangos projektavimo darbus už 1 000 Lt ar, kad darbai, kurių atlikimas priklauso nuo atsakovo valios buvo visiškai atlikti. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad projektavimo paslaugų teikimo sutartis buvo nepasirašyta dėl ieškovo kaltės ir, kad ieškovas nesilaikė įstatyme numatytos pareigos bendradarbiauti su atsakovu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė esantis dizaineris – instruktorius ir tai, jog šia profesine veikla užsiima jau 20 metų. Taigi teismo teigimu, atsakovui, kaip specialistui, turinčiam praktikos ir didesnį profesinį pranašumą atitinkamoje veiklos srityje tenka ir didesnis atsakomybės laipsnis.
Teismas, remdamasis CK 6.191 str. 1 d. nuostata padarė išvadą, kad ieškovas, veikęs trečiojo asmens K. M. vardu, turi teisę reikalauti, kad atsakovas vykdytų savo sutartinius įsipareigojimus. Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog įvykdė sutartus projektavimo darbus ar jo atliktų darbų vertė siekia 1 000 Lt sumą, todėl ieškovo reikalavimas grąžinti avansu sumokėtą darbui atlikti reikalingą sumą yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 000 Lt suma.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. D. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas 2007-12-21 sumokėjo atsakovui už projektavimo darbus, kadangi ieškovas po apelianto ilgalaikių raginimų sumokėjo 1000 Lt užstatą namo projektavimo darbams pradėti. Apeliantas paaiškina, kad atlikti projektavimo darbus ir pradėti projektavimo darbus yra du skirtingi dalykai. Atlikti projektavimo darbus reiškia parengti pilną projektinę dokumentaciją – techninį projektą – pagal išduotas projektavimo sąlygas. Pradėti projektavimo darbus reiškia konsultuoti užsakovą visais reikiamais klausimais ir pradėti jam parengti ir pateikti reikalingus dokumentus atsakingoms institucijoms, kad būtų išduotas projektavimo sąlygų sąvadas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas pradėjo projektavimo darbus – atsakovas teikė dokumentus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto Plėtros departamento Sąlygų sąvado skyriaus Sąvado rengimo poskyriui, ieškovas ir jo sutuoktinė buvo konsultuojami, apeliantas lankėsi būsimo statinio vietoje, tarpininkavo ir dalyvavo susitikimuose su UAB „Geovalda“ specialistais, kurie pagal kompetenciją parengė dokumentus, juos pristatinėjo Sąlygų sąvado skyriaus darbuotojams, pagal ieškovo ir jo sutuoktinės pageidavimus pradėjo rengti būsimo projektuojamo statinio eskizus, kartu su ieškovo vyko pas savo buvusius klientus, kad ieškovo parodyti atsakovo realizuotus projektus, kartu su ieškovu vyko apžiūrėti jam patikusios gyvenamojo namo įgyvendinto projekto Vilniaus rajone;
2) pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino aplinkybės, kad atsakovas yra pilnai atlikęs savo darbą, susijusį su „projektavimo darbų pradžia“. Apeliantas teigia, jog projektavimo sąlygų sąvadas ieškovui nėra išduotas išimtinai dėl jo asmeninės kaltės, nes dėl atsakovui nežinomų priežasčių nepateikė piliečiui K. M. Sąlygų sąvado skyriaus darbuotojų pareikalautą pristatyti vandens tiekimo ir nuotekų nuleidimo sutartį. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo;
3) Pirmosios instancijos teismas apelianto sugaišto laiko dirbant su dokumentais, dalyvaujant įvairiuose susitikimuose, rengiant būsimo statinio projektinius eskizus, juos koreguojant nevertino to kaip atlikto darbo, susijusio su „projektavimo darbų pradžia“, kuris turi savo kainą ir turi būti apmokėtas ir būtent kurio atlikimui atsakovas iš ieškovo gavo 1000 Lt, o jis būtent už tų darbų atlikimą ir davė pinigus;
4) pirmosios instancijos teismas vadovavosi neteisinga nuomone, kad apeliantas su ieškovu buvo sudaręs projektavimo rangos darbams atlikti sutartį. Teigia, jog teismas vadovavosi neteisinga nuostata, jog atsakovas turėjo atlikti projektavimo darbus, o ieškovas atsakovui sumokėjo avansą už projektavimo darbų atlikimą. Apeliantas paaiškina, kad dėl jam nežinomų priežasčių ieškovas per visą bendravimo laikotarpį ir vykdant darbus, susijusius su projektavimo darbų pradžia, vengė su atsakovu pasirašyti projektavimo darbų ir techninės dokumentacijos rengimo paslaugų teikimo sutartį – tokios sutarties pasirašymas buvo aptartas, kaip ir aptarta bendra viso su projektavimu reikalingo atlikti darbo suma. Ieškovas atsakovui avanso nemokėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą ieškovas V. V. ir tretieji asmenys K. M. ir K. V. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad ieškovas, veikdamas trečiojo asmens K. M. vardu, susitarė su atsakovu dėl projektavimo darbų atlikimo. Byloje esantis rašytinis įrodymas patvirtina, kad atsakovui buvo perduota 1000 Lt pinigų suma projektavimo darbams pradėti. Ieškovas bei tretysis asmuo K. V. teismo posėdžio metu parodė, kad su atsakovu buvo sutarta dėl pilnos namo projektinės dokumentacijos parengimo, o ne dėl projektavimo darbų pradžios. Ieškovas mano, kad teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius civilinius – teisinius santykius kaip projektavimo ir tyrinėjimo rangos darbus.
Nurodo, jog atsakovas patiekė teismui vienintelį rašytinį įrodymą, patvirtinantį jo atliktus darbus – 2007-12-05 Prašymą projektavimo sąlygų sąvadu gauti. Tačiau šis atsakovo pateiktas įrodymas yra suklastotas, nes dokumente nėra atžymos apie jo priėmimą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą Vilniaus miesto savivaldybėje. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priimdamas sprendimą šiuo dokumentu nesivadovavo. Tuo tarpu ieškovo į bylą pateiktas analogiškas prašymas liudija, kad prašymas projektavimo sąlygoms gauti Vilniaus miesto savivaldybėje buvo gautas tik 2008-03-26. Tai per laikotarpį nuo susitarimo dėl projektavimo darbų iki 2008-03-26 atsakovas atliko vienintelį darbą, padavė minėtą prašymą. Daugiau jokių darbų pagal susitarimą atsakovas atlikęs nebuvo. Todėl atsakovo teiginiai, kad jis atliko darbų už daugiau kaip 1000 Lt, nepagrįsti.
Nepagrįsti apelianto teiginiai ir dėl to, kad ieškovas vengė pasirašyti su atsakovu sutartį. Pažymi, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad projektavimo paslaugų teikimo sutartis buvo nepasirašyta dėl ieškovo kaltės ir kad ieškovas nesilaikė įstatyme numatytos pareigos bendradarbiauti su atsakovu. Ieškovas ir treysis asmuo K. V. neigė aplinkybę, jog atsakovas būtų siūlęs pasirašyti sutartį, o atsakovas šios aplinkybės neįrodė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
Byloje kilo ginčas dėl darbų, kuriuos atsakovas turėjo atlikti, pobūdžio, bei apimties. Ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas iš ieškovo gavo 1000 Lt sumą, byloje nėra.
Rašytinė sutartis, kurioje būtų aiškiai apibūdintas šalių teisnių santykių pobūdis, atliktinų darbų apimtys bei kaina, tarp šalių pasirašyta nebuvo. Nepaisant to, sutartinių teisnių santykių egzistavimą patvirtina tiek šalių paaiškinimai, tiek byloje esantis 1000 Lt mokėjimą patvirtinantis raštelis (b.l. 2). Vadinasi, tarp šalių buvo sudarytas dvišalis sandoris (Civilinio kodekso 1.63 str. 1, 6 dalys), todėl, kilus ginčui dėl šio sandorio įvykdymo, šio ginčo teisingam išnagrinėjimui teismui kyla pareiga teisiškai kvalifikuoti šalių sudarytą sandorį, nustatyti, kokias teises ir pareigas šalys siekė sukurti, sudarydamos atitinkamą sandorį, kaip jis turėjo būti vykdomas, ar buvo įvykdytas ir ar įvykdymas (jeigu jis buvo), buvo tinkamas.
Dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo.
Iš esmės vienintelis rašytinis įrodymas, iš kurio galima būtų spręsti apie sudarytos sutarties pobūdį, yra jau minėtas raštelis (b.l. 2), kuriame nurodyta, kad atsakovas R. D. paėmė 1000 Lt projektavimo darbams pradėti. Ieškinyje V. V. nurodė, kad atsakovas turėjo parengti projektinę dokumentaciją dėl namo statybos (b.l. 15). Iš tokio darbų apibūdinimo reikėtų spręsti, kad už sumokėtą 1000 Lt atsakovas turėtų pateikti namo statybos projektinę dokumentaciją. Tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas savo poziciją patikslino, nurodydamas, kad su atsakovu buvo susitarta, jog iki vasaros bus gautas leidimas statyboms, sąvadas ir sąlygos ir kad būtent už šiuos darbus atsakovui buvo sumokėta 1000 Lt suma (b.l. 62). Atsakovas, apibūdindamas šalių sutartinius santykius, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 1000 Lt buvo paimti kaip užstatas projektavimo darbams pradėti (b.l. 30). Projektavimo darbai turėjo būti atlikti pasirašius paslaugų teikimo sutartį; atsakovas nurodė, kad aptarta projektavimo darbų kaina turėjo būti apie 10000 Lt ir kad jis pageidavo gauti 4000 Lt avansą už darbus, tačiau po ilgų raginimų ieškovas sumokėjęs tik 1000 Lt avansą, sutartį pasirašyti vis vengdamas.
Vertinant paminėtus šalių paaiškinimus dėl darbų, kuriuos atsakovas turėjo atlikti, apimties, pažymėtina, kad abi ginčo šalys nurodo iš esmės tą patį galutinį darbų rezultatą- statybos leidimo gavimą, tačiau skirtingai nurodo darbų kainą iki statybos leidimo gavimo stadijos (ieškovas nurodo, kad atsakovas tai turėjęs atlikti už sumokėtą 1000 Lt sumą, atsakovas nurodo, kad už tokios apimties darbus turėjo būti sumokėta apie 10000 Lt, nes statybos leidimui gauti būtini etapai yra: projektavimo sąlygų sąvado gavimas, techninio projekto parengimas bei jo pateikimas savivaldybei svarstyti, tik tuomet išduodamas statybos leidimas).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtus įrodymus, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tarp šalių susiklostę sutartiniai santykiai vertintini kaip projektavimo darbų rangos (Civilinio kodekso 6.700 str. 1 d.), tačiau šioje byloje, minėta, kilo ginčas dėl to, kokios apimties projektavimo rangos darbus turėjo atlikti atsakovas už sumokėtą 1000 Lt sumą, nes ir darbai iki projekto parengimo (tokie kaip projektavimo sąlygų sąvado gavimas, projektinių pasiūlymų svarstymas ir pan.) vertintini kaip projektavimo rangos darbai, kadangi be jų konkretaus statinio projektavimas nėra galimas. Kai šalių sutartiniai santykiai nėra aiškiai apibrėžti sudarytoje rašytinėje sutartyje, nustatant susitarimų esmę, apimtis, aktualios sutarčių aiškinimo taisyklės, numatytos Civilinio kodekso 6.193 str. Esminė taisyklė- kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai; jeigu tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Šiuo atveju pažymėtina, kad šalys skirtingai įvardija savo ketinimus dėl darbų apimties, kurie turėjo būti atlikti už sumokėtus 1000 Lt, todėl pagal minėtus paaiškinimus nustatyti tikrąją šalių valią nėra galimybės. Teisėjų kolegija pažymi, jog joks protingas rangovas už 1000 Lt nesiimtų atlikti tokios apimties projektavimo rangos darbų, kokius įvardija ieškovas (projektavimo sąlygų sąvado gavimas ir statybos leidimo gavimas), kadangi tarp šių dviejų stadijų būtina dar viena stadija- techninio projekto parengimas. Todėl labiau tikėtini atsakovo paaiškinimai, jog už visas šių darbų apimtis (projektavimo sąlygų sąvado gavimą, projekto parengimą bei statybos leidimo gavimą) kaina turėtų būti apie 10000 Lt. Tačiau kartu pažymėtina, kad atsakovo nuoroda, jog 1000 Lt suma buvo sumokėta kaip avansas projektavimo darbams pradėti, taip pat negali būti pripažįstama teisinga, kadangi avansas mokamas už konkrečius darbus, o ne už neapčiuopiamą ir objektyviais kriterijais neįvertinamą jų pradžią. Įvertinant tai, kad atsakovas nurodo visą eilę veiksmų, kuriuos jis įvardija kaip pasirengimą projektavimo darbams, ir kuriuos jis esą atliko, pripažįstama, kad pagal analogiškų šalims protingų asmenų susitarimą 1000 Lt suma galėtų būti mokama už darbus, atliekamus siekiant gauti projektavimo sąlygų sąvadą. Tokiu būdu, tuo atveju, jeigu projektavimo sąlygų sąvadas atsakovo atlikto darbo ir pastangų dėka būtų išduotas, būtų galima pripažinti, jog atsakovas atliko darbų, kurių vertė 1000 Lt. Tačiau byloje yra įrodymai, kurie patvirtina tik tai, kad 2008-03-26 Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento sąlygų sąvado skyriui buvo pateiktas prašymas projektavimo sąlygų sąvadui gauti (b.l. 58). Jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo atliktus darbus, vykdant sutartį, jis nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 str.). Atsakovas apeliaciniame skunde, kaip ir atsiliepime į ieškinį, vardija eilę darbų, kuriuos jis esą atliko, vykdydamas sutartį (susitikimai su sąlygų sąvado skyriaus darbuotojais, vykimas pas ankstesnius atsakovo klientus, projektinių pasiūlymų rengimas ir pan.), tačiau šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai teismui nebuvo pateikti. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esančiu 2007-12-05 prašymu projektavimo sąlygų sąvadui gauti, kaip atsakovo atliktu darbu (b.l. 33), vadovautis negalima, nes nėra duomenų, kad toks prašymas buvo pateiktas Vilniaus m. savivaldybės administracijos sąlygų sąvado skyriui (nėra tai patvirtinančio spaudo). Taip pat nėra įrodymų, kad šį prašymą būtų atsiakyta priimti, duoti kokie nors nurodymai dėl papildomų dokumentų pateikimo ar panašiai. Taip pat teismas nevertina kaip įrodymo, kad atsakovas vykdė darbus pagal sutartį ir jo pateiktų projektinių pasiūlymų (b.l. 54-57), nes, visų pirma, nėra įrodyta, kad šie projektiniai pasiūlymai buvo parengti ir pateikti ieškovui (jis šias aplinkybes neigia), antra, pats atsakovas nurodo, kad projektavimo darbai galėjo būti atliekami tik gavus projektavimo sąlygų sąvadą, o toks sąvadas iki ieškinio pateikimo nebuvo gautas (bent jau tokių įrodymų į bylą nebuvo pateikta). Taigi, esant įrodytai aplinkybei tik apie prašymo projektavimo sąlygų sąvadui gauti pateikimą 2008-03-26 (b.l. 58), nėra pagrindo laikyti įrodytu, kad atsakovas atliko darbus, už kuriuos jam buvo sumokėtas 1000 Lt avansinis mokėjimas. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog atliko darbus, už kuriuos jam buvo sumokėti pinigai, todėl sumokėtą pinigų sumą jis privalo grąžinti.
Nenustačius civilinio proceso normų pažeidimo ar netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo bei taikymo, kaip pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Paduodant apeliacinį skundą, atsakovui Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-15 nutartimi yra atidėtas žyminio mokesčio – 65 Lt sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (b.l. 95). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas, priteisiamas į valstybės biudžetą iš atsakovo.
Remiantis Civilinio proceso kodekso 93, 98 str., iš apelianto ieškovui priteistinos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovas advokatui sumokėjo 605 Lt (b.l. 102), tačiau, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. nurodytus kriterijus, iš atsakovo ieškovui priteistina atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 200 Lt. teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byla nėra nei sudėtinga, nei didelės apimties, tas pats advokatas atstovavo ieškovą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl poreikio papildomai susipažinti su bylos medžiaga, rengiant atsiliepimą, nebuvo. Be to, ieškovo advokatui sumokėta abiejose instancijose suma beveik lygi ginčo sumai, t.y. ieškovas prisiėmė neracionalaus dydžio atstovavimo išlaidas, dėl to visų jų perkėlimas atsakovui prieštarautų Civilinio kodekso 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo bei protingumo principams.
Remiantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p, 92 ir 96 str., iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. D. į valstybės biudžetą 65 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Priteisti iš apelianto R. D. ieškovui V. V. 200 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. D. į valstybės biudžetą 11,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto)išlaidų (įmokos kodas 5660).