Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-85-287/2019 m.

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.2; 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.4; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.13; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 1.2.7.2.2.2; 2.1.4.10.2.1; 2.1.8; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.4; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7.

2019 m. vasario 22 d.

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis pas ūkininką A. V. pagalbiniu darbuotoju, vedęs, profesinio išsilavinimo, teistas 2012-10-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, teistas 2016-09-02 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, 2016-11-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista 60 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. P. 2017 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą dieną, apie 12 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuvertė nukentėjusiąją nepilnametę R. K., gimusią (duomenys neskelbtini), ant lovos, ją užgulė, viena ranka laikydamas jos abi rankas, kita ranka bandė atsegti jos kelnes, taip ketindamas tenkinti lytinę aistrą, pasikėsino seksualiai prievartauti kitokio sąlyčio būdu nepilnametę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji R. K. pasipriešino ir pabėgo, t. y. išlaisvino vieną savo ranką, ištraukė jam iš burnos cigaretę ir ja nudegino jam lūpą.

Be to, kaltinamasis M. P. 2017 m. gruodžio 9 d., apie 22.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpasmeninio konflikto metu, tyčia sudaužęs stiklinę bei paėmęs stiklo šukes, metė jas nepilnametei R. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), į veidą, padarydamas odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Be to, kaltinamasis M. P. dėl laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2017 m. gruodžio 9 d. nepilnametės R. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu atliktų pasikėsinimo seksualiai prievartauti ir fizinio smurto veiksmų, trumpam susargdino nepilnametę nukentėjusiąją R. K., gimusią (duomenys neskelbtini), tai yra, dėl teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės metu konstatuojamo laikino pobūdžio psichikos sutrikimo – vidutinio sunkumo depresijos epizodo (F32.10), padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino iš dalies ir teisiamajame posėdyje parodė, kad su J. M. kartu gyvena 3 ar 4 metus, sutaria, o su vaikais nesutaria daugiausia dėl tvarkos, kad neklauso. Jis nebandė nukentėjusios seksualiai prievartauti. Kaltinime nurodytas pietų metas, bet to negalėjo būti, nes vasaros laikotarpiu pastoviai jį išveždavo nuo ryto iki penktos valandos vakaro į objektus ir pietų metu niekada negrįždavo į namus. Dirbo ir dabar tebedirba pas tą patį ūkininką, išveždavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes tenai elniams kelių hektarų teritorijoje tvarkydavo tvoras, stulpus, niekas pietų metu nevežiodavo į namus, į (duomenys neskelbtini). Pas ūkininką 2017 metais dirbo pagal kvitus. Savo parodymuose jis minėjo, kad kartais ar keletą kartų R. praeinant sučiupdavo už užpakalio, bet kad būtų užsivertęs ant lovos, būtų ją užgulęs, tokių dalykų nebuvo, net galvoje to nebuvo, kad išprievartauti, turi sugyventinę, su kuria santykiai normalūs, kam jam reikalinga nepilnametė. Kai kartais už užpakalio sučiupdavo juokų forma, R. tik nusijuokdavo. Toje šeimoje R. atžvilgiu jis nesijautė, kaip tėvas, gal labiau, kaip draugas. 2017 metų gruodžio 9 dieną buvo toks atvejis, nes R. iš draugės grįžo neblaivi, tupėdama prie pečiaus, užsidegusi cigaretę rūkė, ir jis pasakė, kad yra nepilnametė ir jis netoleruos jos rūkymo namuose, kad eitų kažkur už kampo ir rūkytų. Ji jam kažką „naglai“ atšovė, ant stalo buvo maža taurelė, iš pykčio su ranka paėmęs taurelę sutraiškė ir tas šukes, kad nebūtų ant stalo, metė pečiaus link, o R. tuo tarpu užgesino cigaretę ir norėjo išeiti į lauką. Jis nepastebėjo, ar nuo pečiaus atšoko šukė, ar pataikė R., ar nepateikė, specialiai į R. nemetė. Po to metimo R. vėl kažką „naglai“ atšovė, įvyko žodinis konfliktas ir pasakė, kad išeina pas draugę. Tokio atvejo, kad R. jam su cigarete būtų nudeginusi lūpą, nebuvo. Jis niekada neduodavo pinigų vaikams, o savo uždirbtus pinigus atiduodavo sugyventinei J. M.. Dėl R. K. susargdinimo, sveikatos sutrikdymo pripažįsta gal yra kažkiek ir jo kaltės su tuo stikliuku, bet daugiausia R. nervavosi, kad buvo susipykusi su draugu, todėl nemano, kad dėl R. sveikatos yra kaltas jis vienas. Jo bendravimo su R. nebūdavo, daugiausia su ja būdavo kalba dėl tvarkos namuose, dėl jos pačios apsirengimo, susitvarkymo, pastoviai būdavo žodiniai konfliktai, nes R. labai trūko tvarkos ne vien namuose. Namuose visi vaikai gyveno viename kambaryje, buvo dvi lovos viena prie kitos sustumtos ir visi vaikai tenai miegodavo. Iš pykčio ant R. jis pasakydavo ir keiksmažodžių, mažai kada su ja susitikdavo, bet kai susitikdavo, pastoviai tarp jų būdavo žodinis konfliktas.

Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis M. P. parodė, kad rūkyti R. negalėjo uždrausti, todėl tada pasakė, kad „naglai“ prie jų kambaryje nerūkytų, bandė jie su ja kalbėti, kad nerūkytų, bet ji kambaryje sako vienaip, o išėjusi į kiemą daro kitaip. Jis jos tikrai nepastūmėjo rūkyti už kampo. Jis su M. kartais rūkydavo kambaryje prie pečiaus, atsidarę pečiaus dureles, bet dažniausiai parūkyti išeidavo į koridorių. Rūkydami namuose kenksmingų sąlygų nesudarydavo, kadangi rūkydavo prie pečiaus ir dūmus traukdavo į pečių. Iš pykčio R. pavadindavo necenzūriniais žodžiais, kai neklausydavo ir trūkdavo kantrybė. Su R. ne kartą buvo kalbėta dėl pagalbos, ar tai psichologo, tačiau į specialistus nebuvo kreiptasi. Kai jie vartodavo alkoholį, vaikai dažniausiai žaisdavo kieme, ar būdavo išėję į biblioteką. Alkoholį vartodavo po darbo, tai užsitęsdavo gal pusvalandį, gal yra buvęs koks kartas, kad vartodavo ir ilgiau. Žino, kad buvo toks atvejis, kai buvo atvažiavę vaiko teisių skyriaus specialistės, ir jie gėrė, rūkė, buvo pašalinių asmenų. Vaikams mama būdavo pasakiusi, kad į namus turi grįžti devintą valandą, taip nebūdavo, kad jie nebematydavo, kada vaikai grįždavo. Kai krepštelėdavo R. už užpakalio, namuose būdavo ir mama. Yra buvę atvejų, kad yra prisilietęs, gnybtelėjęs už užpakalio, kelnių nėra bandęs atsegti, nėra užgulęs, su cigarete jam lūpos nenudegino. Buvo juokų forma gnybtelėjimai už užpakalio, tokių dalykų jis nesureikšmina, kad čia yra priekabiavimas, nebuvo net tokios minties patenkinti savo aistrą. Metant šukes į pečiaus pusę, grynai R. į veidą nemetė, nenorėjo pataikyti į ją, nenorėjo jos sužaloti. R. sveikata galėjo pablogėti, tačiau ne vien dėl jo, prisidėjo mama, gyvenimo aplinkybės, pykosi su draugu. Nepripažįsta epizodo, kad norėjo tenkinti lytinę aistrą, todėl, kad tokio dalyko nebuvo, o kitus du epizodus pripažįsta. Jam R. ne kartą į akis yra sakiusi, kad „aš padarysiu, kad tu čia negyvensi“. Jis dirba už minimalų atlyginimą, su žmona neišsituokęs, nes žmona gyvena kitur, turi dukrą 13 metų, kurią augina jo mama, moka dukrai išlaikymą. Gailisi dėl to, kas įvyko, nori dorai gyventi, nukentėjusios neatsiprašė, nes buvo įspėtas, kad prie jos nesiartinti, nebendrauti. Mano, kad daugiau tokių atvejų nepasikartos. Dėl civilinio ieškinio sutinka ir pripažįsta, kaip nuspręs teismas, jeigu priteis, tai stengsis kuo greičiau atlyginti. Iš pradžių jo ir R. santykiai buvo normalūs, konfliktai prasidėjo, kai R. suėjo 15 metų ir motina ją pradėjo leisti į diskotekas, ji pradėjo negrįžti naktimis, pradėjo išgėrinėti, akivaizdžiai rūkyti.

Nepilnametė nukentėjusioji R. K., kurios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo perskaityti, parodė, kad M. P. prie jos lįsdavo ir keldavo ranką prieš ją ir jos mamą. Iš pradžių buvo viskas gerai, bet paskui pradėjo daugiau gerti ir pradėjo lįsti, sugriebdavo jai už užpakalio, paimdavo už „papo“. Patėvis M. P. su jais pradėjo gyventi prieš 3 metus, o maždaug po pusantrų metų laiko jis pradėjo ją graibyti. Ji jo nekęsdavo. Už užpakalio ir krūtinės patėvis ją graibė namuose adresu (duomenys neskelbtini). Patėvis dažniausiai būdavo neblaivus. Graibydamas ją, sakydavo, kad ji jauna. Už užpakalio ir krūtinės jis tiesiog sugriebdavo ir ji to labai nesureikšmindavo. Broliai R. ir M. K. visa tai matydavo. Vieną kartą ji miegojo dienos metu, patėvis grįžo ir ji pajuto, kad jis kažką daro, prabudusi pamatė, kad jis graibo jos „putę“. Tada ji buvo su džinsais. Jis ją lietė per džinsus. Lietimas truko neilgai. Ji atsikėlė, pasakė „ką darai“, patėvis pradėjo juoktis ir liepė eiti šaldytuvą valyti. Tokiais atvejais ji nebenorėdavo būti namuose. Ji ėjo valyti šaldytuvo, nuėjo į kambarį, o patėvis jai pasiūlė pinigų. Jis jai davė eurą su centais, kad nesakytų mamai, jog jis prie jos lindo. Spėja, kad dėl to patėvis davė pinigų, nes kitaip jis jai pinigų neduotų. Tuo metu namuose ji buvo viena, todėl to niekas negalėjo matyti. Tai buvo praeitą vasarą – gal 2017 metais, nors tiksliai datos neprisimena. Tuo metu mama buvo darbe. Patėvis buvo neblaivus, nes tai matėsi iš veido. Be to, patėvis praeitą vasarą užsigulė ant jos. Tada buvo pietūs apie 12 val., jis grižo girtas, užsidegė cigaretę, kažką pasakė ir ją užsivertė ant lovos. Ji ištraukė ranką ir su cigarete pataikė jam į lūpą. Kai patėvis ją paguldė, tai savo rankomis laikė jos rankas. Ji išsilaisvino vieną ranką ir su cigarete jam dėjo į lūpą. Jis norėjo jai atsegti kelnes, nes viena ranka laikė jos abi rankas, o kita norėjo atsegti kelnes. Jam tai nepavyko, nes ji jam sudavė su cigarete. Patėvis tada bandė kišti pirštus į lytinius organus, nes bandė atsegti kelnes. Patėvis nepalietė jos lytinių organų po kelnėmis, nes jų neatsegė, bet gal palietė per kelnes. Ji tada iš karto pabėgo ir tris dienas nebuvo namuose, norėjo nusižudyti. Kartą visi gėrė ir patėvis jai pagriebė už kojos, bet tuo metu buvo daugiau žmonių, tai viskas gerai baigėsi. Taip atsitiko, kai ji norėjo praeiti, o patėvis nenorėjo jos praleisti. Po to karto daugiau patėvis taip nebesielgė, nes ji nebūna namuose. Jis nuolat jai sakydavo: „kada duosi man įbrukt“, „kada duosi“. Pasakydamas „kada duosi“, reiškia, kada duosi sekso. Ne kaip jausdavosi po tokių sakinių. Mamai pasakė tada, kai broliai apie tai papasakojo. Tada mama verkė, sakė, kad ji „kurva“, nes pati lipa, o broliai yra melagiai. Patėvis prieš ją smurtauja. Paskutinis smurto atvejis buvo neseniai – prieš 4 ar 5 mėnesius. Tada ji buvo pas draugę, grįžo namo, patėvis kažką jai pasakė, paėmė stiklinę ir metė į ją. Jis jai pataikė į kaklą, kur liko įbrėžta. Po stiklinės metimo, patėvis vėl norėjo ant jos pulti ir trenkti, bet ji tada pabėgo. Tada buvo šeštadienio vakaras. Kitą dieną apie tai ji pasakė draugei, sakė, kad eis į seniūniją. Pirmadienį nuėjo pas socialinę darbuotoją S., kuri liepė kviesti policiją, nes yra žaizda. Žaizda greitai užgijo. Buvo pradėjusi gyventi pas močiutę, tačiau mažai ką pasakojo močiutei. Apie šiuos įvykius šiais metais kalbėjo su drauge R. L..

Liudytoja L. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje socialine pedagoge. Žinojo, kad K. šeimoje yra patėvis, tačiau K. dėl jo niekada nesiskundė. Su K. dažniausiai ji kalbėdavosi, bendraudavo dėl socialinių įgūdžių stokos, dėl švaros, tvarkos. Teko bendrauti ir su K. mama. R. apie mamą atsiliepdavo gerai, gal kartais ir sakydavo, kad išgeria, o apie šeimą ji kalbėdavo mažai. R. apie smurtą jai niekada neminėjo ir nesiskundė. Su ja R. būdavo uždara, nenorėdavo pasakoti. Jai teko lankytis pas R. namuose, lankėsi pora kartų, gal prieš 5 ar 6 metus, viskas būdavo normaliai, vietos buvo mažai, bet gyventi buvo galima. Ji gimnazijoje dirba 11 metų. Būdavo, kad R. neateidavo į mokyklą, dėl ko neateidavo, reikėtų klausti auklėtojos. Dėl R. švaros, tvarkos į ją kreipdavosi auklėtoja. Pasikalbėjus su R., ji pasikeisdavo, tačiau labai trumpam, ji susinervuodavo. Klausdavo R. dėl ko ji susinervuoja, kokios priežastys, kad pas ją prasti įgūdžiai socialiniai, tačiau ji uždara, nekalbėdavo, pradėdavo verkti.

Liudytoja V. J. parodė, kad su R. K. jos kaimynės, buvo draugės. R. su mama gyveno (duomenys neskelbtini), o ji gyveno (duomenys neskelbtini). Su R. buvo kiemo draugės. R. gyveno su mama J. M., trimis broliais ir mamos draugu M. P.. Nematė, kad R. būtų sužalota, pasakodavo, kad šeimoje buvo kažkokių problemų, nesutardavo su mama, jai nieko daug nepasakodavo, nesigilino į jų šeimos problemas. Kai bendraudavo, R. buvo 14 metų, o jai 16 metų.

Perskaičius liudytojos V. J. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad R. nesutaria su patėviu M. P. ir mama J. M., nes patėvis prie jos kabinėjasi necenzūriniais žodžiais, ją įžeidinėja, tiek patėvis, tiek mama varo ją iš namų, kad mama yra patėvio pusėje, kad tai vyksta kai mama su patėviu girtuokliauja namuose, todėl ji nenori grįžti į namus, kad R. jai pasakojo 2017 m. lapkričio mėnesio pradžioje kaip patėvis namuose prie jos priekabiavo, rankomis ją lietė, bandė nurengti, kad sakė apie tai mamai, bet mama pasakė, kad ji viską išsigalvoja, pati vilioja jos sugyventinį,- liudytoja nurodė, kad parodymus tvirtina, kad jie yra teisingi.

Liudytoja J. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis, nukentėjusioji R. yra jos dukra ir ji nori duoti parodymus. Jos tikslas papasakoti apie pačią R., apibūdinti jos charakterį. R. yra labai mėgstanti meluoti, manipuliuoti žmonėmis, nėra doras žmogus. R. augina ir auklėja ji, buvo išauklėta dorai, bet pasidarė nedora, kai pradėjo mokytis nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio (duomenys neskelbtini), mokėsi tik vienus metus. Pradėjus mokytis (duomenys neskelbtini), prasidėjo negrįžimai į namus, naktiniai pasilakstymai, neklausymai, o iki (duomenys neskelbtini) buvo visai ne tokia, išeidavo, pareidavo. Mokantis R. (duomenys neskelbtini), jai skambindavo mokytojos, auklėtojos, nes R. pameluodavo, kad išvyksta į namus, o namuose jos nebūdavo, netgi pati R. jos prašydavo pasakyti, kad jeigu skambins auklėtoja, kad pameluotų, jog buvo namuose. Ji R. duodavo laisvę, išleisdavo, o sugyventinis drausdavo, sakydavo, kad laiku turi grįžti į namus, būdavo tokie kivirčai, norėdavo, kad jai niekas nevadovautų. Jų santykiai su R. buvo labai geri ir dabar yra geri, ji tik nori teisybės, o ne melo, o R. meluoja. Ji neina nei už M., nei už R., eina už teisybę, nes ji geriau R. pažįsta nei kas nors kitas, žino, kada ji meluoja, kada sako tiesą. M. labiau ją imdavo į „nagą“ nei tikras tėvas, R. buvo pasakyti žodžiai, kad viską padarys, kad mama negyventų su M., jai buvo blogai, nes norėjo laisvės. Dukra jai niekada nesiskundė, kad M. priekabiaudavo prie jos. Žino, kuo M. P. yra kaltinamas, R. niekada nesiskundė, kad M. prie jos priekabiauja. Kada tokie dalykai galėdavo būti, jeigu R. nebūdavo namuose, būdavo pas drauges, tenai ir miegodavo. Su R. ji nesiaiškino priežasčių, dėl ko ji nenori būti namuose, miegoti namuose. Namuose su P. kartais jie vartoja alkoholį, dažnai tikrai nevartoja, savaitgaliais. Paskutiniu laiku kiek skambindavo R., neatsiliepdavo telefonu, paskutinį kartą jos bendravo gal šių metų spalio mėnesį, sakė, kad susirado darbą, kad išsinuomojo butą, daugiau ji telefonu neatsiliepdavo. Su R. apie šią bylą nesikalbėjo. Ji netiki nė vienu R. žodžiu.

Atsakydama į klausimus liudytoja J. M. parodė, kad su M. P. kartu gyvena apie penkis metus. Ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, kadangi jos klausė dėl puodelio metimo į pečių, sakė, kad nematė, todėl atsisakė duoti parodymus. Dabar ji kalba tik apie R., kokia ji yra. Koks tikslas R. apkalbėti P.? Todėl, kad ji pyksta ant jo, pyksta, kad ji gyvena su juo, seniai pyksta, nes M. ją subardavo, o R. sakydavo, kad neaiškink, nes esi ne tėvas. Jos vaikai turėjo kur gyventi, miegoti, turėjo lovas, o R. dažniausiai eidavo miegoti pas močiutę. Į mokyklą vaikai neidavo prasmirdę, čia kalbos būdavo apie R. ir ji tai puikiai žino. R. dabar namuose nėra ir vietos jai namuose miegoti nėra. Gyvenant kartu su P. ji niekada nepastebėjo, kad P. liestų R., tokių dalykų net negalėjo būti, nes kai R. būdavo namuose, būdavo ir ji namuose. Labai retas atvejis, kad jos nebūtų namuose, po viešų darbų iš karto grįždavo į namus. Dukra R. nesirgo niekuo, bet yra manipuliatorė, nėra teisingas žmogus, jai atrodo, kad čia tokia liga – meluoti ir šmeižti kitą žmogų. R. šlapindavosi į lovą, į apatinius rūbus, gydytojai sakė, kad tai yra jos užsispyrimas, tingėjimas atsikelti, būdavo pasakyta, kad netgi naktimis ją pakelti, kad nusišlapintų. Su R. dabar nebendrauja, paskutiniu metu kai bendravo nesakė, ar dar turi šią problemą.

Liudytoja L. P. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyro brolis. Su R. jos pažįstamos gal du metai, yra geruose santykiuose. Apie bylą ji sužinojo gegužės mėnesį. Praeitų metų gruodžio mėnesį R. su jos dukra gulėjo ligoninėje ir tada ji suprato, kad kažkas atsitiko, kad R. negali grįžti į namus, kad iš vaiko teisių jau buvo sutvarkyti dokumentai, kad R. apsigyvens vaikų namuose. Ir tada R. pasakė, kad „padariau J., dabar padarysiu ir M.“. R. sakė, kad jai M. nepatinka, nes liepia tvarkytis. Kiek R. buvo pas ją, tai buvo labai netvarkinga, nejausdavo, kad reikia susitvarkyti. M. ir jų visa šeima yra labai tvarkingi, mano, kad R. tai nepatiko. R. ir jos brolis yra sakę, kad jie labai norėtų, kad mama vėl gyventų su A., su kuriuo gyveno anksčiau. R. buvo įpratusi, visur eiti, daryti ką nori, o M. drausdavo. Ji matydavo, kad R. trūksta dėmesio, atsigulusi prašydavo paglostyti galvą, reikalavo dėmesio sau, siekė, kad J. išsiskirtų su M.. Apie M. priekabiavimą R. jai nieko nesakė, o apie stiklinę pasakojo. Su R. jos susitikdavo kartą per du mėnesius, tai kaime, tai (duomenys neskelbtini), kalbėdavosi apie daug ką, apie (duomenys neskelbtini), kai įstojo mokytis, apie gyvenimą, kaip sekasi. Jai atrodo, kad R. yra atviras vaikas. Jai yra tekę porą kartų būti, kur gyveno R., matė, kad labai maža virtuvėlė, mažas kambariukas, vaikų kambarys buvo toliau gal kiek didesnis, keturiems vaikams vietos mažokai. Į galinį kambarį nebuvo nuėjusi, o iš R. kalbos išeitų, kad R. neturėjo savo lovos. R. nėra skundusis dėl mamos gėrimo, tik yra sakiusi, kad mama ir M. užgėrė, tai ji galės nueiti į šokius, nes duos pinigų šokiams, naudodavosi tokiomis progomis. Kai R. jai sakė, kad mamai jau padarė, suprato, jog tai reiškia, kad R. būtų paimta iš šeimos ir išeitų į globos namus, reiškia, kad iš mamos vieną vaiką atėmė, norėjo, kad ir brolis eitų kartu į vaikų namus, reiškia, kad J. jau nuskriausta, o M. dar nuskriaus. R. su L. buvo vaikų globos namuose (duomenys neskelbtini), o kiti du vaikai buvo namuose. Kai jos su R. ir jos dukra išėjo iš ligoninės, R. pasakė, kad J. jai nebe motina ir mama nebevadins.

Atsakydama į užduodamus klausimus, liudytoja L. P. parodė, kad neturi nuomonės ir negali pasakyti, kokie R. ir jos mamos santykiai. Vasaros metu, kai R. buvo pas ją, paskambino J. ir R. pamačiusi, kad paskambino mama, visa nušvito, buvo patenkinta, norėjo bendrauti, tačiau pokalbis buvo trumpas. Gruodžio mėnesį, kai R. buvo pas ją, niekas jai neskambino ir ji niekam neskambino. R. turi tokią dovaną sužavėti žmones savo paprastumu ir daryti įtaką, ji kaip spindulėlis, visa šokinėja, teigiama energija. Ji suprato, kad R. buvo susigalvojusi planą įskaudinti mamą, išskirti su M.. Nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. sausio 2 d. R. gyveno pas ją, buvo Kalėdos, kalbėjosi ji, R. ir jos dukra, kad R. negali grįžti į namus. Ji pasiūlė ant popieriaus surašyti visas nuoskaudas ir sumesti į pečių, kad sudegtų, kad Naujus Metus pradėti be nuoskaudų, kad atleisti tiems, kurie nuskriaudė. Matėsi, kad R. yra labai įskaudinta, bet neklausė, kas ją taip skaudina. R. pradėjus dirbti picerijoje, ji paprašė jos valandai laiko išsiprašyti iš darbo, kad kartu nueiti pas tardytoją ir dar kartą pasiaiškinti kaip su ta byla, gal dar kažką galima, nes vakare R. buvo pasakiusi, kad nori atsiimti visus kaltinimus. Ji R. sakė, kad jeigu davė melagingus parodymus, tai bauda bus mamai, gal jai duos lygtinai, nes čia yra baudžiama atsakomybė, ir jeigu iš tikrųjų tai, kas dabar yra „užvirta“, yra neteisinga, nežino tada ką daryti. Būtent dėl to planavo eiti pas tardytoją, tačiau nebėjo. Iš darbo R. prašė išsiprašyti, nes po darbo į policiją nenueisi atsiimti pareiškimo. Spaudimo, poveikio R. ji nedarė, paprasčiausiai norėjo paklausti tardytojos, ar R. dar gali ką nors pakeisti, ar nebegali. R. pati to prašė.

Perskaičius liudytojos L. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad būdama jos namuose 2017 metų Kalėdų laikotarpiu, R. jai pasakojo, kad vasarą prie jos priekabiavo M., kad sakė apie tai mamai, bet mama ja nepatikėjo, todėl ji dvi dienas nebuvo namuose, bet mamai nerūpėjo, kur ji yra, kad R. persipjovė venas, bet ji nežino, ar dėl M. priekabiavimo, ar dėl to, kad buvo susipykusi su draugu, kad dėl priekabiavimo ji R. neklausinėjo, o R. daugiau nepasakojo, kad R. yra nervuota, geria raminamuosius vaistus, kad jai trūksta dėmesio ir švelnumo, kad R. pasakojo, kaip M. sutraiškė stiklinę ir metė į ją, bet ji sužalojimų nematė, nes jau buvo praėję pusantros savaitės, kad pas M. su J. ji yra buvusi tik vieną kartą, todėl kaip jie gyvena, kokie jų santykiai su vaikais, nežino, kad M. su J. jai sakė netikėti R., nes R. viską išsigalvoja, o ji jiems atsakiusi, kad R. yra vaikas ir ja reikia rūpintis,- liudytoja nurodė, kad parodymus tvirtina, kad jie yra teisingi.

Liudytoja R. L. parodė, kad R. K. pažįsta, nes kartu mokėsi ir bendravo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) su R. pradėjo mokytis nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio ir mokėsi iki 2018 m. birželio mėnesio. Kartu gyveno bendrabutyje viename kambaryje. Su R. pasišnekėdavo apie viską, pasakojo apie problemas jų šeimoje, apie patėvį, kad jis keldavo ranką prieš ją, mama irgi negražiai su ja kalbėdavo, vadindavo visokiais žodžiais. Vieną kartą ji buvo nuvažiavusi pas R. ir matė, kad mama su ja negražiai kalbėjo, patėvis irgi negražiai kalbėjo, buvo lygtai su stiklu paleista jai į smilkinį. Atvažiavusi pas R. ji buvo pora dienų. Matė, kad bendravimas su R. ne pats geriausias, ne kaip tėvų, o kaip su svetima, motina vadino ją visokiais žodžiais, valkata. Jai atvažiavus pas R., jos tėvai išvažiavo į koncertą, o vakare grįžo girti ir dar gėrė namuose. Kitą dieną su R. jos išėjo pas R. močiutę. Jai R. pasakojo, kad patėvis prie jos priekabiavo, lindo prie jos. 2017 m. lapkričio mėnesį abi su R. ėjo į seniūniją, nes vakare patėvis iš stiklo paleido R. į smilkinį. Ji matė nubrozdinimą. Abi su R. ėjo į seniūniją pas socialinę darbuotoją, kuriai ji pasakė kas buvo namuose, socialinė darbuotoja iškvietė policiją. Ant R. rankos ji matė sužalojimą. R. jai pasirodė, kai gyveno bendrabutyje, pasakojo, kad patėvis priekabiavo prie jos ir ji susipjaustė venas. Smulkiau nepasakojo, tik sakė, kad patėvis priekabiavo, lindo, graibė rankomis, movė kelnes, vadino negražiais žodžiais. Venų pjaustymo žaizdos jau buvo sugijusios. Namuose R. neturėjo savo kambario, savo lovos, daugiausia eidavo pas močiutę, kuri gyveno netoliese. R. į bendrabutį atvažiuodavo nusipraususi, bendrabutyje tvarkydavosi, prausdavosi, būdavo kartas kitas, kad nesusitvarkydavo, bet pasakius, susitvarkydavo, bendraudavo gražiai. R. nėra sakiusi, kad kažką apkalbėjo, kad sakė netiesą. Su R. dabar jos vėl bendrauja ir šiandien buvo susitikę. R. geriau jaučiasi, nes gyvena ne su tėvais, sakė, kad dirba. Pas R. namuose ji buvo vieną kartą, pirmą kartą matė jos mamą, patėvį, jie ją irgi matė pirmą kartą, abi išvadino valkatomis, jai girdint, R. vadino negražiais žodžiais. Gyvenant bendrabutyje R. skambindavo mamai, pasakydavo, kad reikia pinigų, kada grįš, o mama jai paskambindavo gal tik dėl reikalo, o kad palaikyti šiltus ryšius, to nebuvo. Mokykloje ji nepastebėjo, kad R. apkalbėtų kitus grupės draugus.

Liudytoja N. V. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja. Su R. teko bendrauti nuo penktos klasės iki devintos klasės, nes baigusi devynias klases išėjo mokytis į (duomenys neskelbtini) mokyklą. R. buvo jos auklėtinė. R. buvo labai darbšti, siūlydavosi padėti, mokykloje buvo socialinės valandos, kurias ji atidirbdavo, buvo paslaugi, tik labai tingėjo mokytis, kartais būdavo kažkiek impulsyvi, svarbiausia problema buvo asmens higienos įgūdžių stoka. Teko lankytis R. namuose, lankėsi tris kartus. Pirmą kartą lankėsi dėl tokios problemėlės, kurią sprendė su mama, pasišnekėjo tik virtuvėje. Antrą kartą paprašė R., kad ji pasikviestų ją į svečius, nes R. buvo sakiusi, kad jai nepatinka, kad mama išgėrinėja. Einant iš kultūros namų, iš renginio su R. užėjo į namus, apžiūrėjo, galėjo būti geriau, tvarkingiau, sutarė su R., kad ji pati gali padaryti daug, paklausė, kiek jai reikia laiko ir vėl ateis į svečius, jeigu pasikvies. Viena mokytoja keitėsi baldus ir ji R. mamai pasiūlė, ar nenorėtų tuos baldus pasiimti, ji sutiko. Ta mokytoja padovanojo tuos baldus. Po kiek laiko apsilankius R. namuose tikrai buvo tvarkinga. Teko lankytis pas R. močiutę ir pas močiutę labai tvarkinga, visos sąlygos buvo, nesupranta, kodėl R. grįžo į namus. R. namuose buvo virtuvė ir du kambariai. Pirmame kambaryje lova, o toliau kambarėlyje R. ir jos broliai. R. klausė, kur ji miega. Ten buvo fotelis, dvi lovos, vienas berniukas arba turėjo miegoti ant grindų, arba pas močiutę. Kad sąlygos būtų geros nepasakytų. Kiek kartų buvo užėjusi į R. namus, mama visada būdavo blaivi, kiek teko bendrauti, kiek ateidavo į mokyklą, niekada nebuvo išgėrusi. Vieną kartą R. sakė, kad mama geria, todėl ir ėjo pažiūrėti. Tada kai jos bendravo, R. mama gyveno su kitu vyru. Apie šį patėvį R. niekada nieko nepasakojo, tik pasakojo apie tėtį, džiaugėsi, kad tėtis nupirko kuprinę, skaičiuoklę. R. niekada nepasakojo, nesiskundė dėl smurto namuose, nematė jokių sužalojimų, ar pjaustymo žymių. R. dalyvaudavo programose, gražiai šoko, dainavo chore. Jai lankantis R. namuose, tarp R. ir jos mamos labai nuoširdžių santykių nebuvo. Matė, kad namuose labai mažai vietos, kad tame kambarėlyje neįmanoma ruošti pamokų, pačios R. neklausė, kur ruošia pamokas, kur miega. Negali atsakyti, ar R. daugiau laiko praleisdavo pas močiutę, nes R. buvo išėjusi iš mamos ir gyveno pas močiutę, o kokiais metais negali pasakyti, kokioje tuo metu mokėsi klasėje irgi negali pasakyti. Jai tik vieną kartą R. pasakojo, kad nekenčia, kai mama išgėrinėja su draugu.

Liudytoja S. M. parodė, kad dirba Pakruojo socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja (duomenys neskelbtini) seniūnijoje su socialinės rizikos šeimomis. J. M. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Jai pradėjus dirbti su šia šeima, M. P., kaip šeimos nario, dar nebuvo. Šeima į socialinės rizikos šeimų sąrašą įrašyta dėl socialinių įgūdžių stokos, dėl mamos, tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu, netinkamos vaikų priežiūros, problemų mokykloje, dėl aprangos problemų. Šeimą lankydavo į savaitę kartą, du kartus, pagal rizikos lygį. M. šeimoje 4 vaikai. Apsilankymų metu, pirmus metus M. nedirbo, būdavo namuose, namuose būdavo pagaminta maisto, aptvarkyta, o dabar mama jau apie metus laiko dirba, namuose randama netvarka, nes dažnai vaikai vieni būna namuose, kartais vaikai neįsileisdavo, gal vaikų nebūdavo namuose, girtavimo požymių nerasdavo. Su M. kartu gyvena M. P.. Vienu metu vaikai skundėsi netinkamu M. P. elgesiu, kad neleidžia žiūrėti televizoriaus, vadina necenzūriniais žodžiais, tačiau praėjus keliems mėnesiams klausdavo vaikų ir jie sakydavo, kad viskas tvarkoje, kad su P. sutaria, kad vėl draugai, neturi jokių nusiskundimų. Vaikai yra sakę, kad tėvai išgėrinėja, bet apie smurtą nėra nė vienas užsiminęs, ne vieną kartą vaikų klausė, tačiau jie nė karto nesakė dėl smurto. Vaikai yra sakę, kad M. juos tampo už kojos, rankų, tačiau vaikai vieną dieną sako taip, o kitą dieną jau kitaip. R. dažnai minėdavo, kad nesutaria su M., kad vadina ją necenzūriniais žodžiais, kad dažnai pykstasi. Vieną kartą, pirmadienį R. atėjo į seniūniją pas ją ir pasakė, kad savaitgalyje jai su drauge grįžus į namus, su M. įvykio konfliktas, kuris buvo išgėręs ir metė į ją stiklinę, pataikė. Paklausus, kodėl nekvietė policijos, R. pasakė, kad bijojo. Ji iškvietė policiją. R. parodė veidą, į kurią vietą buvo mesta stiklinė, ant veido žymaus sužalojimo nesimatė, šiek tiek matėsi nubrozdinimas dešinėje veido pusėje. R. minėjo, kad įvykį matė jos draugė ir broliai. R. dažnai ateidavo į seniūniją ir jos pasikalbėdavo, pasakodavo apie mokslus (duomenys neskelbtini), kas vyksta namuose, sakydavo, kad nesutaria su M., nesutaria dėl televizoriaus žiūrėjimo, jam netikdavo, kaip ji praeidavo, viskas užkliūdavo, ką ji darydavo, ją užkabindavo necenzūriniais žodžiais, nesakė, kad priekabiaudavo. Jai atrodo, kad R. kalbėdavo atvirai, pajuokaudavo. Policijos yra užfiksuota girtavimo požymių, tačiau kiek jai teko lankytis tuose namuose ir esant vaikams, neteko matyti girtavimo požymių. Apsilankymo metu kartais ir P. būdavo namuose, tačiau jai atėjus jis pasišalindavo, išeidavo, nebendraudavo. Iš pradžių vaikams gyventi sąlygų nebuvo, visi vaikai gyveno viename kambaryje, būdavo dvi lovos dvigulės, ištiesiamos ir visi vaikai kartu miegodavo, tame tarpe ir R.. R. pradėjus mokytis (duomenys neskelbtini), ji grįždavo tik savaitgaliais, vieną mėnesį vaikai gyveno globos namuose ir tuo metu tėvai susitvarkė namus, atsirado atskiros lovos, dviaukštė lova. Būdavo, kad atėjus neįsileisdavo į namus, manydavo, kad viduje yra berniukai, susiskambindavo su mama, kuri sakydavo, kad vaikai gal išėjo į biblioteką. R. yra sakiusi dėl girtavimo namuose, minėjusi, kad tėvai po darbo grįžę nusiperka alaus butelį ar du ir geria. Jos šeimą lankydavo tik darbo metu, nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro.

Liudytoja G. M., kurios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai, buvo perskaityti, parodė, 2017 m. gruodžio mėn., dienos neprisimena pas ją buvo atėjusi anūkė R. K.. Ar po to įvykio R. buvo atėjusi, nepamena. Atėjusi R. jai sakė, kad buvo namuose, o M. P. sutraiškė stikliuką ir metė į sieną, kažkaip pataikė į ją. R. rodė tą vietą, kur pataikė, bet ji jokio sužalojimo nematė. Daugiau R. apie tą įvykį nieko nesakė, o ji neklausė. R. jai nėra sakiusi, kad prie jos priekabiauja M. P., todėl ji nieko pasakyti negali. R. nesiskųsdavo, nieko nesakydavo, kas vyksta namuose. J. yra jos dukra. J. rūpinasi savo vaikais kiek galėdama. Ji pas dukrą nenueina. (t. 1, b. l. 174-175)

Iš 2017-12-13 specialisto išvados Nr. G 1658/2017(04) nustatyta, kad R. K. padarytas sužalojimas: odos nubrozdinimai dešiniame skruoste. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas stiklo šukėmis, metant į jos veidą stiklo šukes. Sužalojimas padarytas ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekmėje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b. l. 28)

Iš 2018-08-02 - 2018-08-10 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-149/2018 nustatyta, kad R. K. atminties ir mąstymo sutrikimų nenustatyta, ji gali suvokti konkrečias faktines aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti R. K. parodymais. Nagrinėjamų įvykių metu R. K. galėjo suprasti jos atžvilgiu galimai panaudoto fizinio smurto esmę, galėjo suprasti seksualinio priekabiavimo pobūdį, tačiau jos supratimas apie tokių veiksmų reikšmę, ypatingai juridines pasekmes, buvo ribotas. Polinkis fantazuoti R. K. nenustatytas ir nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti jos parodymais. R. K. šiuo metu nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų suprasti faktinių įvykio aplinkybių ir duoti apie jas parodymų, tačiau dėl jos psichoemocinės būsenos, nerekomenduojama papildomai jos apklausti atliekant ikiteisminį tyrimą bei teisme, nes ji kalbėdama apie bylos įvykius emociškai nesijaučia gerai (jaučia įtampą ir bejėgiškumą), taip pat teigia bijanti mamos reakcijų – poveikio (liepimo, grasinimų) nekalbėti apie netinkamą įtariamojo elgesį. R. K. konstatuojamas vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F32.10), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsidaręs dėl įtariamojo veiksmų ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b. l. 103-112)

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu bei teismo pripažinti atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė už seksualinį prievartavimą asmeniui, kuris tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Padarytas nusikaltimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią, esant bent vienam iš alternatyvių požymių.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą asmeniui, kuris sužaloja ar susargdina kitą žmogų. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, straipsnio dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš nukentėjusį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas ar susargdintas. Teismų praktikoje laikoma, kad baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien tik asmens sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą arba būtų susargdintas ir kad tai būtų matoma ir suprantama aplinkiniams, arba nustatyta medikų.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo M. P. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį, kadangi jis pasikėsino seksualiai prievartauti kitokio sąlyčio būdu nepilnametę nukentėjusiąją, pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis mesdamas į nepilnametę nukentėjusiąją stiklo šukes, nežymiai sutrikdė jos sveikatą, bei pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis dėl pasikėsinimo seksualiai prievartauti nepilnametę nukentėjusiąją ir dėl fizinio smurto jos atžvilgiu, sukėlė jai psichikos sutrikimą ir taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamojo M. P. parodymai, kad jis nesikėsino seksualiai prievartauti nukentėjusiosios, kad nebuvo jos parvertęs ant lovos ir užsigulęs, kad nebuvo tokio atvejo, jog nukentėjusioji jam būtų su cigarete nudeginusi lūpą, kad tik kartais juokais praeinančiai jai yra sučiupęs už užpakalio, kad jis specialiai į nukentėjusiąją stikliuko šukių nemetė ir nenorėjo jai pataikyti, tik metė šukes pečiaus link, kad nebūtų ant stalo, kad dėl nukentėjusiosios susargdinimo, jos sveikatos sutrikdymo jis yra kažkiek kaltas dėl tų šukių metimo, bet daugiau nukentėjusioji nervavosi dėl to, nes buvo susipykusi su savo draugu, yra paneigti visumos kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, todėl vertinami kritiškai, kaip kaltinamojo siekimas išvengti pilnos baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Visų pirma, kaltinamojo parodymus paneigia nepilnametės nukentėjusiosios R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, dalyvaujant psichologei, kuriuose ji aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad patėviui M. P. su jais pradėjus gyventi prieš 3 metus, maždaug po pusantrų metų laiko jis pradėjo ją graibyti, ji jo dėl to nekęsdavo, kad už užpakalio ir krūtinės patėvis ją graibydavo namuose, dažniausiai būdamas neblaivus, kad graibydamas ją, sakydavo, kad ji jauna, kada duos „įbrukti“, ką ji suprato, kaip kada duos jam sekso, kad vieną kartą jai dienos metu miegant, patėvis grįžo ir ji pajuto, kad jis kažką daro, prabudusi pamatė, kad jis graibo jos „putę“, jis ją lietė per džinsus, o jai paklausus, ką jis daro, jis tik pradėjo juoktis ir liepė eiti valyti šaldytuvą bei davė eurą su centais, kad ji nesakytų mamai, jog jis prie jos lindo, kad patėvis praeitą vasarą užsigulė ant jos, grįžęs girtas per pietus, užsidegė cigaretę, kažką pasakė ir ją užsivertė ant lovos, savo rankomis laikė jos rankas, norėjo jai atsegti kelnes, nes viena ranka laikė jos abi rankas, o kita norėjo atsegti kelnes, bandė kišti pirštus į lytinius organus, bet nepalietė jos lytinių organų po kelnėmis, nes jų neatsegė, bet gal palietė per kelnes, jam nepavyko, kadangi ji ištraukusi (išlaisvinusi) vieną ranką, su cigarete sudavė ir pataikė jam į lūpą, kad po šio įvykio ji iš karto pabėgo ir tris dienas nebuvo namuose, norėjo nusižudyti, pjaustėsi rankas. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad po kurio laiko apie šį įvykį papasakojo mamai, tačiau mama jos neužtarė, o tik apkaltino, jog ji pati ant M. P. „lipa“. Nukentėjusioji, duodama parodymus, papasakojo ir apie smurto naudojimą prieš ją, kaip patėvis metė į ją stiklinę, pataikė ir sužalojo, dėl ko ji pabėgo iš namų, pasisakė apie tai draugei R. L. ir nuėjusi į seniūniją pasakė socialinei darbuotojai S. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina byloje esanti specialisto išvada dėl jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo (odos nubrozdinimo dešiniame skruoste), labiausiai tikėtina padaryto stiklo šukėmis, metant stiklo šukes į jos veidą. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojų R. L., V. J., S. M., L. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kurioms ji pasipasakojo apie smurto atvejį, apie venų susipjaustymą, bei išskyrus S. M., apie patėvio priekabiavimą. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojos N. V. parodymai, kad ji lankydamasi pas R. namuose, tarp R. ir jos mamos labai nuoširdžių santykių nematė, namuose buvo mažai vietos, R. neturėjo sąlygų kur ruošti pamokas ir kur miegoti, pastoviai turėjo problemų dėl higienos, skundėsi jai, kad nekenčia kai mama su patėviu išgėrinėja. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojos L. B. parodymai, kad jai bendraujant su R. ir paklausus R. dėl švaros ir tvarkos, R. susinervindavo, nieko nepasakodavo ir pradėdavo verkti. Liudytoja G. M. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo perskaityti teisminio nagrinėjimo metu, kad anūkė R. atėjusi pas ją skundėsi, kad M. P. sutraiškė stikliuką ir metė į sieną, kažkaip pataikė į ją, R. rodė tą vietą, kur pataikė, bet ji jokio sužalojimo nematė, ar tuoj po įvykio R. buvo atėjusi, nepamena. Kad atminties ir mąstymo sutrikimų R. K. nenustatyta, kad ji gali suvokti konkrečias faktines aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, kad nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti jos parodymais, kad ji galėjo suprasti jos atžvilgiu galimai panaudoto fizinio smurto esmę ir šiems veiksmams atitinkamai priešinosi ir tai atitiko jai būdingus individualius ir raidos ypatumus, kad įvykių metu ji galėjo suprasti seksualinio priekabiavimo pobūdį, tačiau jos supratimas apie tokių veiksmų reikšmę, ypatingai juridines pasekmes, buvo ribotas, kad seksualinio pobūdžio veiksmams ji priešinosi taip, kaip galėjo, atsižvelgus į jos supratimą, gyvenimišką patirtį ir jai būdingus ypatumus, esant stresą keliančiai situacijai, tai yra, stengėsi rečiau būti namuose ar būti arčiau brolių, kad apie su ja atliekamus seksualinio pobūdžio veiksmus ji delsė atskleisti suaugusiems ne tik dėl to, jog ne iš karto suprato apie jų netinkamumą, tačiau ir dėl išgyvenamų jausmų, sutrikusių santykių su mama ir jai būdingų individualių psichologinių ypatumų, kad polinkis fantazuoti R. K. nenustatytas, negauta duomenų apie tai, kad jos parodymai būtų ne jos pačios patyrimas, o įkalbėta informacija, kad įvykio metu (2017-12-09) ir psichiatrijos-psichologijos tyrimo metu jai nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų suprasti faktinių įvykio aplinkybių ir duoti apie jas parodymų, - patvirtina teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados. Nukentėjusiosios R. K. parodymus iš dalies pripažino ir pats kaltinamasis M. P., nurodydamas, kad supykęs ant R., jog ji rūkė namuose prie pečiaus, iš pykčio sutraiškė su ranka ant stalo buvusią taurelę ir metė šukes link pečiaus, bet ar pataikė šukės R. nematė, nes R. iš namų išėjo, kad R. būnant namuose tarp jų visada kildavo žodiniai konfliktai, kurių metu jis pasakydavo ant Ra. ir keiksmažodžių, kad dėl R. sveikatos sutrikdymo yra kažkiek ir jo kaltės. Nukentėjusioji R. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodymus davė, prisiekusi ir įspėta dėl atsakomybės (priesaiką pasirašiusi), jos duoti parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, realistiški ir atitinkantys byloje surinktus rašytinius bei ištirtus teisiamajame posėdyje įrodymus, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Liudytojos L. B., V. J., R. L., N. V., S. M. ir L. P. taip pat parodymus davė, prisiekę teismui ir įspėtos dėl atsakomybės (priesaikas ir įspėjimus pasirašę), todėl jų duotais parodymais, susijusiais su kaltinimu bei patvirtinančiais nukentėjusiosios parodymus, abejoti ar netikėti teismui nėra jokio pagrindo. Liudytojos J. M. parodymai, kokia jos dukra R. yra melagė, manipuliatorė, negeras žmogus, kad dukra jai niekada nesiskundė, jog M. prie jos priekabiauja, kad dukra turi tikslą apkalbėti M., nes jis ją drausmindavo, pabardavo, liepdavo laiku grįžti į namus, ir ji dėl to ant jo pyksta, atmestini, kaip neobjektyvūs, prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams ir kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens, siekiančio padėti kaltinamajam (sugyventiniui) išvengti pilnos baudžiamosios atsakomybės už jo padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. (BK 59 str.)

Kaltinamojo M. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamas veikas jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei būdamas recidyvistu. (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.)

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamasis M. P. teisiamas trečią kartą, nusikaltimus padarė, neišnykus teistumui, būdamas recidyvistu (t. 2, b. l. 21-27), padarė tris nusikaltimus, iš kurių pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą ir padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d., 5 d.), daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, kurių didžioji dalis padaryta, esant neblaiviam (t. 2, b. l. 10-20), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (t. 2, b. l. 7). (duomenys neskelbtini) seniūnija pateiktoje į bylą informacijoje nurodo, kad M. P. gyvena su sugyventine J. M. ir keturiais jos nepilnamečiais vaikais, kad pastovaus darbo neturi, negali ilgai išdirbti vienoje vietoje, kad jų šeimoje yra dažnai girtaujama ir girtaudamas jis tampa agresyvus, kad šioje šeimoje vaikai yra auklėjami netinkamai, kad šis vyras neprisideda prie vaikų auklėjimo, neparemia jų finansiškai, kad 2017 m. gruodžio 11 d. buvo gautas pranešimas iš policijos apie M. P. naudotą smurtą prieš sugyventinės dukrą R. K. (t. 2, b. l. 9). Kaltinamasis M. P. nusikalstamų veikų padarymo metu ir bylos nagrinėjimo metu dirbo pagal paslaugų kvitus individualią žemės ūkio veiklą vykdančių ūkininkų (duomenys neskelbtini) ūkiuose (t. 2, b. l. 30 ir išrašas iš Sodros registro LITEKO sistemoje). Ūkininko (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas, kad dirbdamas nepastoviai, pagal paslaugų kvitus, tik tada, kada reikia atlikti kokius tai darbus, pavestus darbus atlieka patenkinamai, o daugiau charakterizuoti negali (t. 2, b. l. 29). Buvo registruotas darbo biržoje (t. 2, b. l. 31). Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Įvertinus visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti ir adekvati subendrinta bausmė už visus padarytus nusikaltimus bus straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kadangi už jo pasikėsintą padaryti sunkų nusikaltimą yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas (BK 41, 50 str.). Teismas atsižvelgdamas į visas nustatytas bylos aplinkybes, bausmės dydį parenka nedaug didesnį už sunkaus nusikaltimo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimumą.

Kaltinamajam M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 66-69), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.

Nepilnametės nukentėjusiosios R. K. įgaliotas atstovas advokatas pateikė šioje byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti nukentėjusiajai R. K. už padarytą žalą fizinei ir psichinei sveikatai iš kaltinamojo M. P. 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. (t. 2, b. l. 123-124)

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nukentėjusioji R. K., būdama nepilnametė, dėl kaltinamojo M. P. nusikalstamų veiksmų – pasikėsinimo ją seksualiai prievartauti ir padaryto sužalojimo, metant stiklo šukes jai į veidą, padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, patyrė neturtinę žalą, nes jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl konstatuojamo laikino pobūdžio psichikos sutrikimo – vidutinio sunkumo depresijos epizodo. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad kaltinamasis M. P. yra sveikas ir darbingas asmuo, tačiau pastovaus darbo neturi, dirba pas ūkininką tada, kada yra darbo, tačiau sutinka civilinį ieškinį atlyginti. Teismas, įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes bei įstatymo nuostatas, daro išvadą, kad nukentėjusiosios R. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai, priteisiant jai iš kaltinamojo M. P. 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi ši žala nukentėjusiajai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų nusikalstamų veiksmų. (CK 6.263, 6.250 str.)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nepilnametei nukentėjusiajai R. K. teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 4 dalimi, privalomai buvo paskirtas įgaliotasis atstovas advokatas, kad būtų reikiamai ginamos nepilnametės teisės ir teisėti interesai. Į bylą yra pateikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-12-14 pažyma Nr. (2.19) NTP-7-7648, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos (advokato užmokestis), teikiant nukentėjusiajai valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, sudaro 260,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai R. K. įgaliotasis atstovas advokatas buvo paskirtas privalomai įstatymo nustatyta tvarka, todėl nukentėjusiajai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo M. P. nepriteisiamos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esantys voke prie bylos, - 2 vnt. kompaktinių diskų su nukentėjusiosios apklausų vaizdo ir garso įrašais, paliktini prie bylos per visą jos saugojimo laiką. (BPK 94 str.)

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu su pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 3 dalį paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią nuteistajam M. P. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. P. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš nuteistojo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai R. K..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esančius voke prie bylos, - 2 vnt. kompaktinių diskų su nukentėjusiosios apklausų vaizdo ir garso įrašais, palikti prie bylos per visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.