Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-04-18 · Byla Nr. ATP-197-337/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-18
Bylos Nr.
ATP-197-337/2016
Teisminio proceso Nr.
4-37-3-00725-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Pažeidėjas
P. S.
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-197-337/2016
Proceso Nr. 4-37-3-00725-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. S. (toliau – Pažeidėjas), a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi netenkino Pažeidėjo skundo, kuriuo buvo skundžiamas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto Rimgaudo Šliko 2015 m. lapkričio 3 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo P. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 131 str. 5 d. buvo nubaustas 8 Eur bauda. P. S. nubaustas už tai, kad jis 2015-10-27 d., 17 val. Rokiškio m. (duomenys neskelbtini)., vairavo dviratį ir važiavo kelio važiuojamąja dalimi nedėvėdamas ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, dviračio priekyje nedegančiu baltos šviesos žibintu, o gale - raudonos šviesos žibintu. Jis taip pat nepakluso teisėtam tikrinančio pareigūno reikalavimui sustoti ir nuvažiavęs toliau pravažiavo per dvi pėsčiųjų perėjas, tokiais savo veiksmais P. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 56, 64.9 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu P. S. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, taip pat įpareigoti Rokiškio rajono policijos komisariatą panaikinti jo asmens duomenis iš pažeidėjų registro bei prašo priteisti jam iš Rokiškio rajono policijos komisariato 8000 ( aštuonis tūkstančius) eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo nesutinkantis su skundžiamu nutarimu, kadangi jis priimtas netinkamai ištyrus bei įvertinus įrodymus, nepagrįstas bei paremtas prielaidomis, o ne abejonių nekeliančiais įrodymais, taip pat netinkamai motyvuotas, tai yra teismas suteikė pirmenybę tik jį kaltinantiems parodymams, o teisinančių parodymų arba apskritai nevertino, arba atmetė formaliu pagrindu, nurodant, kad jie vertinami kritiškai, siekiant išvengti atsakomybės. Pasak apelianto, Rokiškio apylinkės teismo teisėja iš anksto užėmė suinteresuoto asmens poziciją jo atžvilgiu kalbant apie bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios teismo posėdžio teisėja neatidėjo, kaip to reikalauja ATPK 272 str. 2 d., ir jo bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Taip pat teigia, kad pareigūnai jį palaikė visai kitu asmeniu ir dėl to jį neteisėtai sulaikė bei išlaikė visą parą policijos komisariate. Pažeidėjas savo pozicijos laikosi teigdamas, kad kiekvienas policijos automobilis yra aprūpintas specialia įranga, kuria privalo fiksuoti visus pažeidimus, o jei nėra filmuotos medžiagos tai nėra ir jokio administracinio teisės pažeidimo. Taip pat iš įvykio vietos nebuvo paimta jokių materialinių įrodymų, ant kurių turėjo likti pirštų atspaudai, taip pat nėra jokių liudininkų, kurie patvirtintų policijos pareigūnų duotus parodymus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) prašo Pažeidėjo skundo netenkinti ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato įgalioto pareigūno nutarimą palikti nepakeistą. Institucija atkreipia dėmesį, kad Kelių eismo taisyklių 56 p. nurodyta, kad važiuojant dviračiu, dviračio gale turi būti raudonos šviesos atšvaitas arba raudonos spalvos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąją dalimi, dviračio priekyje turėjo degti baltos šviesos žibintas, o gale raudonos šviesos žibintas. Dviračių vairuotojams draudžiama važiuoti pėsčiųjų perėjomis. Savo veiksmais P. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 56 ir 64.9 punktų reikalavimus, už ką jam ir buvo surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas. Institucija mano, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas bei teisėtas ir nėra jokio pagrindo jį naikinti, juolab, kad P. S. nėra pavyzdingas eismo dalyvis. Praeityje jis už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 8 kartus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutartį, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina P. S. kaltę.

Aukštesnės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo nutartyje išdėstytasis motyvais, mano, kad policijos pareigūnų parodymais apylinkės teismas vadovavosi ne dėl išskirtinio, kaip teigiama apeliaciniame skunde, pareigūnų tarnybinio statuso, tačiau dėl to, kad jų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaringi, sutampa su tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis pirminėmis įvykio aplinkybėmis, jie pažeidimą matė tiesiogiai ir joks pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo. Byloje yra pakankamai duomenų, kurie pagrindžia Pažeidėjo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, dėl ko kiti pareigūnų veiksmai, kuriuos nurodo apeliantas skunde, t. y. piršto antspaudų paėmimas nuo dviračio ar ,,taburetės“, taip pat pastarosios atpažinimas, nebuvo būtini, nes duomenų administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui buvo pakankamai.

Skunde teigiama, kad viena iš priežasčių, lėmusių būtent tokį apylinkės teismo sprendimą, yra bylą nagrinėjusios ir sprendimą priėmusios apylinkės teismo teisėjos šališkumas Pažeidėjo atžvilgiu, kadangi bylą nagrinėjo teisėja, kuri taip pat nagrinėjo Pažeidėjo administracinio teisės pažeidimo bylą Nr., (duomenys neskelbtini) kurioje priimtas nutarimas buvo apskųstas Panevėžio apygardos teismui, o pastarasis 2016-01-27 nutartimi konstatavo, kad pirmos instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė nesilaikydamas ATPK 272 str. 2 d. nurodytų reikalavimų. Šis teiginys nepagrįstas, kadangi galimai padaryti pažeidimai kitose bylose niekaip nepatvirtina apelianto teiginio, kad bylą nagrinėjusi teisėja yra suinteresuota bylos baigtimi ar turi objektyvų ar subjektyvų šališkumą Pažeidėjo, šiuo atveju P. S., atžvilgiu. Juolab, kad remiantis bylos duomenimis Pažeidėjui nebuvo suvaržytos jam įstatymu suteiktos teisės – tiek skųsti 2015-12-07 Rokiškio rajono apylinkės teismo priimtą nutarimą, tiek 2016-02-09 to paties teismo priimtą nutartį administracinio teisės pažeidimo bylose.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad P. S. veikoje yra visi ATPK 131 str. 5 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, apeliacinio skundo argumentai Pažeidėjo kaltės klausimu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 131 str. 5 d., neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Todėl Pažeidėjo prašymas įpareigoti Rokiškio rajono policijos komisariatą ištrinti jo asmens duomenis iš pažeidėjų registro bei priteisti iš Rokiškio Policijos rajono komisariato 8000 eurų yra nepagrįstas. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad ATPK nereglamentuoja galimai patirtos neturtinės žalos atlyginimo pagrindų bei sąlygų. Tačiau įstatymas nedraudžia Pažeidėjui kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismo nutartis bei skundžiamas 2015 m. lapkričio 3 d. nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas