Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-55-1076/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-15
Bylos Nr.
1S-55-1076/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
Nuteistasis
S. R.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-55-1076/2021
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Reginos Pocienės ir Lino Šiukštos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. R. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties, kuria netenkintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimas dėl nuteistajam S. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu S. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 104 straipsnyje, 16 straipsnio 2 dalyje ir 105 straipsnio 8, 12 punktuose, 105 straipsnio 8, 12 punktuose, 111 straipsnio 1 dalyje, 206 straipsnyje, 214 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje, 234 straipsnio 1 dalyje, 234 straipsnio 2 dalyje, 272 straipsnio 2 dalyje, 272 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi, apėmimo būdu subendrinus už nurodytus nusikaltimus paskirtas bausmes, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – mirties bausmė, ją pakeičiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, bausmę paskiriant atlikti kalėjime su viso turto konfiskavimu už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas grupe su J. Ž. ir G. B., bendrais veiksmais, savavališkai nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė tariamas G. B. teises, ginčijamas A. L., grasinant pavartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, padarant didelę žalą jo teisėms; jog 1995 m. balandžio 11 d., kartu su J. Ž., peržengdami bendro susitarimo su G. B. ribas, kilusio tarpusavio konflikto metu, tyčia nužudė A. L.; kad be atitinkamo leidimo, tardymo nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, neteisėtai įgijo, laikė ir nešiojo šaunamąjį ginklą; jog 1995 m. balandžio 19 d., apie 18 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas grupe su J. Ž., turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, užpuolė J. R. ir plėšimo būdu užvaldė jo įvairius daiktus bei jo svarbius dokumentus; kad 1995 m. gegužės 21 d., apie 15 val., Vilniuje, iš anksto susitaręs ir veikdamas grupe su P. B., turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudodamas ginklą, užpuolė A. L. bei A. K. ir atimdami jiems galimybę priešintis, pagrobė krepšį su pinigais – 32 000 Lt, tokiu būdu užvaldė UAB „V.“ priklausantį turtą stambiu mastu; jog 1995 m. rugpjūčio 21 d., apie 17 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas grupe su P. B., būdamas anksčiau nusikaltęs tyčiniu nužudymu, tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė I. J.; kad 1995 m. lapkričio 24 d., apie 21.30 val., Vilniuje, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, panaudodamas šaunamąjį ginklą, tokiu būdu sukeldamas pavojų kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, tyčia du kartus iššovė į nukentėjusiuosius E. V., O. C. ir A. R., padarydamas E. V. ir O. C. lengvus kūno sužalojimus, sukėlusius trumpalaikius sveikatos sutrikdymus, o A. R. tyčinį sunkų kūno sužalojimą, pavojingą gyvybei; jog 1995 m. lapkričio 30 d., apie 19.30 val., Vilniuje, iš anksto susitaręs ir veikdamas grupe su P. B., užpuolė O. G., turėdamas tikslą užvaldyti jo turtą ir panaudodamas šaunamąjį ginklą, tyčia dėl savanaudiškų paskatų, būdamas anksčiau nusikaltęs tyčiniais nužudymais, pasikėsino nužudyti O. G., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios; kad įvairiomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų, juos laikė įvairiuose butuose Vilniuje, kuriuose tuo metu gyveno, tokiu būdu jis šiuos šaunamuosius ginklus ir šaudmenis nešiojo, neturėdamas atitinkamo leidimo.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalis, priimta S. R. atžvilgiu, pakeista ir priimtas naujas nuosprendis, t. y. S. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalyje ir 105 straipsnio 2, 4, 9, 12 punktuose (įstatymo redakcija, galiojusi iki 1997 m. balandžio 30 d.), ir nuteistas trylikos metų laivės atėmimo bausme. Remiantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi, šią bausmę subendrinus apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal 1961 m. BK 104 straipsnį, 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 8, 12 punktus, 105 straipsnio 8, 12 punktus, 206 straipsnį, 214 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, 234 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – mirties bausmė, ją pakeičiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, ją paskiriant atlikti kalėjime, su viso turto konfiskavimo bausme.

3. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 3 d. nutartimi, vadovaujantis 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3 straipsnio 2 dalimi, S. R. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 8 ir 12 punktus, perkvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei jam paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 ir 12 punktus, perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 4, 9 ir 12 punktus, perkvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktus bei jam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu su bausmėms, paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, S. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Šia nutartimi panaikinta papildoma bausmė – turto konfiskavimas.

4. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gruodžio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 3 d. nutartis pakeista ir nuteistojo S. R. nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 214 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuota į BK 294 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė; nusikalstama veika, įtvirtinta 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuota į BK 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė; nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 234 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuota į BK 253 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė; nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Šia nutartimi baudžiamoji byla pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 12 punktą, 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punktą S. R. atžvilgiu nutraukta. Pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 8, 2, 4, 9 punktą ir pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą S. R. paskirtos bausmės paliktos nepakeistos. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

5. Šiaulių apygardos teisme 2020 m. lapkričio 23 d. buvo gautas Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimas dėl nuteistajam S. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Žemesnės instancijos teismas

6. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi netenkino Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimo dėl nuteistajam S. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7. Nuteistasis S. R. skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: tenkinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimą dėl nuteistajam S. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.

7.1. Nuteistasis nesutinka su skundžiama nutartimi ir nurodo, kad apygardos teismas, atmesdamas teikimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, aptarė ir įvertino nuteistojo padarytą nusikaltimą ir pasisakė, jog tai rodo jo didelį pavojingumą visuomenei. Nuteistasis, pacitavęs BK 51 straipsnio nuostatas, nurodo, kad įstatymas nenumato teismui teisės iš naujo vertinti padarytą nusikaltimą ir padarytomis išvadomis grįsti atsisakymą tenkinti teikimą dėl bausmės pakeitimo, įstatymo negalima aiškinti ir taikyti plečiamai. Visi vienodą bausmę gavę nuteistieji teismo turėtų būti traktuojami vienodai, nepriklausomai nuo to, už kokį nusikaltimą (-us) jiems tokia bausmė yra paskirta, įstatymas neskirsto nuteistųjų pagal padarytus nusikaltimus ir visiems vienodai reglamentuoja teisę į šios bausmės pakeitimą, kai jie atlieka 20 metų šios bausmės. Pagal OASys metodiką S. R. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta tik 38 balais, kas laikoma kaip žema nusikalstamo elgesio rizika. Todėl pirmos instancijos teismo išvada apie nuteistojo S. R. didelį pavojingumą visuomenei yra nepagrįsta.

7.2. Nuteistasis S. R. nesutinka su teismo išvada, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų, siekiant pakeisti savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Nuteistasis teigia, kad jo dešinė ranka yra nefunkcionali, jam nustatytas 55 proc. nedarbingumo lygis. Pagal BVK 125 straipsnio 2 dalies 2 punktą nuteistieji neįgalieji į darbą gali būti įtraukiami tik rašytiniu jų sutikimu, kai yra tam neprieštaraujanti gydytojų išvada ir laisvų darbo vietų. Nuteistasis pažymi, kad pataisos įstaigose, kur jis buvo kalinimas, laisvų darbo vietų net sveikiems kaliniams nepakako, o Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kur bausmę atlieka jau daugiau kaip 1,5 metų, darbo nuteistiesiems iki gyvos galvos apskritai nėra. Be to, pataisos įstaiga niekada neturėjo pasiūlyti nuteistajam S. R. darbo, kuris atitiktų nuteistojo sveikatos būklę, būtų pritaikytas jo specialiesiems poreikiams ir kurį jis galėtų dirbti turėdamas negalią. Byloje yra duomenys, jog nuteistajam buvo siūlomas nemokamas darbas, tačiau nuteistasis jo atsisakė dėl turimos negalios. Buvo siūlomi teritorijų tvarkymo darbai (BVK 134 straipsnio 1 dalis). Dirbant šiuos darbus reikalinga šluoti teritoriją, žiemą kasti sniegą ir pan. Akivaizdu, kad nuteistasis, turėdamas vienos rankos valdymo problemų, nepajėgus tokių darbų dirbti. Gydytojo rekomendacijos dėl šių darbų buvo neigiamos, nes jis negali dirbti su kastuvu, laužtuvu ar kt. tokiam darbui reikalingais įrankiais. Anot nuteistojo, pats neįgalumo faktas bei jo sąlygoti veiksniai, susiję su sumažėjusiomis galimybėmis save realizuoti darbiniuose santykiuose, neturėtų būti neigiamai vertinami, sprendžiant bausmės pakeitimo klausimą, nes šie veiksniai nuo nuteistojo nepriklauso ir ateityje išliks nepakitę. Šių veiksnių egzistavimas nepaneigia nuteistojo S. R. padarytos pažangos. Vertinant atliktos bausmės poveikį nuteistajam, teikime nurodoma, kad nuteistojo S. R. požiūris į įstatymus ir jų laikymąsi yra drastiškai pasikeitęs. Tai, pasak nuteistojo, rodo, kad bausmės tikslai yra įgyvendinami.

7.3. Nuo 2019 m. gegužės 6 d. nuteistasis bausmę atlieka Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Pataisos įstaigos administracija negali pasiūlyti nuteistajam S. R. darbo, atitinkančio jo sveikatos būklę. 2020 m. vasarą nuteistasis kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymu suteikti galimybę dirbti, kas teismo turėjo būti vertinama kaip jo dedamos pastangos pašalinti minėtus kriminogeninius veiksnius. Nuteistojo S. R. prašymas nebuvo patenkintas. Kalėjimo departamentas prie LR Teisingumo ministerijos 2020 m. lapkričio 18 d. rašte nurodė, kad pataisos įstaigos direktorius įsipareigojo S. R. įdarbinimo klausimą svarstyti nedelsiant, kai tik atsiras tokia galimybė. Tačiau iki šiol padėtis nepasikeitė ir nėra jokių duomenų, kad ji keisis ateityje. Tuo pačiu raštu Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus buvo prašoma išsamiai įvertinti pareiškėjo užimtumą ir esant poreikiui spręsti klausimą dėl pareiškėjo užimtumo prasminga veikla gerinimo. Tačiau iki šiol šiuo klausimu situacija taip pat nepakito, jokių veiklų nuteistajam nebuvo ir nėra siūloma. Todėl tai, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nuteistasis vykdo tik iš dalies, nėra nuteistojo S. R. kaltė, nes pilnai jas vykdyti neturi galimybių, pataisos įstaigoje tam nėra sąlygų. Šalyje paskelbus ekstremalią padėtį dėl užsikrėtimo Covid-19 liga grėsmės, įvedus karantiną, buvo nutraukti visi užsiėmimai su savanoriais, reabilitacijos programos. Esant tokioms aplinkybėms, tolimesnis nuteistojo ilgalaikis kalinimas yra netikslingas, nes išėjęs į laisvę jis labiau galėtų reabilituotis ir būti naudingas visuomenei, būtų didesnės galimybės susirasti jo poreikius atitinkantį darbą, užsiimti visuomenei naudinga veikla. UAB „A.“ 2021 m. sausio 7 d. rašte nurodė, jog priimtų S. R. dirbti vadybininko-konsultanto pareigose. Pasak nuteistojo, apygardos teismas, nustatęs, jog nuteistasis nededa maksimalių pastangų kriminogeninių veiksnių šalinimui, nenurodė kokius konkrečius veiksmus jis galėtų / turėtų atlikti, todėl tokia teismo išvada formali, pastabos deklaratyvios, nustatytos kliūtys bausmės pakeitimui yra nepašalinamos.

7.4. Anot apelianto, mokymasis yra galima darbo alternatyva, kuria nuteistasis pasinaudojo. 2006 metais nuteistasis S. R. įgijo pagrindinį išsilavinimą, 2009 metais baigė 12 klasių. Nuteistasis taip pat neatsisako ateityje mokytis, pvz. profesinių įgūdžių, jei Šiaulių tardymo izoliatoriuje būtų tokių galimybių, tačiau jų nėra. Apelianto nuomone, tai, kad pataisos įstaiga nesudaro sąlygų nuteistųjų reabilitacijai ir resocializacijai, neturėtų neigiamai atsiliepti nuteistųjų teisinei padėčiai.

7.5. Pasak nuteistojo, teismas turėtų įvertinti, jog per paskutinius vienerius metus jis naujų nuobaudų nėra gavęs, padarė reikiamas išvadas, elgiasi nepriekaištingai. Paskutinį kartą sunkesnį pažeidimą nuteistasis padarė 2012 metais (išprovokavo konfliktą), t. y. prieš 9 metus, o 2013 metais (rėkavo pro langą) ir 2016 metais (kitas nuteistasis bandė jam perduoti, o jis bandė iš jo paimti maistą) padaryti pažeidimai vertintini kaip nesunkūs. Įvertinus tai, kas išdėstyta, nuteistojo nuomone, jo elgesys bausmės atlikimo metu neturėtų būti vertinamas kaip pagrindas atmesti teikimą.

7.6. Skundžiama teismo nutartis grindžiama byloje esančiomis charakteristikomis. Apelianto teigimu, ištyręs jas teismas turėjo pastebėti, kad jose tie patys teiginiai kasmet atkartojami, nors jokių neigiamų įvykių per tuos metus, už kuriuos rašoma charakteristika, neįvyko. Metai iš metų nuteistajam būdavo duodama tokia pat charakteristika, neatsižvelgiant į jo asmens ar aplinkybių pokyčius. Pvz., teiginys, jog nuteistasis S. R. lengvai pasiduodu svetimai neigiamai įtakai, pirmą kartą pavartotas 2001 metų charakteristikoje ir naudotas kasmet, daug metų neperžiūrėtas. Nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, kaip temperamento tipas, kurie turėtų būti nekintantys, charakteristikose nurodomi skirtingai, pvz. 2002 metais nuteistasis buvo apibūdinamas kaip flegmatikas, o 2003, 2004 metais jau tapo choleriku, 2008 metais nurodoma, jog nuteistasis yra melancholikas; 2001 metais nuteistojo intelektas apibūdinamas kaip vidutinis, o nuo 2003 metų jau žemesnis nei vidutinis. Nors nuteistasis baigė mokslus, tačiau jis apibūdinamas kaip degraduojantis. Apelianto manymu, charakteristikose pateikiama informacija yra nepatikima, todėl besąlygiškai remtis charakteristikomis, kai byloje nėra jose nurodytus teiginius patvirtinančios medžiagos, nėra pagrindo.

7.7. Apeliantas teigia, kad visuomenė turėtų didesnės naudos, jei dabar jam būtų pakeista bausmė, nes yra darbingo amžiaus, laisvėje galės dirbti, turėti šeimą, kurti pridėtinę vertę ir tokiu būdu pasitarnauti visuomenei, o ne senyvame amžiuje, kuomet nuteistasis S. R. negalės pats savimi, nei kitais pasirūpinti. Pasak nuteistojo, nagrinėjamu atveju jis yra padaręs viską, kas nuo jo priklauso, kad įrodytų savo asmenybės teigiamus pokyčius. Nuteistajam buvo paskirta teisinga ir griežta bausmė ir jos skyrimo metu ji atliko savo paskirtį. Metams bėgant keičiasi Lietuvos baudžiamoji politika bausmių švelninimo linkme. Nuteistojo branda mažina pakartotinio analogiško nusikaltimo riziką ateityje. Ilgainiui griežtos bausmės tolimesnis vykdymas praranda pageidaujamą poveikį nuteistajam ir tampa jo žmogaus teises pažeidžiančiu kalinimu.

7.8. Apeliantas pabrėžia, kad jo nusikalstamo elgesio rizika ir pavojingumas yra tiek sumažėję, kad tolesnis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (griežčiausiomis bausmės atlikimo sąlygomis) atlikimas nėra tikslingas. Nuteistasis jau atliko beveik 25 metus laisvės atėmimo bausmės, turi žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nedirba, nesimoko, neturi užimtumo prasminga veikla ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių, palaiko socialinius ryšius, būdamas laisvėje turėtų galimybę įsidarbinti, jau ilgą laiką laikosi įkalinimo vidaus tvarkos taisyklių, su administracijos atstovais yra taktiškas ir mandagus, su kitais kaliniais nekonfliktuoja, savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, savo noru yra atlyginęs nusikaltimu padarytą žalą, vykdomųjų raštų jo atžvilgiu nėra, jo požiūris į įstatymus ir jų laikymosi svarbą, lyginant su buvusiu įkalinimo pradžioje, yra drastiškai pasikeitęs teigiama linkme, vertinant taikytų resocializacijos priemonių rezultatus pataisos įstaigą nuteistąjį charakterizuoja teigiamai. Įstatyme nurodytų kriterijų visuma bei nuodugnus ir išsamus nuteistojo S. R. asmenybės, nusikalstamo elgesio rizikos bei atliktos bausmės poveikio įvertinimas, esant nuteistojo žymiai pažangai visuose kriterijuose, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jo elgesio pavojingumas visuomenei maksimaliai sumažėjęs bei sudaro pagrindą bausmės švelninimui.

7.9. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad teikimo nagrinėjimo metu teismas nesprendžia klausimo, ar nuteistasis yra pasiruošęs gyventi laisvėje, o yra svarstoma bausmės pakeitimo į švelnesnę bausmę galimybė. Todėl esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, nuteistasis mano, kad yra pakankamas pagrindas pakeisti jam skirtą bausmę, skiriant 5-10 metų laisvės atėmimo, kas taip pat yra pakankamai griežta bausmė ir dar ilgi metai nelaisvės. Anot nuteistojo, toks sprendimas atitiktų BVK 9 straipsnyje įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą. Atlikdamas paskirtą terminuotą bausmę nuteistasis S. R. ir toliau sieks bausmės tikslų koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, kol jie visiškai bus pasiekti.

8. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. R. skundas atmetamas

9. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais bei nuteistojo skundo argumentais, daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų teikimą ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad nėra pagrindo S. R. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

10. BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikęs ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, dėl kurio sprendžiamas teikimas, praeityje yra padaręs vieną ar kelis labai sunkius nusikaltimus, kuriais buvo pažeistos pačios svarbiausios, labiausiai visuomenei rūpimos ir saugomos vertybės, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas tokiam asmeniui įstatymų leidėjas jomis įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

11. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

12. Byloje nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis yra atlikęs dvidešimt penkis metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, taigi jis atitinka BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje numatytą formalųjį kriterijų. Tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, vien tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes.

13. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad S. R. anksčiau neteistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę paprastosios grupės sąlygomis, buvo 10 kartų skatintas, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius su draugais, turi draugę, su kuria ketina tuoktis, iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiuose pataisos įstaigoje organizuojamuose programose, renginiuose ir užsiėmimuose, Lukiškių TI-K baigė 12 klasių, laisvalaikiu sportuoja, žiūri TV laidas, skaito, tai rodo S. R. elgesio pokyčius teigiama linkme. Kita vertus, nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.

14. S. R. šiuo metu atlieka bausmę už vienuolikos nusikalstamų veikų padarymą, tame tarpe labai sunkius smurtinius nusikaltimus ‑ kvalifikuotus nužudymus, t. y. tyčinius dviejų žmonių nužudymus ir pasikėsinimą nužudyti dar vieną žmogų sunkinančiomis aplinkybėmis, iš savanaudiškų paskatų, veikiant bendrininkų grupe, panaudojant šaunamuosius ginklus, S. R. iniciatyva ir itin aktyviais jo nusikalstamais veiksmais. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. R. nusikalstamas veikas pradėjo daryti jauno amžiaus (19 metų), nebaigęs mokyklos, niekur nedirbantis. Turtinių nusikaltimų darymas, veikiant bendrininkų grupe, panaudojant smurtą ir šaunamuosius ginklus, buvo S. R. vienintelis pragyvenimo šaltinis. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo S. R. pavojingumą visuomenei, ir nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu S. R. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat turi būti įvertinta.

15. Byloje yra ir nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Nors nuteistasis S. R. yra 10 kartų skatintas, tačiau paskutinį kartą tik 2017 m. gruodžio 29 d.; iki 2016 m. spalio 28 d. jis yra ir 7 kartus baustas už nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus (necenzūriniais žodžiais apšaukė prižiūrėtoją; išprovokavo konfliktą su kitu nuteistuoju ir stuktelėjo jam ranka į veidą; rėkavo pro kameros langą, šaukdamas kitų nuteistųjų vardus; laikė pornografinio turinio medžiagą ir pan.). Nors OASys 2020 m. birželio 15 d. vertinime nurodyta, kad nuteistasis nesilaiko įkalinimo subkultūros, kita vertus, per bausmės atlikimo laiką S. R. ilgą laiką bausmę vykdančios institucijos administracijos buvo apibūdinamas patenkinamai, buvo nurodoma, jog jis pripažįsta subkultūros egzistavimą ir, nors jos netoleruoja, tačiau tai turi įtakos jo elgesiui (asmens byla, t. 2, 2 dalis, b. l. 2, 12, 20, 31, 36, 44, 81, 92, 121, 127; asmens byla, t. 3, 2 dalis, b. l. 81). Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Psichologinės tarnybos 2018 m. gruodžio 3 d. išvados dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus matyti, kad nuteistojo smurtinio elgesio rizika tai dienai buvo vidutinė dėl buvimo itin struktūruotoje aplinkoje, kurioje yra mažesnė tikimybė pasireikšti jo destruktyviam elgesiui, o mažiau struktūruotoje aplinkoje egzistuoja didesnė tikimybė, jog S. R. lengviau pasiduos neigiamai kriminalinei įtakai (asmens byla, t. 3, 1 dalis, b. l. 84). Tai, kad S. R. linkęs nepaisyti nustatytų bausmės atlikimo vietos elgesio taisyklių, konfliktuoti ir smurtauti, patvirtina ir byloje esantys duomenys apie jo padarytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus. Paprastajai grupei S. R. buvo priskirtas 2003 m. liepos 1 d., o iš linkusių pabėgti ir užpulti nuteistųjų įskaitos buvo išbrauktas tik 2005 m. liepos 27 d. (asmens byla, t. 1, b. l. 2). Nuteistasis ilgą laiką, t. y. iki 2015 m., savo padarytų nusikaltimų, kurie sukėlė negrįžtamas pasekmes visuomenei, nepripažino ir teigė norįs užmiršti viską, kas su tuo susiję (asmens byla, t. 2, 2 dalis, b. l. 127; 2015 m. malonės prašymo medžiaga), iki šiol menkina savo vaidmenį jo padarytuose nusikaltimuose (OASys 2020 m. birželio 15 d. vertinimas). 2020 m. lapkričio 16 d. specialisto tyrimo išvadoje nurodyta, kad S. R. dalinai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, motyvacija dalyvauti programose buvo formali, užsiimti individualia kūrybine (darbine) veikla noro nereiškia, iniciatyvos lankytis individualiuose psichologo konsultacijose nerodo (baudžiamosios bylos t. 22, b. l. 225-227). Nukentėjusioji H. J. 2021 m. sausio 20 d. rašte, pateiktame Šiaulių apygardos teismui, nurodė, jog S. R., dėl kurio nusikalstamų veiksmų ji neteko vyro, o jos trimetis sūnus – tėvo, nei jos, nei sūnaus neatsiprašė, neturtinės žalos neatlygino (baudžiamosios bylos t. 22, b. l. 245). Tai, kad S. R. neatlygino neturtinės žalos nukentėjusiajai H. J., pripažino ir pats nuteistasis Šiaulių apygardos teismo posėdyje bei nurodė, kad negalėjo atlyginti žalos, nes nedirbo. Apie atlygintą žalą byloje taip pat nėra jokių duomenų. Nors nuteistasis S. R. anksčiau atsisakydavo dirbti pataisos įstaigoje, remdamasis savo neįgalumu (jam nustatytas 55 proc. nedarbingumas), tačiau Šiaulių apygardos teismo posėdyje nurodė, kad galėtų dirbti pataisos namuose ir atlyginti žalą, nuteistasis nori dirbti (baudžiamosios bylos t. 22, b. l. 254).

16. Nuteistojo S. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 38 balai, kas pagal OASys metodiką rodo žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš jų 20 balų sudaro statiniai veiksniai, kurie nesikeis, kiti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį (18 balų) sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali sumažinti. Po atlikto nuteistojo S. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką, išryškėjo šie kriminogeniniai veiksniai: darbinių įgūdžių stoka ir turimas nedarbingumas, pastovaus pajamų šaltinio neturėjimas, pasidavimas neigiamai aplinkinių įtakai mažiau struktūruotoje aplinkoje. Šiuos veiksnius nuteistasis gali pašalinti arba sumažinti. Šie veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį, mąstysenos pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Per visą bausmės vykdymo laikotarpį (25 metus) nuteistajam buvo atlikti trys nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai (2019 m. birželio 18 d., 2019 m. gruodžio 5 d. ir 2020 m. birželio 15 d.), tačiau lyginant su pirminio vertinimo rezultatu, paskutinio (trečio) vertinimo metu nusikalstamo elgesio rizikos balai nepakito, liko tie patys (ir pirmu, ir trečiu atveju buvo 38 balai), tačiau lyginant su antrinio vertinimo rezultatu, paskutinio (trečio) vertinimo metu nusikalstamo elgesio rizikos balai pakilo 2 balais (antro vertinimo metu buvo 36 balai, o trečio vertinimo metu 38 balai). Nagrinėjamu atveju negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į tai, kad nuteistojo elgesio keitimasis stebimas tik per paskutiniuosius ketverius metus, S. R. nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis buvo nuteistas, pavojingumą, darytina išvada, kad šiuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesnės bausmės rūšies bausme yra per anksti. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo S. R. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Justas NamavičiusRegina PocienėLinas Šiukšta