Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei J. J. dėl tėvystės nuginčijimo (institucija teikianti išvadą šioje byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- atnaujinti vienerių metų senaties terminą tėvystei nuginčyti;

- nuginčyti jo – ieškovo V. D. – tėvystę nepilnametei K. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad jis – ieškovas – nėra nepilnametės K. D. tėvas;

- priteisti iš atsakovės J. J. visas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovo V. D. atstovė advokatė Audronė Mikalauskienė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovė Loreta Milkevičienė siūlė teismui ieškovo V. D. ieškinio netenkinti.

- ieškovas V. D. su atsakove J. J. susipažino 2012 m. vasarį. Tuo metu atsakovė J. J. jau buvo nėščia nuo ieškovui V. D. nepažįstamo vyro – kūdikio laukėsi septintą mėnesį. Netrukus jie kartu apsigyveno, vedė bendrą ūkį ir kūrė šeimą. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. J. gimė duktė Kamilė. Kadangi ieškovas V. D. labai mylėjo atsakovę J. J. ir norėjo kartu su ja gyventi, pripažino atsakovės dukters Kamilės tėvystę ir buvo įrašytas mergaitės gimimo liudijime tėvu, tačiau su sąlyga, kad atsakovė niekada nereikalaus iš jo išlaikymo mergaitei. Atsakovė J. J. pažadėjo. Deja, atsakovė, žinodama, kad ieškovas V. D. nėra mažametės Kamilės biologinis tėvas, netesėjo pažado – Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu prisiteisė iš ieškovo V. D. išlaikymą nepilnametei dukteriai Kamilei. Taip jau nutiko, kad ieškovas V. D. su atsakove J. J. kartu nebegyvena nuo 2015 m. sausio 23 d. Per šį trumpą laiką tarp ieškovo V. D. ir mažametės Kamilės nesusiformavo emocinis ryšys, mergaitė jo nelaiko tėvu, jis mergaitės nelanko, nedalyvauja jos auklėjime, ja nesirūpina ir neteikia išlaikymo jai. Ieškovo V. D. nuomone mergaite turėtų žinoti savo biologinį tėvą ir būti jo auginama bei išlaikoma;

- ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas V. D. pateikė tik dabar, t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams – praleidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.152 straipsnyje nustatytą vienerių metų senaties terminą tėvystei nuginčyti, – tačiau šis terminas ieškovui atnaujintas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei mažametės Kamilės interesais, jos teise žinoti savo kilmę, tikrąjį/ biologinį tėvą ir būti jo globojamai, taip pat mergaitės biologinio tėvo interesais, juk ieškovo V. D. ir mažametės Kamilės nesieja jokie ryšiai: nei socialiniai, nei emociniai.

Paklausta, teismo posėdžio metu atsakovė J. J. paaiškino, kad šiuo metu tebebendrauja su ieškovu V. D., daugiausia – telefonu. Ieškovas visada klausia apie vaikus, domisi jais. Vaikus jis lankydavo, taip pat ir Kamilę. Kartu su ieškovu turi bendrą sūnų, gimusį 2014 m. birželį. Gyvendami kartu, jie augino penkis nepilnamečius vaikus. Visiems vaikams teikė vienodą dėmesį. Kai ieškovas V. D. dirbdavo, duodavo pinigų, išlaikydavo šeimą, visus vaikus, neskirstė jų. Gimusiai Kamilei buvo pagal įstatymą suteikta Telnaitės pavardė –buvusio sutuoktinio, – tačiau po kiek laiko tėvystė buvo nuginčyta. Ieškovas V. D. iš karto panoro mergaitei suteikti savo pavardę. Ji jo nevertė. Jokio susitarimo su ieškovu V. D. dėl Kamilės tėvystės nebuvo, ji ieškovui niekada nežadėjo nereikalauti iš jo išlaikymo mergaitei. Notarė ieškovui paaiškino visas tėvystės pripažinimo pasekmes ir ieškovas sutiko. Mažametė Kamilė iš tiesų nėra ieškovo V. D. biologinė duktė ir ji mergaitei nuolat tai sako, tačiau mergaitė tai neigia ir tik ieškovą V. D. pripažįsta tėvu – visada taip vadina: pamačiusi gyvai ir/ ar fotografijoje. Mergaitė nuolat klausia apie jį. Paklausus apie biologinį mažametės Kamilės tėvą, atsakovė J. J. negalėjo pasakyti nei jo pavardės, nei jo gyvenamosios vietos. Be to, atsakovė J. J. nurodė, jog ieškovas V. D. yra labai nepatenkintas dėl iš jo prisiteisto išlaikymo Kamilei, todėl nuolat jai priekaištauja ir net grasina. Savanoriškai ieškovas V. D. išlaikymo mergaitei neteikia, išlaikymą teikia Vaikų išlaikymo fondas.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovė Loreta Milkevičienė, vadovaudamasi išimtinai nepilnamečio vaiko interesais, palaikė vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktą išvadą (b. l. 22): esant pagrįstoms abejonėms nustatyti tikrąją mažametės K. D. tėvystę, ieškovui V. D. žinant tėvystės pripažinimo pasekmes ir gera valia pripažinus mergaitės tėvystę, nepateisinamas dabartinis ieškovo neatsakingas elgesys – ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo pareiškimas. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė siūlė teismui ieškovo V. D. ieškinio netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė moteriškos lyties vaikas, kuriam suteiktas vardas – Kamilė, – pavardė – Telnaitė – ir asmens kodas – (duomenys neskelbtini) Vaiko motina – J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) t. y atsakovė J. J., kuri tuo metu buvo T.. Vaiko tėvas – nenurodytas (b. l. 19–20). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7459-451/ 2013 buvo nuginčyta V. T. tėvystė (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). 2014 m. gegužės 12 d. ieškovo V. D. ir atsakovės J. J. bendru prašymu vaiko gimimo įrašas papildytas ir pakeistas: įrašyti duomenys apie vaiko tėvą – V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis; pakeista vaiko pavardė – D. (b. l. 5, 18, 19–20, 24; 2012 m. liepos 3 d. Gimimo įrašas Nr. 143, 2014 m. gegužės 16 d. Civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas Nr. 69 ir 2014 m. gegužės 12 d. ieškovo V. D. ir atsakovės J. J. notaro patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo).

Pažymėtina, kad visi ginčai, susiję su vaikais, sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 3.3 straipsnio 1 dalis).

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai – svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis – vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas.

Tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymo ir tėvystės nuginčijimo klausimai taip pat sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (Lietuvos Respublikos CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148 straipsniai, 3.150 straipsnis).

Vaiko kilmė patvirtinama Lietuvos Respublikos CK 3.138–140 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.137 straipsnio 1 dalis). Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma pagal Lietuvos Respublikos CK 3.140 straipsnio reglamentavimą. Vienas iš tėvystės nustatyto būdų – vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (Lietuvos Respublikos CK 3.142 straipsnio 1 dalis). Taigi, tėvystės pripažinimas galimas tik su vyro, laikančio save vaiko tėvu, žinia ir sutikimu bei esant raštu išreikštai tokiai jo valiai.

Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo – tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Respublikos CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-304 / 2010 ir kitos).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Lietuvos Respublikos CK 3.152 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad nuginčyti tėvystę taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Toks reglamentavimas nustatytas vaiko interesų naudai. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas V. D. (duomenys neskelbtini) gimusios atsakovės J. J. dukters Kamilės tėvystę pripažino civilinės metrikacijos įstaigai 2014 m. gegužės 12 d. kartu su atsakove J. J., tuo metu buvusia T., paduodamas nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo.

Ginčo, kad ieškovas V. D. nėra biologinis K. D. tėvas ir apie tai ieškovas žinojo dar iki mergaitės gimimo ir tėvystės pripažinimo, tarp šalių nėra.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju jau yra suėjęs nuginčyti tėvystę taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Ieškovas V. D. prašo šį senaties terminą atnaujinti, tačiau ieškovo nurodytos senaties termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir pateisinančiomis beveik penkerių metų delsimą ginčyti tėvystę, neginčijus jos net 2016 m. atsakovei J. J. teismo keliu iš ieškovo reikalaujant išlaikymo mergaitei (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-514-840/ 2016). Štai dėl to ieškovui V. D. neatnaujintinas praleistas senaties terminas tėvystei nuginčyti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės J. J. dukters Kamilės tėvystė kartą jau buvo nuginčyta teisme.

Šioje byloje atsakovės J. J. dukters Kamilės tėvystė ginčijama tik ieškovo V. D. ir atsakovės J. J. teiginiais. Jokių kitų – objektyvių – įrodymų teismui nepateikta. Pažymėtina, kad ieškovas V. D. nė karto neatvyko į teismą ir nedavė paaiškinimų teismui prisiekęs sakyti tiesą – pasinaudojo teise turėti atstovą. Be to, ieškovas V. D. net nereagavo į teismo pripažinimą jo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Tačiau pažymėtina ir tai, kad ieškovo V. D. prašymu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 nutartimi buvo paskirta teismo medicininė DNR ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai, įpareigojant ieškovą V. D. ir atsakovę J. J. su dukterimi K. D. užsiregistruoti ir nuvykti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją (b. l. 43–44), tačiau šalys taip ir neužsiregistravo, ir nenuvyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją (b. l. 48–49). Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad šalys nėra atviros ir ieškovas V. D. vis tik yra biologinis mažametės Kamilės tėvas arba abejoja, nėra tikras, t. y. ieškovas iš esmės gali būti mergaitės biologiniu tėvu ir iki šiol nėra tikras, kad nėra mergaitės biologinis tėvas.

Be to, įvertinus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, darytinos išvados, kad: atsakovės J. J. dukters K. tėvystę ieškovas V. D. pripažino sąmoningai, laisva valia, notarui išaiškinus tėvystės pripažinimo pasekmes, mylint atsakovę J. J. ir norint gyventi kartu su ja ir vaikais šeimoje; pripažinęs tėvystę ir suteikęs mergaitei pavardę, ieškovas V. D. daugiau kaip du metus gyveno kartu su mergaite, ja rūpinosi ir pagal išgales išlaikė, t. y. užmezgė ryšį su vaiku; net ir išsiskyręs su atsakove J. J., domisi mergaite telefonu ir ją aplanko; mergaitė ieškovą V. D. pripažįsta tėvu – visada taip vadina: pamačiusi gyvai ir/ ar fotografijoje, nuolat klausia apie jį; kito asmens, galinčio būti vaiko tėvu ir pasirūpinti vaiku bei užtikrinti jo ugdymą, nėra. Vien tai, kad asmuo nėra nepilnamečio vaiko biologinis tėvas ir nepuoselėja su nepilnamečiu vaiku užmegzto ryšio ir jo nestiprina, nėra ir negali būti besąlyginis pagrindas nuginčyti tėvystę.

Esant tokioms aplinkybės, vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, ieškovo V. D. ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo atmestinas.

Ir ieškovas V. D., ir atsakovė J. J. šioje byloje 100 proc. atleisti nuo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat ir nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (b. l. 8, 27, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79-80 straipsniai, 82–83 straipsniai, 85 straipsnis, 88 straipsnis, 92–93 straipsniai, 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. D. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.