Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Arjanita“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus V. K., ieškinį atsakovui A. D. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakomybė atsakovui kyla dėl įmonės turto neperdavimo administratoriui (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu), taip pat dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio nuostatų paržeidimo, nustatančių bendras juridinio asmens organo pareigas. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė įstatymo nustatytų imperatyvių pareigų neatlikimu – įmonės turto neperdavimu administratoriui. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų įmonė patyrė 20 370 Eur (balanse apskaityto trumpalaikio turto vertės) dydžio žalą. Ieškovas žalos dydį grindžia paskutiniu turimu UAB „Arjanita“ balansu. Kilusi žala priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais – turto neperdavimu – atsakovui perdavus turtą žalos nebūtų kilę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

CPK 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Remdamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog jos reikalavimas yra pagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Arjanita“, atstovaujama nemokumo administratoriaus V. K., pareiškė atsakovui A. D., kaip faktiniam ir paskutiniam iki bankroto bylos iškėlimo buvusiam ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Arjanita“ administracijos vadovui, reikalavimą dėl 20 370 Eur žalos atlyginimo. Reikalavimas grindžiamas tuo, jog atsakovas neperdavė įmonės turto nemokumo administratoriui ir dėl to ieškovė patyrė iš viso 20 370 Eur turtinę žalą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis to paties straipsnio 1–6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina įrodyti juridinio asmens valdymo organo neteisėtus veiksmus, kaltę, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsnis). Šiuo atveju įmonės vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 182 straipsnio 4 punktas), tačiau kitus būtinus civilinės atsakomybės elementus privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-783-480/2020) iškėlė UAB „Arjanita“ bankroto bylą. 2020 m. sausio 7 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditoriai ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, o 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi UAB „Arjanita“ nutarta likviduoti dėl bankroto. Likviduojama dėl bankroto UAB „Arjanita“ įregistruota 2017 m. rugsėjo 27 d. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad atsakovas A. D. nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo įmonės vadovo pareigas. Paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai teikti už 2017 metus.

Nagrinėjamoje byloje likviduojamos dėl bankroto UAB „Arjanita“ nemokumo administratorius iš atsakovo prašomą atlyginti žalą – 20 370 Eur – sieja su 2017 m. įmonės balanse nurodyto turto verte.

Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės balanso kaip žalos ir priežastinio ryšio įrodinėjimo priemonės teisinę reikšmę, yra pažymėjęs, kad įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 3 straipsnio 3, 4 dalys). Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialūs reikalavimai, vienas jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą. Jeigu balansas nepasirašytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Nepasirašytas balansas gali turėti tam tikrą įrodomąją reikšmę, t. y. ir balansas, ir jo projektas gali būti tinkama įrodinėjimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau nepasirašytas įmonės balansas (balanso projektas) neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

Įmonės balanse už 2017 m. nurodyta, kad bendrovė turi 20 370 Eur, t. y. 19 840 Eur vertės trumpalaikio turto (į kurį įeina atsargos ir kitas trumpalaikis turtas). Taigi minėtas turtas nemokumo administratoriui nebuvo perduotas. Atsakovo neatlikti veiksmai (įmonės turto neperdavimas) yra akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi, priešingi bendrovės veiklos tikslams, tokia veika (neveikimas) negali būti laikoma atitinkančia sąžiningos ir protingos veiklos standartus. Atsakovas, neatlikęs tokių veiksmų (neperdavęs turto teismo paskirtam nemokumo administratoriui) ir pažeidęs pareigą veikti sąžiningai ir protingai bendrovės atžvilgiu, turi atlyginti bendrovei padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.263 straipsnis). Jeigu atsakovas būtų perdavęs nemokumo administratoriui įmonės turtą, nemokumo administratorius galėtų realizuoti įmonės turtą ir patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Dėl šių priežasčių civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieškovei (įmonei) padarytos žalos įrodyta.

Šioje byloje atsakovas nemokumo administratoriui jokio 2017 m. balanse nurodyto turto neperdavė. Atsakovas nei nemokumo administratoriui, nei teismui nėra pateikęs jokių atsikirtimų, nurodęs aplinkybių, kad neturi turto, ar ginčijęs balanse apskaičiuoto turto vertę. Tai, kad atsakovas neperdavė turto, sąlygojo žalos bankrutuojančiai įmonei padarymą, kadangi įmonės turtas negali būti panaudotas atsiskaitant su įmonės kreditoriais. Atsakovui neperdavus įmonės turto nemokumo administratoriui, darytina išvada, kad ieškovė dėl to patyrė iš viso 20 370 Eur turtinę žalą, todėl atsakovas privalo šią žalą atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis – kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo vadovaujantis, iš atsakovo ieškovei priteistina penki procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 611 Eur žyminis mokestis, skaičiuotinas nuo 20 370 Eur sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 5,82 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Arjanita“, juridinio asmens kodas 304669358, atstovaujamos nemokumo administratoriaus V. K., naudai 20 370 Eur (dvidešimt tūkstančių tris šimtus septyniasdešimt eurų) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (20 370 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 611 Eur (šešis šimtus vienuolika eurų) žyminį mokestį ir 5,82 Eur (penkių eurų 82 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą už akių priėmusiam teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo skųsti jį apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.