Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės AB „Kauno energija“ atstovams G. K., ir advokatei Astai Astrauskienei,

nedalyvaujant atsakovei E. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei E. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė AB „Kauno energija“ patikslinusi savo ieškinio reikalavimus, atsižvelgdama į bendrąjį ieškinio senaties terminą, prašo priteisti iš atsakovės E. K. įsiskolinimą už sistemų aptarnavimą – 10,26 Eur, už tiekiamą šilumą patalpų šildymui – 643,21 Eur, už tiekiamą šilumą vandens pašildymui – 287,35 Eur. Viso už patiektą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2005-08-13 iki 2015-06-01 ieškovas prašo priteisti 940,82 Eur skolos. Taip pat 54,50 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-07-01, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-7, 140-141).

Pagal LR CK 6.388 str. 2 dalį atsiskaitymo už tiekiamą šilumą tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita. Šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos LR ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 (Žin., 2003, Nr. 70-3193), LR ūkio ministro 2008-12-04 įsakymu Nr. 4-617 (Žin., 2009, Nr. 1-14).

Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 25 str. 1 d. nustato, jog daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. LR ŠŪĮ 12 str. 2 d. atitinkamai nustato, jog jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Minėtam namui mokesčiai buvo skaičiuojami pagal metodą Nr. 5. Šio metodo 1.4 punktas nurodo, kad šis metodas yra taikomas tada, kai patalpos kažkurioje namo dalyje yra teisiškai atjungtos nuo centralizuotoi šildymo. Šitame metode yra nurodyta skaičiavimo metodika, pagal kurią nustatoma, kiek namas per mėnesį sunaudoja šilumos. Pagal metodą Nr. 5 įvertinus kiek name yra laiptinių yra priskiriamas koks kiekis iš viso sunaudoto šilumos kiekio yra priskiriamas namo bendro poreikio tenkinimui. Kadangi name yra sumontuota šildymo sistema, atsakovė turi pareigą išlaikyti namo bendojo naudojimo objektą.

Taip pat ieškovės atstovas paaiškino kad jie nevykdo šildymo sistemos ar karšto vandens sistemų priežiūros nuo 2006 metų, tam namas pasirenka sistemų prižiūrėtoją. Todėl ieškovė negali pasakyti, kada tiksliai buvo atjungtas šildymas namui, nes jis atjungimo nevykdė. Detalią informaciją turi turėti sistemų prižiūrėtoją.

Tiek pagal bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias normas, tiek pagal pirmiau nurodytą Šilumos ūkio įstatymą atsakovei, kaip turto savininkei, tenka pareiga proporcingai jos daliai atlyginti išlaidas bendro naudojimo patalpoms šildyti ar namo bendrų poreikių tenkinimui.

Gera valia mokėjimai už patiektą ir suvartotą šilumą sumokėti nebuvo, todėl susidariusią skolą ir delspinigius ieškovė prašo priteisti iš atsakovės.

Daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra jokių šildomų bendrų patalpų. Bendrojo naudojimo patalpoje- laiptinėje visa šildymo sistema yra atjungta nuo centralizuoto šildymo. Atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, taip pat yra atjungtas nuo centralizuotos šilumos tiekimo. Šią aplinkybę patvirtina 2009-12-30 UAB „Kauno vandenys“ raštas „Dėl informacijos adresu (duomenys neskelbtini) pateikimo“, kuriame užfiksuota, kad 2006 m. vasario 24 d. planinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) Kaune šalto ir karšto vandens vamzdynas užaklintas už vandens skaitiklių. Todėl neesant daugiabučiame name šildomų bendro naudojimo patalpų, AB „Kauno energija“ nepagrįstai ieškinio reikalavimus grindė teisiniu reglamentavimu, kuris nustato bendraturčio pareigą apmokėti už paslaugas, teikiamas išimtinai bendrojo naudojimo patalpoms. Be to, ieškovė prašo priteisti skolą už bendrųjų patalpų šildymą už laikotarpį iki 2015-06-01, tačiau jau 2014 m. rugsėjo mėnesį visas namas buvo atjungtas nuo cintralizuoto šildymo, todėl šiluma į namą iš viso nebebuvo tiekiama.

Ieškovė bendrojo naudojimo patalpų šildymą nepagrįstai sutapatina su jos patirtais šilumos nuostoliais, dėl ko prieina neteisingos išvados, jog atsakovė privalo atlyginti už ieškovės patiriamus šilumos nuostolius. Šilumos energija, tekanti magistraliniais vamzdžiais, nėra skirta sušildyti bendrojo naudojimo patalpas, kadangi jais šiluma atiteka į daugiabučio namo butus, kuriuose yra centralizuotas šildymas, tuo tarpu, bendro naudojimo patalpa - laiptinė nėra šildoma. Taigi šiais magistraliniais vamzdžiais ieškovas už atitinkamą mokestį tiesiog teikia paslaugas tiems šilumos vartotojams, kurie naudojasi jo paslaugomis. Pabrėžtina, kad visi šilumos vartotojai už šilumos energiją, gaunamą iš ieškovės, privalo mokėti kiekvieną mėnesį nustatyto dydžio mokestį pagal suvartotą energijos kiekį. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčiai, tame tarpe ir atsakovė, atjungdami šildymo įrenginius bendrojo naudojimo patalpoje -laiptinėje, siekė sutaupyti išlaidas, tenkančias šildymui šaltuoju metų sezonu, taip išreiškė atsisakymą nuo bendrojo naudojimo patalpų šildymo.

Ieškovės patiriami nuostoliai susidaro ne dėl daugiabučio namo bendrųjų patalpų šildymo, bet dėl jos pačios teikiamų paslaugų atskiriems šilumos vartotojams. Todėl tai negali būti laikoma kaip šilumos sunaudojimas bendrųjų patalpų šildymui. LR ŠŪĮ 25 str. 2 d. nustatyta, kad „Daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas“. Šiuo atveju daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendro naudojimo patalpa- laiptinė, daugumos bendraturčių sutarimu nėra šildoma, todėl vadovaujantis ŠŪĮ įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, priešingai nei nurodoma ieškinyje, atsakovė neturiu pareigos mokėti ieškovei už paslaugas (bendrojo naudojimo patalpų šildymą), kurių ji iš viso nesuteikė. Atsakovė prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ( b.l. 20-21) nustatyta, jog atsakovei E. K. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa- Gydymo paskirties patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė su ieškove 1994-12-30 sudarė atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį , pagal kurią išekovė tiekė šilumą atsakovei priklausančioms patalpoms (b.l. 18-19). Iš buto apyvartos žiniaraščio matyti, kad ieškovė skolą atsakovei skaičiavo už laikotarpį nuo 2000-12-01 iki 2015-06-01 ir tai sudarė 1158,60 (b.l. 23-41). Ieškovė patikslino savo ieškinio reikalavimus, pakeisdama skolos susidarymo laikotarpį pritaikius senaties terminą ir skolą atsakovei apskaičiavo už laikotarpį nuo 2005-08-13 iki 2015-06-01 (b.l. 140-141). Taip pat ieškovė pateikė mokesčių paskaičiavimo išklotinę apie sunaudotą šilumos energiją pastatuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namuose (b.l. 64-74), bei apie paskaičiuotą atsakovės patalpoms (b.l. 75-76). UAB „Kauno vandenys“ 2006-02-04 planinio patikrinimo metu nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, šalto ir karšto vandens vamzdynas užaklintas už vandens skaitiklių (b.l. 49). Atsakovės E. K. atstovė kreipėsi į AB „Kauno energiją“, prašydama paaiškinti, kokiu pagrindu atsakovei yra skaičiuojami mokesčiai (b.l. 50). Ieškovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad mokesčiai yra skaičiuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymu, LR Daugiabučių namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymu bei LR Civiliniu kodeksu (b.l. 56-58). Taip pat ieškovė 2007-02-19 pateikė paaiškinimą atsakovei, jog ji privalo mokėti mokesčius už bendro naudojimo patalpų šildymą (b.l. 94-95). Iš ieškovės pateiktos gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune šildymo sistemos schemos matyti, kad name šilumos tiekimo vamzdžiai praeina namo pogrindžio kanalais po namo pirmo aukšto grindimis, toliau iš šių pogrindžio vamzdžių kyla stovai į namo antrą aukštą, antrame aukšte taip pat pogrindžio kanalais eina per namą, o iš jų – į radiatorius. Namo laiptinėje po grindimis eina šilumos sistemos įvadas į visą namą (b.l. 83). Byloje pateiktas 2015-11-11 šilumos objekto tikrinimo aktas patvirtina, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), kaune, šilumos ir karšto vandens tiekimas atjungtas nuo 2015-09-18 (b.l. 96-97). Tai taip pat patvirtina ir 2015-09-18 deklaracija apie statybos užbaigimą (b.l. 143).

Byloje apklausta liudytoja J. P. parodė, kad jų name bendrijos nėra, tačiau name yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Liudytoja paaiškino, kad jų name visada buvo labai šalta, todėl jie nusprendė atsijungti nuo centralizuoto šildymo. Laiptinėse kažkada stovėjo radiatoriai, bet 1998 metais jie jau buvo nupjauti. Šildymas visam namui atjungtas apie metus laiko, tačiau kada tiksliai, liudytoja neprisimena. Šildymo sistemas name aptarnavo UAB „Žaidas“.

Dėl bendraturčių pareigos atsiskaityti už šilumos energiją.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 643,21 Eur skolos už šilumos energiją, skirtą namo bendrųjų poreikių tenkinimui. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodydama, kad ieškovė jokių bendrų namo patalpų nešildė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt. v. SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, kt., bylos Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt. v. SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, kt., Nr. 3K-3-342/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. V. L. N., bylos Nr. 3K-3-229/2012; kt.).

Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, esantis visų bendraturčių nuosavybe, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Bendraturčių teisės ir pareigos jų tarpusavio santykiuose nustatytos įstatymu ar (ir) bendraturčių susitarimu, todėl turi prievolinių teisinių santykių požymių. Tai lemia, kad bendraturčių teisiniams santykiams taikomos ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisės normos. Bendrosios dalinės nuosavybės atveju susiklosto dvejopo pobūdžio santykiai: bendraturčių kaip vieno subjekto santykiai su trečiaisiais asmenimis (santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendraturčiai veikia kaip vienas savininkas), vadinamieji išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, ir bendraturčių tarpusavio santykiai, vadinamieji vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas yra tas, kad savininkų daugetas lemia, jog, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto teisiniai santykiai tarp bendraturčių dėl įvairių tarpusavio teisių ir pareigų vienas kito atžvilgiu, tarp jų pareiga apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti, prižiūrėti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. V. L. N., bylos Nr. 3K-3-229/2012).

Daugiabučio namo šildymo sistema ir bendrojo naudojimo patalpos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.)

Atsakovei E. K. priklausančios patalpos yra daugiabučiame name, kuriam ieškovė tiekė šilumos energiją. Nors atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos buvo atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo, tačiau kitų patalpų savininkai centralizuota šildymo sistema naudojosi. Šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines.

Taigi, atsakovė, kaip kiekvienas buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų bendraturtė ir atsakinga už jų tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu ji turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Butų savininkai susiję bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos, tad atsakovė, patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune savininkė, proporcingai savo daliai, atsako ieškovui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendro naudojimo patalpoms šildyti sunaudojamą energiją (CK 4.82 str. 1 d., CK 4.83 str. 3 d., CK 4.76 str.) .

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktas, jog asmuo jam priklausančias patalpas šildo energija, gaunama iš kito šaltinio, šios pareigos nepaneigia tol, kol su kitais bendraturčiais nesusitarta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. V. L. N., bylos Nr. 3K-3-229/2012).

Atsakovė nurodo, kad jų name bendro naudojimo patalpos nėra šildomos, laiptinėje radiatoriai yra nupjauti, todėl ieškovas iš viso neteikia tokių paslaugų, už kurias reikalauja mokėti. Nors atsakovei priklausančios negyvenamosios patalpos nešildomos, tačiau šilumos kiekis buvo paskirstomas ir apskaičiuojamas už namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, vadovaujantis įstatymo nustatyta tvarka patvirtintomis metodikomis, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis. Pareiga atsiskaityti už šią paslaugą nesiejama su tuo, kad atsakovei priklausančios negyvenamosios patalpos nešildomos iš centralizuotų tinklų, kad yra atjungtos ir šildomos kitais būdais. Atsakovė yra bendrojo naudojimo patalpų, kurių dalis lygi jai nuosavybės teise priklausančių patalpų ploto santykiui, bendraturtė, todėl proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat vykdyti kitas iš įstatymo kylančias pareigas, susijusias su bendraturčių teisėmis ir pareigomis naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant. Atsakovė neginčija ir neįrodinėja, kad nagrinėjamu atveju jos mokėtina suma buvo apskaičiuota parenkant netinkamą metodą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 643,21 Eur už šilumą, skirtą patalpų šildymui, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl mokesčio už šilumos kiekio karšto vandens temperatūrai palaikyti.

Ieškovė taip pat prašo prieteisti iš atsakovės 287,35 Eur už tiekiamą šilumą vandens pašildymui.

Kasacinis teismas byloje dėl mokesčio už namo bendrąsias konstrukcijas paskirstymo visiems namo gyventojams yra nurodęs, kad kai statinio inžinerinės sistemos nepriklauso nuo kitų vienos ar kelių pastato patalpų (nesusietos su bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis) ir užtikrina tik šių patalpų funkcionavimą bei tenkina jų naudotojų poreikius, jos gali būti laikomos atskiromis statinio inžinerinėmis sistemomis (Statybos įstatymo 2 straipsnio 63 dalis). Tokiu atveju turi būti sudaromas bendrojo naudojimo objektų, kurie naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, aprašas. Sprendimai dėl šių bendrojo naudojimo objektų, skirtų ne visų gyvenamojo namo gyventojų poreikiams tenkinti, valdymo ir naudojimo gali būti priimami atskirai (CK 4.85 straipsnio 3 dalis). Tačiau tam, kad bendrojo naudojimo objektas būtų įtrauktas į šį aprašą, turi būti nustatyta, kad jis yra atskiras, nesusietas su kitais to paties statinio bendrojo naudojimo objektais ir kad juo gali naudotis tik konkrečios statinio dalies butų ir kitų patalpų savininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. ir kt. v. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-79-378/2016).

Karšto vandens temperatūros palaikymo funkcija vykdoma, naudojantis bendrais namo inžineriniais tinklais ir tai yra vienas įrenginys, skirtas viso daugiabučio gyvenamojo namo nepertraukiamam aprūpinimui šiluma ir karštu vandeniu užtikrinti. Todėl atsakovei, kaip savo turto (buto) savininkei ir kaip viso namo bendraturtei, tenka pareiga prisidėti prie namo bendrųjų konstrukcijų (šiuo atveju inžinerinių tinklų) išlaikymo. Nors atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos buvo atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo ir karštas vanduo tiekiamas nebuvo, tačiau tačiau kitų patalpų savininkai centralizuota šildymo sistema naudojosi, į jų butus karštas vanduo buvo tiekiamas inžinerinėmis konstrukcijomsi, kurios priklauso namo gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ir patalpų savininkai privalo rūpintis jų išlaikymu ir išsaugojimu. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 287,35 Eur už tiekiamą šilumą vandens pašildymui taip pat laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl mokesčio už sistemų aptarnavimą.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ir 10,26 Eur už sistemų aptarnavimą.

Tai, kad atsakovei priklausančios patalpos yra atjungtos nuo namo centralizuoto šildymo, neatleidžia jos nuo pareigos mokėti mokesčius už šildymo sistemų eksploatavimą, nes atsakovei, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendraturtei priklauso dalis bendrosios inžinerinės namo įrangos, susidedančios iš namo šilumos tinklų, šildymo radiatorių, šilumos mazgų, karšto vandens ruošimo įrenginių, katilinių ir kitos bendro naudojimo inžinerinės techninės įrangos, bei bendrojo naudojimo patalpos (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis 2 punktas), o mokesčiai už namo šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą ir priežiūrą priskirtini prie išlaidų bendram turtui išlaikyti, todėl atsakovei šiuo atveju ne kaip šilumos vartotojui, o kaip turto savininkei kyla pareiga mokėti ginčijamą mokestį (CK 4.76 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Iki 2007 metų šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą atliko AB „Kauno energija“, vėliau ši funkcija buvo perduota patalpų savininkų pasirinktam namo administratoriui. Ieškovė už sistemų aptarnavimą prašo priteisti už laikotarpį iki 2005-08-13, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Dėl delspinigių priteisimo.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 1 d. nustato, kad Fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius“. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku nesumokėjo mokesčių už suteiktas paslaugas, bei vadovaujantis anksčiau nurodyta teisės norma, iš atsakovės ieškovės naudai priteistini 54,50 EUR dydžio delspinigiai, paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-07-01.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

LR CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

LR CK 6.210 str. 1 d. nustato, kad, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės prieteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas sumokėtas žyminis mokestis - 28,00 Eur (b.l. 43), 1,71 Eur už duomenų gavimą ir 51,43 Eur už teisinę pagalbą (b.l. 44,48) ( CPK 93 str., 88 str. 1d. 6p.,9p.).

Pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jų suma mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 nurodyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 str. 6 d.) (2 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 269-270 str., teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti.

Prieteisti iš atsakovės E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Kauno energija“, į.k. 235014830 naudai 940,82 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt eurų ir 82 ct) skolos už šilumos energiją, skirtą namo bendrų poreikių tenkinimui, 54,50 Eur (penkiasdešimt keturis eurus ir 50 ct) delspinigių už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-07-01, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 995,32 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 81,14 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą ir 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.