Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-07-12 · Administracinė byla Nr. I-2551-281/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-07-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Apeliacija2020-02-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-12
Bylos Nr.
I-2551-281/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01158-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2551-281/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01158-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.3; 20.2.3.2
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. 2018-04-04 Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kurį 2018-04-18 papildė, prašydamas: 1) „panaikinti VSDFV prie SADM 2018.03.14 d. raštą (sprendimą) Nr.(10.10)I-1636 ir VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus 2018.0315d. raštą (sprendimą) Nr.(10.1)2R-347, kaip neatitinkančius VAĮ nuostatas ir bendrus reikalavimus ir įpareigoti šias institucijas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą-prašymą ir nustatyti laikotarpius ir teisę gauti pareiškėjui į netekto darbingumo pensiją, nes šios Valstybės institucijos visus duomenis gavo ir turi šiam veiksmui įgyvendinti“; 2) „nustačius konkretų atsakovą (Valstybės instituciją, kurios kompetencijai priskirti buvo veiksmai ir kuri atliko neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą),vilkino atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus ir šiais veiksmais neįgyvendino Konstitucijos 48,49,59str. ir OVĮ 6 str. 2 d. nuostatas, socialinių teisių, garantijų srityje priteisti iš atsakovų turtinę žalą (tiesioginius nuostolius, negautas pajamas) kas sudaro 44.100 eurų (keturiasdešimt keturi tūkstančius ir šimtą eurų), pareiškėjo A. B. naudai. Priskaičiuoti iš atsakovų (5%) metinių palūkanų iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos...“; 3) „priteisti iš atsakovų neturtinę žalą 50.000 (penkiasdešimt tūkstančių eurų) pareiškėjo naudai, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, žmogaus teisių ir laisvių srityje, jų trukmę, intensyvumą ir tai yra adekvatus įvertinimas,(pinigine išraiška),kuri atitinka teisėtumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus“ (kalba neredaguota) (b. l. 1–7, 95–99).

Paaiškino, kad pareiškėjas, remdamasis galutine ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-09-20 nutartimi, kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau – ir VSDFV), prašydamas išsireikalauti duomenis ir peržiūrėti netekto darbingumo pensijos šalpos skyrimo pagrindus, pagal laikotarpį nuo 1998 iki 2001 m., ir priskaičiuoti šį laikotarpį prie netekto darbingumo stažo. Pareiškėjas gavo 2018-03-14 VSDFV raštą NR.(10.10) 1-1636 ir 2018-03-15 gavo VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus raštą NR.(10.1)2R-347, kurie, kaip teigia pareiškėjas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, nes nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nėra nustatytos suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta apskundimo tvarka, teigia, kad tai pažeidžia pareiškėjo teises ir laisves. Pareiškėjo teigimu, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Nurodė, kad yra neaišku kokius duomenis pateikė Lietuvos kriminalinės policijos biuras ir kada tie duomenys buvo pateikti, nes nėra nurodyti draudiminiai laikotarpiai bei socialinio draudimo įmokų mokėjimo faktai (alga ir kt.). Šių duomenų vertinimą turėjo atlikti VSDFV, nes šie veiksmai yra priskirti jos kompetencijai ir ji turėjo šiuos veiksmus įgyvendinti pagal Operatyvinės veiklos įstatymą. VSDFV 2018-03-14 raštu NR.(10.10) 1-1636 tik informuoja apie galimą ateitį ir esamą Valstybės draudimą valstybės lėšomis, kuris taikomas ir įgyvendinamas tiems asmenims, kurie slaugo neįgalų asmenį ir kuriam yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos (pagalbos) poreikis ir kuris slaugomas yra namuose. Pažymėjo, kad pareiškėjas prašė VSDFV visai ko kito t. y. perskaičiuoti jau esamą, o ne būsimą valstybės draudimo laikotarpį.

Nurodė, kad pareiškėjas su sutuoktine augina neįgalią dukrą, kuriai nustatytas nuolatinės slaugos (pagalbos) poreikis ir sutuoktiniai pasikeisdami slaugė dukrą. Pažymėjo, kad asmenys, slaugantys neįgalų asmenį, draudžiami valstybės lėšomis pagal jų pateiktus prašymus nuo teisės į šį draudimą atsiradimo dienos, bet nieko neužsimenama apie esamą padėtį iki įsakymo t. y. iki 2011-07-05 kas turėjo rinkti duomenis apie šiuos asmenis, kurie buvo draudžiami valstybės lėšomis, ar šiems asmenims reikėjo teikti duomenis patiems. Teigia, kad valstybės institucijos neatlieka jų kompetencijai priskirtų veiksmų. Pareiškėjas tiksliai nurodė laikotarpius, kada jo sutuoktinė nebuvo draudžiama valstybės lėšomis, tačiau VSDFV nurodė pareiškėjui pateikti prašymą ir nurodyti tikslius laikotarpius. Pažymėjo, kad valstybinis socialinis draudimas valstybės lėšomis yra tik draudimas be jokio atlygio už slaugymą nuo kurio būtų mokamos įmokos į pensijų fondą ir nėra jokių socialinių garantijų, numatytų Konstitucijos 48, 49, 52 straipsniuose, tai suponuoja situaciją, kad vienas iš tėvų, slaugydamas neįgalų asmenį, išėjęs į pensiją, gaus tokią pensiją, kurią gaus kalinys visą gyvenimą praleidęs įkalinimo įstaigoje ar visą gyvenimą valkatavęs asmuo. Tokie asmenys negauna teisingo apmokėjimo, negauna jokių socialinių garantijų nedarbo atveju, negauna jokio poilsio ir kasmetinių atostogų, jokios socialinės paramos ligos atveju. E. B. dirbant, visi slaugos tenkinami poreikiai perėjo pareiškėjui ir tuos laikotarpius VSDFV turėtų skaičiuoti jam, nebent VSDFV pateiktų konkrečius ir neginčytinus įrodymus, kad sutuoktinių teisės ir atsakomybė tarpusavio santykiuose nėra lygios. Pareiškėjas įsitikinęs, kad atsakovai piktnaudžiauja jiems įstatymo suteiktomis teisėmis ir atlieka neteisėtus veiksmus priimtų teisės aktų, veiklos ir priimamų sprendimų kontekste, taip pat pažeidžia žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principus, vilkina atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, piktnaudžiauja valdžia ir tokiu būdu padarė pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą.

Nurodė, kad atsakovai poįstatyminiais teisės aktais turėjo įgyvendinti Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, Konstitucijos 48, 49, 52 straipsnius ir nustatyti socialinių garantijų teikimo mechanizmą, jį pateikti Vyriausybei, bet to nepadarė. Tai suponuoja atsiradusias viešosios ir civilinės atsakomybės sąlygas. Šiais neteisėtais veiksmais pareiškėjui padaryta žala, nes įstatymas reglamentavo socialines garantijas, kurios atsakovų nebuvo nustatytos ir Vyriausybė jų negalėjo patvirtinti. Pareiškėjui nuo 2007-02-13 nustačius pirminį netekto darbingumo lygį ir dabartiniu laikotarpiu iki 2028-06-12, dėl neteisėto veikimo ar neveikimo pareiškėjas gauna ir gaus neįgalumo šalpos pensiją, tačiau iš tikrųjų jis turėjo gauti neįgalumo pensiją, o ne šalpą. Pareiškėjo patirti tiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) nuo 2007-02-13 iki 2028-06-12 Sudaro 44 100 Eur, atsižvelgus į mėnesines išmokas, nustatytas iki 2028-06-12, kurios gali tęstis, gali didėti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvertina 50 000 eurų, atsižvelgęs į asmens pažeidžiamų vertybių pobūdį, nežmoniško elgesio trukmę, intensyvumą ir tai, kad valstybės institucijos neįgyvendino bei pažeidė Konstitucijos nuostatas, konstitucinius imperatyvus, Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus ir diskriminavo asmenį neįgyvendindamos Konstitucijos nuostatų ir Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 52–58).

Paaiškino, kad pareiškėjo nurodomu laikotarpiu įstatymai nenumatė pareigos pareiškėją drausti valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Nurodė, kad valstybės lėšomis draudžiami nesukakę senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005-07-01. Nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad visose išvardintose tvarkose buvo nustatyta, jog asmenys, slaugantys neįgalų asmenį, draudžiami valstybės lėšomis pagal jų pateiktus prašymus nuo teisės į šį draudimą atsiradimo dienos. Todėl, VSDFV 2018-03-14 rašte Nr. (10.10) 1-1636 informavo pareiškėją, kad jo teisės į draudimą valstybės lėšomis nustatymui reikalinga bet kuriam VSDFV teritoriniam skyriui pateikti prašymą dėl draudimo valstybės lėšomis. Vertinant reikalavimą atlyginti turtinę žalą, teigia, kad tokio reikalavimo tenkinimui turėtų būti nustatytas valstybės atstovų darbuotojų veiksmų neteisėtumas. Iš pareiškėjo skundo nėra aišku, kokie konkretūs valstybės institucijų veiksmai lėmė pareiškėjui padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės nekonkrečios, deklaratyvios, o prašymas priteisti neturtinę žalą nepagrįstas.

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovai nedalyvavo.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad (b. l. 49–51).

Paaiškino, kad teisė į draudimo išmoką atsiranda įvykdžius įstatymo nustatytus reikalavimus. Valstybinio socialinio draudimo bei valstybinių socialinio draudimo pensijų stažas apibrėžtas kaip laikotarpis, per kurį asmenys patys mokėjo arba už juos buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Valstybinio socialinio draudimo stažas yra svarbus ne tik pensijai, bet ir bedarbio, ligos, motinystės pašalpai bei kitoms socialinio draudimo išmokoms apskaičiuoti. Atsakovas 2018-03-15 rašte Nr. (10.1 )2R-347, atsakydamas į pareiškėjo skundą, informavo, kad atsižvelgiant į Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktus duomenis, bei patikrinus Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus informacinėje duomenų bazėje esančią informaciją, duomenų apie pareiškėjo draudiminius laikotarpius bei socialinio draudimo įmokų mokėjimo faktą nėra. Pažymėjo, kad Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius, įgyvendindamas jam pavestus veiklos tikslus ir atlikdamas jo kompetencijai priskirtas funkcijas, tvarko ir įrašo jam priskirtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų duomenis įslaptintoje informacinėje duomenų bazėje, kuriuos pateikia draudėjas. Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius nėra atsakingas už pensijų ir netekto darbingumo pensijų mokėjimą.

Atsakovo VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Šalies argumentai

Atsakovė VSDFV atsilipime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 63–69).

Paaiškino, jog VSDFV, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro apskaita vykdoma Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriuje bei į tai, kad sprendimą dėl duomenų įrašymo turi priimti Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius, 2018-03-14 raštu Nr. (10.10) I-1636 pareiškėjo 2018-03-06 skundo-prašymo I dalį persiuntė VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui su įpareigojimu kreiptis į draudėją Lietuvos kriminalinės policijos biurą dėl informacijos apie A. B. gavimo. Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius 2018-03-15 raštu Nr. (10.1) 2R-347 informavo pareiškėją ir VSDFV, kad, įvertinus draudėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktus duomenis bei patikrinus VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus informacinėje duomenų bazėje esančią informaciją, papildomų duomenų apie A. B. draudiminius laikotarpius bei socialinio draudimo įmokų mokėjimą nenustatyta. Taigi pareiškėjo 2018-03-06 skundo-prašymo I dalis, t. y. prašymas kreiptis į Lietuvos kriminalinės policijos biurą dėl informacijos apie A. B. gavimo, buvo įvykdytas VSDF 2018-03-14 raštu persiuntus pareiškėjo prašymą kompetentingai institucijai. Todėl pareiškėjo skundo teismui reikalavimas panaikinti šiuos VSDFV ir VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus raštus bei įpareigoti jas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018-03-06 skundą-prašymą atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėjo, kad pareiškėjas 2018-03-06 skundo-prašymo II dalyje prašė atsižvelgti į tai, kad „šeimoje yra slaugoma duktė, kuriai nustatyti slaugos (pagalbos) specialieji poreikiai, ir valstybė šiems asmenims apmoka socialinio draudimo įmokas, kas nebuvo įskaičiuota į pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo stažą <...>“. Atsakovo teigimu, valstybės lėšomis draudžiami nesukakę senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį. Visose tvarkose nustatyta, kad asmenys, slaugantys neįgalų asmenį, draudžiami valstybės lėšomis pagal jų pateiktus prašymus nuo teisės į šį draudimą atsiradimo dienos. Todėl VSDFV 2018-03-14 rašte Nr. (10.10) I-1636 informavo pareiškėją, kad jo teisės į draudimą valstybės lėšomis nustatymui reikalinga bet kuriam VSDFV teritoriniam skyriui pateikti prašymą dėl draudimo valstybės lėšomis. Tuo pačiu VSDFV atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose slaugančių asmenų draudimą valstybės lėšomis, nustatyta, kad draudžiamas tik vienas iš tėvų, slaugantis neįgalų asmenį. Kadangi pareiškėjo sutuoktinė jau yra draudžiama valstybės lėšomis kaip asmuo, slaugantis neįgalų asmenį, reikalinga, kad prašymas, nurodant konkrečius laikotarpius, kuriais A. B. slaugė dukterį, būtų pasirašytas ir jo sutuoktinės, tikslu nustatyti, kurį vieną iš tėvų drausti valstybės lėšomis tais laikotarpiais, kuriais abu sutuoktiniai atitiko (atitiks) visas draudimo valstybės lėšomis sąlygas. Pažymėjo, jog pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, asmuo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu valstybės lėšomis jeigu negauna jam pačiam priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose, o Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, A. B. gauna šalpos pensiją nuo 2008-01-12. Nurodė, kad nekonstatavus valdžios institucijos darbuotojų veiksmų neteisėtumo, civilinė atsakomybė neatsiranda.

Atsakovės VSDFV atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl VSDFV rašto (sprendimo) ir VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus rašto (sprendimo) teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti ginčijamus raštus (sprendimus) priėmusias institucijas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą-prašymą ir nustatyti laikotarpius teisei gauti netekto darbingumo pensiją bei atlyginti pareiškėjui galimai kilusią turtinę bei neturtinę žalą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01), Valstybinio socialinio draudimo valstybės lėšomis tvarkos aprašas, patvirtintas VSDFV direktoriaus 2011-07-05 įsakymu Nr. V-269, taip pat Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklės, patvirtintos VSDFV direktoriaus 2014-09-11 įsakymu Nr. V-555 (toliau – ir Asmenų prašymų nagrinėjimo VSDF įstaigose taisyklės) ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-26 nutarimu Nr. 913 (toliau – ir Taisyklės), Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ, teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-11-01).

VAĮ nustato kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 14 dalis). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 15 dalis). Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka (VAĮ 14 straipsnio 3 dalis). Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 14 straipsnio 1 dalis).

Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas, 2018-01-17 apeliacine tvarka nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A-4543-520/2017 dėl Lietuvos kriminalinės policijos biuro rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos atlyginimo, konstatavo, kad šios nutarties vykdymas bus tinkamas, jei atsakovas, nustatęs, kad su pareiškėju buvo sudaryta Operatyvinės veiklos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta sutartis dėl slapto bendradarbiavimo, pateiks VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui duomenis, kada tokia sutartis buvo sudaryta, kada buvo nutraukta, koks pareiškėjui užmokestis buvo mokamas pagal šią sutartį (b. l. 19–21). Pareiškėjas 2018-03-06 skundu-prašymu kreipėsi į VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių, prašydamas, įgyvendinant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-01-17 nutartį: 1) kreiptis į Lietuvos kriminalinės policijos biurą ir pareikalauti duomenis apie pareiškėją, kad būtų galima tinkamai perskaičiuoti pareiškėjo minimalaus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai gauti; 2) atsižvelgti, į tai, kad šeimoje yra slaugoma duktė, kuriai nustatyti specialieji poreikiai ir peržiūrėti bei perskaičiuoti į socialinio draudimo stažą laikotarpį, kai asmuo slaugė specialiuosius poreikius turintį asmenį (b. l. 25). Taigi iš esmės pareiškėjas kreipėsi prašydamas atlikti atitinkamus veiksmus, t. y. kreiptis dėl dokumentų pateikimo ir perskaičiuoti socialinio draudimo stažo laikotarpį. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo kreipimasis turi tiek prašymo, tiek skundo požymių, viena vertus, pareiškėjo reikalavimas kreiptis dėl duomenų laikytinas prašymu Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 14 punkto prasme, tuo tarpu pareiškėjo reikalavimas perskaičiuoti socialinio draudimo stažo laikotarpį siejamas su jo galimai pažeistomis teisėmis dėl to, jog, kaip teigia pareiškėjas, į stažą neįtrauktas laikotarpis, kai pareiškėjas slaugė savo neįgalią dukrą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo 2018-03-06 antra dalis laikytina skundu Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 15 punkto prasme ir dėl tokio pareiškėjo skundo turėjo būti priimtas administracinės procedūros sprendimas. Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu (VAĮ 34 straipsnio 1 dalis), kuris, VAĮ 2 straipsnio 11 ir 12 dalių prasme, apibrėžiamas kaip administracinis sprendimas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Sprendimui, priimamam baigiant administracinę procedūrą, taikytini ir VAĮ 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1265/2012; LVAT 2013-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-150/2013).

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje ir Asmenų prašymų nagrinėjimo VSDF įstaigose taisyklių 63 punkte įtvirtinta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis. Bylos medžiaga patvirtina, kad VSDFV 2018-03-14 raštu Nr. (10.10) I-1636 atsakė pareiškėjui, kad įgyvendinant jo 2018-03-06 prašymą, įpareigojo VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių kreiptis į Lietuvos kriminalinės policijos biurą dėl informacijos apie pareiškėją gavimo. Taigi matyti, kad pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos kriminalinės policijos biurą ir pareikalauti duomenis apie pareiškėją, kad būtų galima tinkamai perskaičiuoti pareiškėjo minimalaus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai gauti buvo visiškai įgyvendintas. Atsakant į šį pareiškėjo prašymą VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius 2018-03-15 raštu Nr. (10.1) 2R-347 informavo pareiškėją ir VSDV, kad papildomų duomenų apie pareiškėjo draudiminius laikotarpius bei socialinių draudimo įmokų mokėjimo faktų nenustatyta (b. l. 28). Teismas pažymi, kad ginčijamas VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus 2018-03-15 raštas Nr. (10.1) 2R-347 pats savaime jokių teisių ir pareigų pareiškėjui nesukuria ir yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie atliktus veiksmus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-08-09 nutartis administracinėje byloje Nr. Eas-635-492/2017). Todėl pareiškėjo teisių pažeidimo dėl jo prašymo kreiptis į Lietuvos kriminalinės policijos biurą ir pareikalauti duomenis apie pareiškėją nenustatyta ir šiuo aspektu skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vertinant ar VSDFV tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl socialinio draudimo stažo laikotarpio, pažymėtina, kad pagal VAĮ 8 straipsnio 1–3 dalis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje. Nagrinėjant pareiškėjo 2018-03-06 prašymo-skundo dalį dėl reikalavimo peržiūrėti bei perskaičiuoti į socialinio draudimo stažą laikotarpį, kai asmuo slaugė specialiuosius poreikius turintį asmenį, VSDFV ginčijamame 2018-03-14 rašte paaiškino, jog vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, tėvų yra draudžiamas valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu esant nustatytoms sąlygoms, todėl pareiškėjui nurodyta pateikti į VSDFV teritorinį skyrių prašymą dėl draudimo valstybės lėšomis slaugant neįgalų asmenį, o teikiant prašymą nurodyti tikslius laikotarpius, kuriais pareiškėjas slaugė dukterį (b. l. 26–27).

Pastebėtina, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantis namuose šį neįgalų asmenį, draudžiamas valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Pažymėta, kad nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jų pajamos mažesnės negu atitinkamą laikotarpį Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 5 punktu, asmuo, slaugantis neįgalų asmenį, draudžiamas valstybės lėšomis pagal jo pateiktą prašymą nuo teisės į šį draudimą atsiradimo dienos. Prašymas pateikiamas bet kuriam VSDFV teritoriniam skyriui asmeniškai atvykus arba paštu (Tvarkos aprašo 14 punktas) kartu su prašymu pateikiant: 1) savo ir slaugomo neįgalaus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus; 2) slaugomo asmens Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą; 3) Slaugomo asmens visiškos negalios invalidumą patvirtinantį dokumentą, jei visiška negalia nustatyta iki 2005-07-01; 4) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo arba teismo nutartį dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, arba teismo sprendimą (nutartį) dėl globos (rūpybos) nustatymo pilnamečiui asmeniui (pateikia globėjas ar rūpintojas).

Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, kad asmeniui, kuris slaugo namuose neįgalųjį, siekiant būti apdraustam valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialinių draudimu, pirmiausia reikia pateikti prašymą būti draudžiamam valstybės lėšomis, kurį išnagrinės atitinkamas VSDFV teritorinis skyrius. Kaip matyti iš ginčijamo VSDFV 2018-03-14 rašto Nr. (10.10)I-1636 turinio, pareiškėjui tokia tvarka ir išaiškinta. Kadangi VSDFV iš esmės negalėjo nagrinėti pareiškėjo prašymo peržiūrėti bei perskaičiuoti socialinio draudimo stažo laikotarpį, kai asmuo slaugė specialiuosius poreikius turintį asmenį, nes toks prašymas turi būti teikiamas VSDFV teritoriniam skyriui, VSDFV ginčijamas 2018-03-14 raštas Nr. (10.10)I-1636 laikytinas tinkamu ir išsamiu atsakymu, kurio naikinti teismas neturi pagrindo.

Nagrinėjant pareiškėjo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, aktuali VAĮ 42 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, turtinė žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Pareiškėjas turtinę bei neturtinę žalą kildina iš atsakingų institucijų veiksmų ar neveikimo, neįgyvendinant Konstitucijos 48, 49, 59 straipsnių ir Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, socialinių teisių, garantijų srityje. Už tokius pareiškėjo nurodomus neteisėtus veiksmus jis prašo priteisti 44 100 eurų turtinę žalą, kuria, kaip paaiškino skunde, sudaro mėnesinės išmokos nustatytos iki 2028-06-12, įvertinant tai, kad jų dydis gali kisti. Tuo tarpu reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pareiškėjas grindžia pažeidžiamų vertybių pobūdžiu, nežmoniško elgesio trukme, intensyvumu ir tai, kad valstybės institucijos neįgyvendino ir pažeidė Konstitucijos nuostatas, konstitucinius imperatyvus, Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus ir diskriminavo asmenį neįgyvendindama Konstitucijos nuostatų ir Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies.

Teismo vertinimu, atlyginti turtinę bei neturtinę žalą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Pažymėtina, kad Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 1997-05-22 iki 2002-06-28) nustatė, kad bendradarbiaujantiems pagal sutartį užtikrinamos Vyriausybės nustatytos socialinės garantijos. Pareiškėjo nurodomomis Konstitucijos nuostatomis užtikrinama kiekvieno asmens teisė turėti poilsį ir laisvalaikį, kasmetines mokamas atostogas, įstatymu apibrėžtą darbo laiko trukmę (Konstitucijos 48 straipsnis), profesinių sąjungų savarankiškumas, lygiateisiškumas (Konstitucijos 49 straipsnis), taip pat nurodoma teisė gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais (Konstitucijos 52 straipsnis).

Iš pareiškėjo nurodomų aplinkybių ir pateiktų paaiškinimų galima suprasti, kad neteisėti institucijų veiksmai, anot pareiškėjo, pasireiškė tuo, jog nebuvo užtikrintos jam Operatyvinės veiklos įstatymu garantuotos socialinės garantijos, kurias taip pat tiesiogiai nurodo ir Konstitucijos nuostatos. Teismas pastebi, jog nors Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta ši nuostata, tačiau įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriame būtų nustatytos socialinės garantijos bendradarbiaujantiems pagal sutartį, priimtas nebuvo. Tuo tarpu 2002-06-20 priėmus naują Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą, jame nebeliko nuostatos, kad bendradarbiaujantiems pagal sutartį slaptiesiems dalyviams užtikrinamos socialinės garantijos. Atkreiptinas dėmesys, kad 1998–2001 metais galiojusi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcija nenustatė, jog valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami kriminalinės žvalgybos slaptieji dalyviai, kuriems pagal su jais sudarytas rašytines slapto bendradarbiavimo sutartis mokamas atlygis. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad atsakingos institucijos turėjo nustatyti socialinių garantijų teikimo mechanizmą, jį pateikti Vyriausybei, bet to nepadarė, todėl taip atliko neteisėtus veiksmus, nagrinėjamos bylos atveju atsakovų neteisėtų veiksmų nenustatyta. Pažymėtina, kad pareiškėjas, siekdamas įskaityti į jo stažą laikotarpį nuo 1998 iki 2001 metų, kai jis dirbo vidaus reikalų sistemoje pagal slaptą sutartį, turėjo teisę skųsti teismui VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus sprendimą Nr. (15.6.2.(15-5-5695 (b. l. 82) ir VSDFV 2010-12-30 sprendimą Nr. (6.5) I-8394 (b. l. 73), kuriais jam šį laikotarpį įskaityti į stažą valstybinei socialinio draudimo netekto darbingumo pensijai skirti atsisakyta. Tačiau duomenų, kad pareiškėjas būtų tai padaręs byloje nėra. Pažymėtina, kad abstraktūs teiginiai dėl socialinių garantijų neužtikrinimo nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus institucijų veiksmus.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijamų sprendimų pagal skunde nurodomus ar kitus motyvus naikinti nėra pagrindo. Taip pat, nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes nenustačius neteisėtų veiksmų tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės. Taigi pareiškėjo skundas dėl VSDFV 2018-03-14 rašto Nr.(10.10)I-1636 ir VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus 2018-03-15 rašto Nr.(10.1)2R-347 taip pat dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiIna Kirkutienė Mefodija PovilaitienėLiudmila Zaborovska