Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudarė kolegijos pirmininkas Žydrūnas Bertašius, kolegijos teisėjos Irma Čuchraj, Eugenija Morkūnienė, sekretoriaujant Daliai Kryžinauskienei, dalyvaujant ieškovei K. V., ieškovės atstovei advokatei Vitai Litinskienei, atsakovei A. M., atsakovės atstovui advokatui Sigitui Čepui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė nepateikė jokios rašytinės sutarties ar kitokio dokumento patvirtinančio, kad atsakovei yra suteikta paskola. Su šia atsakovės nuostata galima sutikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-596/2005 nurodyta, kad paskolos grąžinimo byloje ieškovas privalo įrodyti pinigų perdavimą paskolos gavėjui, paskolos gavėjo įsipareigojimą grąžinti paskolą jos davėjui, rašytinės paskolos sutarties sudarymą patvirtinančius įrodymus, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė 4 pavedimais laikotarpiu nuo 2005-04-11 iki 2005-04-29 pervedė į atsakovės sąskaitą banke 32 000 Lt. Tačiau ieškovė privalėjo įrodyti ir atsakovės įsipareigojimą grąžinti 32 000 Lt sumą. Akivaizdu tai, kad ieškovė šios aplinkybės neįrodė. Atsakovė nuo 2005-05-02 iki 2005-08-18 dirbo ieškovės vadovaujamoje įmonėje UAB „Viovita ir Ko“ (b.l. 104), tačiau ir atleidus atsakovę iš darbo atsakovei nebuvo pareikšta pretenzijų dėl paskolos grąžinimo. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė į teismą dėl paskolos grąžinimo kreipėsi tik 2010-09-15. Byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iki 2010 metų ieškovė būtų reiškusi atsakovei pretenzijas dėl paskolos grąžinimo. Būtina įvertinti ir tai, kad pagal byloje pateiktą Swedbank pažymą ieškovei nuo 2006 metų iki 2009 metų buvo išduodami kreditai (b.l. 32). Nuo 2002 metų pradėta vykdomoji byla dėl baudos išieškojimo iš ieškovės, tačiau bauda iki šiol neišieškota (b.l. 102). 2009 metais skolų išieškojimus iš ieškovės vykdė trys antstoliai (b.l. 103). Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, elgdamasi protingai ir sąžiningai, būdama skoliniga kitiems kreditoriams, įvertindama paskolos sumą - 32 000 Lt, turėjo teisę nedelsiant kreiptis į atsakovę dėl paskolos grąžinimo (LR CK 6. 193 str. 1 d.). Akivaizdu tai, kad ieškovė ilgą laikotarpį iš atsakovės paskolos nereikalavo, nors šalys ir bendravo (b.l. 71). Tai patvirtina, kad atsakovė nebuvo įsipareigojusi gautas lėšas grąžinti ieškovei.

Ieškovė nurodė ir tai, kad paskola atsakovei buvo reikalinga nekilnojamam turtui įsigyti. Taigi ieškovė turėjo byloje ir nurodyti, kokį konkretų turtą įsigijo atsakovė. Akivaizdu tai, kad tokie įrodymai teismui nebuvo pateikti. Atsakovė teismui pateikė 2006-01-18 buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsigijo butą, esantį Kretingos g. 48-43 Klaipėdoje. Taigi atsakovė, 2005 metų balandžio mėnesį gavusi pinigines lėšas iš ieškovės, jų 2005 metais nepanaudojo nekilnojamam turtui įsigyti. Tai patvirtina atsakovės nuostatą, kad atsakovei nebuvo būtina skolintis iš ieškovės pinigines lėšas.

Atsakovė byloje įrodinėjo tai, kad ji 2005 metų vasario mėnesį paskolino ieškovei 32 000 Lt nekilnojamam turtui įsigyti. Byloje yra pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovė su ieškovės broliu V.Vasiliausku 2005-02-07 lygiomis dalimis įsigijo butą (duomenys neskelbtini) (b.l. 80-83). Ta aplinkybė, kad ieškovė įsigijo šį butą lygiomis dalimis su kitu asmeniu, patvirtina, jog ieškovė neturėjo pakankamai lėšų nurodytam butui įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Taigi yra įrodytas ne atsakovės, bet ieškovės tikslas skolintis lėšas nekilnojamam turtui įsigyti. Būtina įvertinti ir tai, kad lėšos į atsakovės sąskaitą buvo sumokamos skirtingomis dienomis, skirtingomis sumomis, viena dalis sudaro tik 2 000 Lt, ir tai patvirtina ne paskolos suteikimą atsakovei, o ieškovės įsipareigojimų atsakovei įvykdymą, tai yra ieškovei suteiktos 32 000 Lt paskolos grąžinimą atsakovei.

Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad teismas neįvertino šalių tarpusavio santykių praktikos, šalių elgesio po sutarties sudarymo. Tai, kad šias aplinkybes būtina įvertinti, nustatyta įstatyme (LR CK 6. 193 str. 5 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovė 2005 metais buvo nekilnojamojo turto agentūros vadovė. Taigi jai turėjo būti gerai žinomi ne tik nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai, bet ir paskolų sutarčių sudarymo bei vykdymo aplinkybės (LR CK 6. 38 str. 1 d.). Dėl to ieškovės nuostata, kad ji dėl neatidumo ir pasitikėjimo atsakove nenurodė pervedamų lėšų paskirties, yra nepagrįsta ir atmestina. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovės sąskaitos banke duomenys patvirtina, jog ieškovė nenurodydama paskirties pervesdavo lėšas ne tik atsakovei, bet ir kitiems asmenims. 2005 metų balandžio mėnesį ieškovė, nenurodydama pervedimų paskirties, pervedė nemažas pinigines lėšas S. P., E. Č., E. E., D. B. (b.l. 4-6). Taigi piniginių lėšų pervedimas atsakovei nenurodant pavedimų paskirties patvirtina ne ieškovės neatidumą ar pasitikėjimą atsakove, bet ieškovės tikslą vykdyti savo įsipareigojimus nenurodant tikrosios esmės, jų sudarymo aplinkybių ir pažeidžiant sąžiningo bei tinkamo prievolių vykdymo principus (LR CK 6. 38 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-3-235/2009. Tačiau byloje Nr. 3K-3-235/2009 buvo kitos faktinės aplinkybės, nes paskolos davėjas nesuprato lietuvių kalbos, dalyje pervedimų buvo nurodyta pervedimų paskirtis, dėl paskolos grąžinimo paskolos davėjas kreipėsi į teismą praėjus trumpam laikotarpiui nuo paskolos suteikimo. Taigi nurodytos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo faktinių aplinkybių, kurios nustatytos byloje pagal ieškovės K. V. ieškinį, ir pirmosios instancijos teismo nurodyta teismų praktika negalima vadovautis kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius santykius. Tačiau byloje Nr. 3K-3-235/2009 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino procesinę nuostatą, kad įrodinėjimo procese teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas byloje surinktus įrodymus apie tai, kad ieškovė, būdama verslininke prekybos nekilnojamu turtu srityje, pervedė nemažas lėšas į atsakovės sąskaitą sąmoningai nenurodydama pervedimų paskirties, šių lėšų ilgą laiką nereikalavo, nors ieškovė turėjo didelius kreditinius įsipareigojimus, visa tai nepatvirtina paskolos suteikimo atsakovei. Priešingai atsakovės nuostatos apie tai, kad ji paskolino ieškovei pinigines lėšas turtui įsigyti, ieškovės atliktas nekilnojamojo turto įsigijimas atsakovės nurodytu laikotarpiu, ieškovei suteiktos paskolos grąžinimas dalimis, 5 metus po paskolos suteikimo ieškovei ir jos įvykdymo trukęs normalus šalių tarpusavio bendravimas, visa tai patvirtina atsakovės atsikirtimų pagrįstumą (LR CPK 178 str.).

Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės, procesinės teisės normas, teismo sprendimas naikintinas (LR CPK 329, 330 str.). Panaikinus teismo sprendimą, naikinamos atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (LR CPK 150 str.), atsakovei priteisiamas žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą 134 Lt bei 826 Lt valstybei, nes atsakovė nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista (LR CPK 93, 96 Lt).

Rezoliucinė dalis

n u sprendž i a:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-07 sprendimą ir ieškovės K. V. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės K. V. atsakovei A. M. 134 Lt žyminio mokesčio bei 826 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, turto areštą, taikytą atsakovės A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) turtui 2010-09-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi.