Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jorūnė Pukinskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovų) V. M., S. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų V. M., S. M. ieškinį atsakovams sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), J. J., E. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria teismas sprendė ieškovų ieškinio priėmimo klausimą ir ieškinį priimti atsisakė kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

10. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Taigi, gavęs ieškinį ir spręsdamas jo priimtinumo klausimą, teismas pirmiausia turi įvertinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jei į nurodytą klausimą atsakoma teigiamai, sprendžiama, ar ieškinys teismingas tam teismui, kuriam paduotas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

11. Nors ieškovai atskirajame skunde nurodo, kad jie savo teisių patvirtinimo siekia iš keturių atsakovų, tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad teismui pateiktame ieškinyje ieškovai yra suformulavę tik vieną reikalavimą, kuris nukreiptas į atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, t. y. ieškovai pareikštu ieškiniu prašo teismo: pripažinti ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise pirkti iš valstybės nuosavybėn 0,0585 ha žemės sklypą Nr. 134, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta teisės kreiptis į teismą prielaida – nėra duomenų, kad tarp šalių egzistuoja ginčas dėl teisės įsigyti (pirkti) iš valstybės ieškovų nurodomą žemės sklypą ieškovų nuosavybėn, t. y. kad ieškovai būtų kreipęsi į valstybės įgaliotą instituciją valstybinės žemės pardavimo klausimams spręsti dėl žemės sklypo jiems pardavimo ir kad būtų atsisakyta ieškovams parduoti žemės sklypą jų pageidaujamomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 11 straipsnis).

12. Pažymėtina, kad patys ieškovai ieškinyje nurodo, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei. Ieškovai valstybės nuosavybės teisės pareikštu ieškiniu neginčija, tačiau prašo pripažinti ieškovams teisę iš valstybės pirkti šį žemės sklypą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovai kartu su ieškiniu nėra pateikę įrodymų, kad jie būtų kreipęsi į NŽT su prašymu parduoti jiems valstybinį žemės sklypą. Ieškovai mini tik, jų nuomone, tikėtinas kliūtis jų naudojamo žemės sklypo iš valstybės įsigijimui, tačiau jokių duomenų, galinčių patvirtinti konkrečių kliūčių žemės sklypo įsigijimui egzistavimą nei kartu su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikė.

13. Nors ieškovai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, nes ieškinys buvo pareikštas keturiems atsakovams dėl teisės pripažinimo, tuo tarpu teismas vertino reikalavimą tik vienai atsakovei, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad patys ieškovai ieškinyje nurodė, kad su kitais asmenimis, nurodytais kaip atsakovai, t. y. SB (duomenys neskelbtini), J. J., E. J. jokių ginčų dėl ieškovų teisių į žemės sklypą niekada nekilo ir nekyla. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tik formalus šių asmenų nurodymas atsakovais, nesuformulavus jiems jokių reikalavimų, o priešingai – nurodžius, kad su šiais asmenimis jokių ginčų dėl teisių į žemės sklypą nekilo ir nekyla, nesudaro pagrindo laikyti šių asmenų atsakovais pagal ieškovų pareikšto ieškinio faktinį pagrindą ir suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ieškovų reikalavimo negalėjimą būti teisminio nagrinėjimo objektu, ieškovams ieškinyje nenurodžius ir kartus su ieškiniu nepateikus jokių duomenų apie ginčo dėl ieškovų reikalavimo egzistavimą.

14. Atskirajame skunde ieškovai papildomai nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, kas turi teisę ir ar apskritai turi teisę pirkti žemės sklypą iš valstybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad civilinio proceso teisės normų reglamentuota ginčo teisenos tvarka nagrinėjami reikalavimai negali būti abstraktaus pobūdžio ir turi būti nukreipti konkrečiam subjektui(-ams) (atsakovui(-ams) pagal ieškinį), todėl teismas gali vertinti ieškovų teisę įsigyti žemės sklypą tik konkrečių aplinkybių kontekste, t. y. ieškovams aiškiai nurodžius, kokiomis sąlygomis ir tvarka, iš kokio subjekto jie pageidauja įsigyti žemės sklypą ir pateikus įrodymus, kad dėl tokio įsigijimo yra kilęs ginčas (nurodyti konkrečias kliūtis, priežastis, trukdančias ieškovams įsigyti žemės sklypą). Taip pat ieškovai atskirajame skunde visiškai nepagrįstai nurodo, ginčo esmė ir apimtis tarp šalių bus apibrėžiama parengiamojoje stadijoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo apimtį, t. y. kokie reikalavimai, kokiomis aplinkybėmis grindžiami ir kokiems asmenims reiškiami, pirmiausia nustato ieškovas, pateikdamas ieškinį, tuo tarpu pats teismas negali keisti ginčo esmės ar apimties, formuluoti reikalavimų už ieškovą (CPK 13 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis); be to, nors parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje šalys turi galimybę tikslinti ginčo apimtį, tačiau ją tikslinant gali būti keičiamas tik arba ieškinio pagrindas, arba dalykas (CPK 141 straipsnio 1 dalis).

15. Teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (CPK 2, 5 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškinyje nenurodo jokių konkrečių jų teisės pažeidimų, t. y. kokie konkretūs atsakovais nurodytų asmenų veiksmai ar neveikimas pažeidžia ieškovų teises ar kad ieškovų teises atsakovais įvardinti asmenys ginčytų. Kaip minėta, kartu su ieškiniu ieškovai nėra pateikę duomenų, jog jie būtų kreipęsi dėl žemės sklypo pardavimo į valstybinės žemės pardavimo klausimus įgaliotą spręsti instituciją ir kad šį sklypą būtų jiems atsisakyta parduoti ar kad žemės sklypo ieškovams pardavimui konkrečiais veiksmais/ neveikimu prieštarautų/ sudarytų kliūtis kiti asmenys. Kadangi ieškovai ieškinyje nenurodė ir nepateikė duomenų, kad jie būtų siekę realizuoti teisę įsigyti žemės sklypą iš valstybės įstatymo nustatyta tvarka ir kad ši jų teisė būtų ginčijama, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovų ieškinį nesant teisinio ginčo, kurį būtų galima nagrinėti.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nei ieškinio pagrindas, nei dalykas neleidžia konstatuoti esant konkretaus ginčo, todėl nėra teisminės gynybos objekto (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškovai nurodo, jog jie yra nusipirkę žemės sklypą iš J. J., tačiau nei savo, nei J. J. nuosavybės teisių į žemės sklypą pareikštu ieškiniu neįrodinėjo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad esamoje situacijoje yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą. Taip pat pastebėtina, kad nors ieškovai teigia, kad žemės sklypą nusipirko iš J. J. iki 1990 metų žodinio susitarimo pagrindu už 600 dolerių, tačiau ieškovai nepateikia duomenų ir neįrodinėja, kad nurodomo žemės sklypo ieškovams pardavimo metu J. J. būtų buvęs žemės sklypo savininku, todėl lieka neaišku, kokias konkrečiai teises į žemės sklypą ieškovai pirko iš J. J.. Be to, ieškovai prie ieškinio pridėjo atsakovų J. J. ir E. J. ieškovui S. M. 2010 m. rugsėjo 25 d. išduotą notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą, kuriuo atsakovai įgaliojo ieškovą nupirkti iš valstybės atsakovų vardu bendrąja jungtine nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), SB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taigi iš pateiktų duomenų neaišku, ar ieškovai ketina (siekia) pirkti žemės sklypą iš valstybės savo, ar atsakovų vardu.

17. Įvertinus nurodytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, nustatęs, kad ieškovų ieškinyje suformuluotas reikalavimas pripažinti ieškovams teisę bendrosios jungtinės nuosavybės teise pirkti iš valstybės nuosavybėn žemės sklypą nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 5 straipsnio 1 dalis). Ieškovams išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo ieškovams kreiptis į teismą su ieškiniu pakartotinai, jei paaiškėtų konkrečios priežastys, dėl kurių ieškovai negali įsigyti žemės sklypo iš valstybės, t. y. kad ieškovai kreipėsi į valstybės įgaliotą instituciją dėl žemės sklypo įsigijimo ir kad žemės sklypo įsigyti ieškovams jų pageidaujamomis sąlygomis neleidžiama – egzistuoja konkrečios kliūtys, pvz., ieškovų teisė įsigyti žemės sklypą ginčijama kitų asmenų ar pan. (tai yra ieškinyje turi būti nurodytas ir detalizuotas konkretaus ginčo buvimas (tarp ko, dėl ko), nurodyti ir pateikti ginčo egzistavimą patvirtinantys įrodymai). Kartu pažymėtina, kad ieškovai, formuluodami ginčo teisenos tvarka nagrinėtiną reikalavimą ir nurodydami atsakovus pagal suformuluotą reikalavimą, atsakovais turi nurodyti tik tuos asmenis, su kuriais yra ginčas (aiškiai nurodyti, kokias jų teises ir kokiais veiksmais ar neveikimu kiekvienas iš atsakovų pažeidžia ar ginčija). Iš ieškinio faktinio pagrindo turi būti aišku, su kuo ir dėl ko yra ginčas, kurį prašoma nagrinėti CPK reglamentuota ginčo teisenos tvarka.

18. Atskirai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantų nurodoma aplinkybė, kad teismas skundžiamoje nutartyje neišsprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimo, neturi įtakos vertinant teismo nutartimi išspręsto klausimo dėl atsisakymo priimti ieškinį teisėtumą ir pagrįstumą. Ieškovams išaiškintina, kad teismui nutartimi atsisakius priimti ieškinį ir ja neišsprendus žyminio mokesčio grąžinimo ieškovams klausimo, šis klausimas gali būti sprendžiamas atskirai ieškovų teismui pateikto prašymo pagrindu (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4, 6 dalys).

19. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti ieškovų V. M. ir S. M. atskirąjį skundą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.