Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų L. U., D. G., L. R. ir V. Š. skundus atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl kompensacijos dėl tarnybinės uniformos dalių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atkreipė dėmesį, kad 2010 m. liepos 21d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1063 „Dėl Laisvės atėmimo vietų reorganizavimo“, kuriame nurodyta, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namai reorganizuojami sujungimo būdu sujungiant į naują juridinį asmenį – Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Įvykdžius reorganizaciją, naujas juridinis darinys (Laisvės atėmimo vietų ligoninė) pradėjo veiklą nuo 2011 m. vasario 1 d., todėl LAVL atsakomybė prasideda nuo minėtos datos.

Teismui nusprendus tenkinti pareiškėjų reikalavimus, prašė teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. nuostatomis, reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą.

Teismo posėdyje pareiškėjai ir atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 72-78).

Motyvuojamoji dalis

Skundai tenkintini iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl LAVL pareigūnų teisės į žalos atlyginimą (kompensaciją) už laiku neišduotas naujas tarnybinės uniformos dalis.

Nagrinėjamu atveju ginčo santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 str., kurio 1 d. nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 d. pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 d. nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai. Minėtu teisingumo ministro įsakymu patvirtinta ir Tvarka, kurios 1 p. nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 p. nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 p., Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 p. nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Byloje esantys duomenys patvirtina ir atsakovė LAVL neginčija fakto, kad pareiškėjams nuo 2003 m. nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus nustatytam pareiškėjų turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjams nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis.

Pažymėtina, kad nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota, jog imperatyvu įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (LVAT 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, kt.).

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjai nagrinėjamu atveju prašo priteisti jiems kompensaciją už neišmokėtas uniformos dalis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai remiasi teismų praktika, kurioje aiškinamas žalos atlyginimas tokiais atvejais, darytina išvada, kad pareiškėjai iš esmės siekia, kad jiems būtų atlyginta žala už likusias neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Teismas, įvertinęs pareiškėjų skunduose suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgdamas į tai, kad LVAT praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, kt.), daro išvadą, kad pareiškėjai prašo atlyginti jiems padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjų išlaidomis, jiems savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias jie dėvėjo vietoj neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti.

Teismo vertinimu, dėl LAVL veiksmų, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjams neišdavimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais 2003–2013 m. laikotarpiu, pareiškėjai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydami ir taisydami aprangą ir avalynę. Taigi atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 str. 1 d., konstatuotina, jog pareiškėjų prašomą priteisti žalą sudaro jų turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Pažymėtina, kad pareiškėjai patirtos žalos dydį apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Pagal CK 6.249 str. 1 d., jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismo vertinimu, Tvarkos 1 p. įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka LVAT praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 p. numatytai kompensacijai (LVAT 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-²⁶¹-1032/2014, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013).

Kaip matyti iš pareiškėjos L. U. skundo, žalą ji prašo priteisti už tokias neišduotas tarnybinės uniformos dalis: žiemines kepures (neišduotos 2008, 2013 m., vertė – 83,57 Lt), vasarines kepures (neišduotos 2008, 2009, 2011, 2013 m., vertė – 152,89 Lt), žieminę striukę (neišduota 2008 m., vertė – 325 Lt), vasarines striukes (neišduotos 2008, 2011 m., vertė – 293 Lt), kostiumą (neišduotas 2008 m. vertė – 190 Lt), megztinius (neišduoti 2008, 2010 m., vertė – 220 Lt), kelnes (neišduotos 2010, 2011, 2012 m., vertė – 475 Lt), diržą (neišduotas 2008 m., vertė – 40 Lt), demisezoninius batus (neišduoti 2008, 2010 m., vertė – 305,41 Lt), žieminius batus (neišduoti 2008, 2009, 2012 m., vertė – 427 Lt), batelius (neišduoti 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013 m., vertė – 698,30 Lt), marškinius ilgomis rankovėmis (2 vnt.) (neišduoti 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013 m., vertė – 648,70 Lt), marškinius trumpomis rankovėmis (2 vnt.) (neišduoti 2008, 2010 m., vertė – 184 Lt), kaklaraiščius (neišduoti 2008, 2009, 2011 m., vertė – 48 Lt), šaliką (neišduotas 2008 m., vertė – 17,70 Lt), pirštines (neišduotos 2008 m., vertė – 112,10 Lt), odinį diržą su dėklais (neišduotas 2008 m., vertė – 200,60 Lt) ir antsiuvus (neišduoti 2012 m., vertė – 9,48 Lt). Iš viso, pareiškėjos L. U. paskaičiavimais, neišduotų uniformos dalių vertė sudaro 4 430,75 Lt, todėl patirta žala sudarytų 1 329,23 Lt (4 430,75 Lt x 30 proc.).

Kaip matyti iš pareiškėjos D. G. skundo, žalą ji prašo priteisti už tokias neišduotas tarnybinės uniformos dalis: žiemines kepures (neišduotos 2009, 2011, 2013 m., vertė – 365,57 Lt), vasarines kepures (neišduotos 2003, 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2011, 2013 m., vertė – 275,89 Lt), žiemines striukes (neišduotos 2006, 2010 m., vertė – 504 Lt), vasarines striukes (neišduotos 2005, 2008, 2011 m., vertė – 359 Lt), kostiumą (neišduotas 2004, 2005, 2006, 2007, 2008 m. vertė – 693 Lt), megztinius (neišduoti 2006, 2008, 2010 m., vertė – 332 Lt), kelnes (neišduotos 2009, 2010, 2011, 2012 m., vertė – 665 Lt), diržą (neišduotas 2009 m., vertė – 53,10 Lt), demisezoninius batus (neišduoti 2005, 2007, 2009, 2011, 2013 m., vertė – 745,13 Lt), žieminius batus (neišduoti 2005, 2007, 2009, 2011, 2013 m., vertė – 766,75 Lt), batelius (neišduoti 2004, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013 m., vertė – 998,30 Lt), marškinius ilgomis rankovėmis (2 vnt.) (neišduoti 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013 m., vertė – 993,70 Lt), marškinius trumpomis rankovėmis (2 vnt.) (neišduoti 2006, 2008, 2010, 2012 m., vertė – 341 Lt), kaklaraiščius (neišduoti 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2011 m., vertė – 88,50 Lt), šalikus (neišduoti 2006, 2010 m., vertė – 35,40 Lt), pirštines (neišduotos 2008 m., vertė – 112,10 Lt), odinį diržą su dėklais (neišduotas 2003 m., vertė – 200,60 Lt), antsiuvus (neišduoti 2012 m., vertė – 9,48 Lt) ir antpečių movas (neišduotos 2012 m., vertė – 9,48 Lt). Iš viso, pareiškėjos D. G. paskaičiavimais, neišduotų uniformos dalių vertė sudaro 7 564,90 Lt, todėl patirta žala sudarytų 2 269,47 Lt (7 564,90 Lt x 30 proc.).

Kaip matyti iš pareiškėjo L. R. skundo ir atsakovės pažymos, pareiškėjas žalą prašo priteisti už tokias neišduotas tarnybinės uniformos dalis: žiemines kepures (neišduotos 2008, 2013 m., vertė – 83,57 Lt), vasarines kepures (neišduotos 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2011, 2013 m., vertė – 227 Lt), žieminę striukę (neišduota 2006 m., vertė – 250 Lt), vasarines striukes (neišduotos 2005, 2008 m., vertė – 204 Lt), megztinius (neišduoti 2006, 2010 m., vertė – 236 Lt), marškinius ilgomis rankovėmis (2 vnt.) (neišduoti 2004, 2005, 2006, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013 m., vertė – 907,70 Lt), marškinius trumpomis rankovėmis (2 vnt.) (neišduoti 2006, 2012 m., vertė – 157 Lt), kaklaraiščius (neišduoti 2003, 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2011 m., vertė – 98 Lt), šaliką (neišduotas 2010 m., vertė – 17,70), batelius (neišduoti 2004, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013 m., vertė – 1 117,50 Lt), žieminius batus (neišduoti 2006, 2010, 2012 m., vertė – 479 Lt), demisezoninius batus (neišduoti 2005, 2007, 2009, 2011, 2013 m., vertė – 818,71 Lt), pirštines (neišduotos 2007, 2011 m., vertė – 224,20 Lt), diržą (neišduotas 2009 m., vertė – 53,10 Lt), kelnes (neišduotos 2009, 2010, 2011, 2012 m., vertė – 380 Lt). Iš viso, pareiškėjo L. R. paskaičiavimais, neišduotų uniformos dalių vertė sudaro 5 699,48 Lt, todėl patirta žala sudarytų 1 709,84 Lt (5 699,48 Lt x 30 proc.).

Kaip matyti iš pareiškėjo V. Š. skundo, žalą jis prašo priteisti už tokias neišduotas tarnybinės uniformos dalis: vasarinę striukę (neišduota 2007 m., vertė – 110 Lt), marškinius ilgomis rankovėmis (2 vnt.) (neišduoti 2004, 2007, 2009, 2010 m., vertė – 390 Lt), marškinius trumpomis rankovėmis (2 vnt.) (neišduoti 2005, 2007 m., vertė – 76 Lt), kaklaraiščius (neišduoti 2004, 2005, 2007, 2009, 2011 m., vertė – 63,50 Lt), batelius (neišduoti 2004, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010 m., vertė – 778,80 Lt), demisezoninius batus (neišduoti 2008 m., vertė – 171,10 Lt), pirštines (neišduotos 2007 m., vertė – 112,10 Lt), diržą (neišduotas 2009 m., vertė – 53,10 Lt), kelnes (neišduotos 2009 m., vertė – 190 Lt). Iš viso, pareiškėjo V. Š. paskaičiavimais, neišduotų uniformos dalių vertė sudaro 1 944,60 Lt, todėl patirta žala sudarytų 583,38 Lt (1 944,60 Lt x 30 proc.).

Teismas sutinka su pareiškėjų skaičiavimais tuo aspektu, kad uniformų dalims, kurių kainos tam tikrais metais nėra žinomos, kadangi tais metais tų uniformų dalių pirkimai nebuvo atlikti, taikoma mažiausia žinoma tos uniformos dalies kaina, tačiau teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjų pateikti skaičiavimai nėra visiškai tikslūs. Pažymėtina, kad kelnių kaina 2009, 2010 ir 2011 m. nėra žinoma, todėl kelnių verte minėtais metais laikoma kelnių kaina 2012 m., t. y. 95 Lt, o ne 190 Lt, kaip nurodė pareiškėjai L. U., D. G. ir V. Š., todėl bendra jiems neišduotų uniformos dalių vertė atitinkamai mažintina: L. U. iki 4 240,75 Lt, D. G. iki 7 279,90 Lt, o V. Š. iki 1 849,60 Lt.

Tuo tarpu pareiškėjas L. R. klaidingai paskaičiavo neišduoto megztinio kainą 2006 m., batelių kainą 2004, 2006, 2007, 2008 m., žieminių batų kainą 2006 m. bei demisezoninių batų kainą 2005, 2007 m. Kadangi nurodytas metais apie minėtų uniformos dalių kainą nėra žinoma, turėtų būti taikoma mažiausia žinoma tos uniformos dalies kaina, t. y. megztinio verte 2006 m. laikoma megztinio kaina 2012 m. – 102 Lt, batelių verte 2004, 2006, 2007, 2008 m. laikoma batelių kaina 2012 m. – 100 Lt, žieminių batų verte 2006 m. laikoma šių batų kaina 2012 m. – 125 Lt, o demisezoninių batų verte 2005, 2007 m. laikoma šių batų kaina 2013 m. – 134,31 Lt. Taigi bendra L. R. neišduotų uniformos dalių vertė mažintina iki 4 992,70 Lt.

Kaip minėta, Tvarkos 1 p. įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo atlyginti, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjai L. U. priteistina 1 272,23 Lt (4 240,75 Lt x 30 proc.) turtinės žalos, D. G. – 2 183,97 Lt (7 279,90 Lt x 30 proc.) turtinės žalos, L. R. – 1 497,81 Lt (4 992,70 Lt x 30 proc.) turtinės žalos ir V. Š. – 554,88 Lt (1 849,60 Lt x 30 proc.) turtinės žalos.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014 pažymėjo, kad tokio pobūdžio administracinis ginčas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo požiūriu laikytinas tarnybiniu ginču (ABTĮ 2 str. 19 d.) ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę, todėl laikė, kad tinkamu atsakovu pareiškėjų patirtai turtinei žalai atlyginti laikytinas pareiškėjų darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Taigi nagrinėjamu atveju teismas taip pat sprendžia, kad turtinė žala pareiškėjams priteistina iš LAVL.

Pažymėtina, kad sujungus du ar daugiau juridinių asmenų, jie susivienija į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos (CK 2.97 str. 4 d.). Taigi šiuo atveju LAVL, kaip naujas juridinis asmuo, kuris atsirado reorganizavus dvi institucijas ir jas sujungus, perima šių juridinių asmenų teises bei pareigas ir yra atsakingas už pareigas, kurias turėjo tiek Laisvės atėmimo vietų ligoninė, tiek ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namai. Todėl atsakovės argumentai, kad LAVL atsakomybė prasideda nuo 2011 m. vasario 1 d., t. y. įvykdžius reorganizaciją, atmestini kaip nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys, kad LAVL pareiškėjų reikalavimams prašo taikyti 3 m. senaties terminą, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjai žalą patyrė dėl atsakovės LAVL neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo, kuris laikytinas tęstiniu pažeidimu. Atsakovės neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjai kreipėsi į teismą (CK 1.127 str.), todėl laikytina, kad pareiškėjų reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje A552-1838/2013, 2014 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1013/2014 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundai tenkintini iš dalies ir L. U. iš LAVL priteistina 1 272,23 Lt turtinės žalos, D. G. iš LAVL priteistina 2 183,97 Lt turtinės žalos, L. R. iš LAVL priteistina 1 497,81 Lt turtinės žalos, o V. Š. iš LAVL priteistina 554,88 Lt turtinės žalos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjų L. U., D. G., L. R. ir V. Š. skundus tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareiškėjai L. U. 1 272,23 Lt (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt du litus ir dvidešimt tris centus), D. G. 2 183,97 Lt (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt tris litus ir devyniasdešimt septynis centus), L. R. 1 497,81 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt septynis litus ir aštuoniasdešimt vieną centą), V. Š. 554,88 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt keturis litus ir aštuoniasdešimt aštuonis centus) turtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.