- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-12
- Bylos Nr.
- e2-10484-1070/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NEO FINANCE“
- Atsakovas
- R. Č.
viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO FINANCE“ ieškinį atsakovei R. Č. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. Č., prašydama priteisti iš atsakovės 4104,59 Eur skolos, 494,49 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, 25 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, 309,95 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1320 Eur administravimo mokesčio, 16,40 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (1-8 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovė R. Č. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka sumokėti paimtą kreditą per 60 mėnesių ar ilgesnį terminą, bet atsisako mokėti palūkanas ir kitus mokesčius (47 b. l.). Atsakovės teigimu, ieškovė išdavė jai paskolą, nesilaikydama įstatyme nustatytų reikalavimų. Atsakovės turimų įsipareigojimų ieškovei dydis yra apie 50 proc. atsakovės pajamų, atsakovė turi įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, todėl šiuo metu ji nepajėgi padengti visą skolą. Atsakovė, matydama, kad įsipareigojimų našta jai per didelė, kreipėsi į ieškovę, prašydama prailginti paskolos grąžinimo terminą, sumažinant mėnesines įmokas, tačiau negavo atsakymo iš ieškovės. Atsakovė atsisako mokėti palūkanas ir kitus mokesčius ieškovei, kadangi ši paskola suteikta neteisingai, kreditorė atsisakė pagerinti paskolos sąlygas ir nesuteikė galimybės grąžinti paskolą.
Ieškovė, reaguodama į atsakovės atsiliepimą, pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (62-68 l.), kuriuose nurodo, kad ji vertindama atsakovės gaunamų tvarių pajamų dydį, rėmėsi atsakovės nurodyta informacija ir atsakovės pateiktais įrodymais, VSDFV duomenų bazės pateiktais duomenimis. Atsakovė nurodė, kad jos gaunamos tvarios pajamos yra 600 Eur (4 mėnesių vidurkis). Ieškovė paskaičiavo atsakovės gaunamų pajamų vidurkį pagal VSDFV duomenų bazės duomenis, vertindama atsakovės paskutinių keturių mėnesių (2018 m. sausio -2018 m. balandžio) pajamas. Ieškovė, išduodama kreditą atsakovei, nustatė, kad atsakovės gaunamų pajamų vidurkis yra 568,04 Eur. Ieškovė, vertindama atsakovės turimų finansinių įsipareigojimų dydį, rėmėsi atsakovės nurodyta informacija ir UAB „CreditInfo Lietuva“ pateikta informacija. Atsakovė nurodė, kad ji skiria finansiniams įsipareigojimams 0 Eur, pagal UAB „Creditinfo Lietuva“ pateiktą informaciją atsakovė turėjo finansinių įsipareigojimų pagal dvi vartojimo kredito sutartis, kurių bendra mėnesinių įmokų suma sudarė 174,83 Eur. Atsakovė nusprendė refinansuoti abu aktyvius vartojimo kreditus, pateikė dviejų kreditorių specialiąsias sąlygas, kuriomis remiantis paruoštas ieškovės pasiūlymas. Atsakovės kreditingumas buvo vertinamas siekiant pateikti refinansavimo pasiūlymą, todėl vertinant atsakovės kreditingumą apskaičiuota, kad atsakovės tvarių pajamų mėnesio vidurkis yra 568,01 Eur, o turimų ir ne refinansuojamų mėnesio finansinių įsipareigojimų dydis 0 Eur. Todėl vadovaujantis teisiniu reguliavimu atsakovės galima maksimali mėnesio įmoka kreditingumo vertinimo dieną buvo 227,20 Eur (568,01 Eur*0,4). Ieškovė priėmė sprendimą sudaryti su atsakove sutartį, pagal kurią atsakovės mėnesio įmoka būtų lygi 145,41 Eur (t. y. 25,60 proc. nuo gaunamų pajamų). atsakovė vengia įvykdyti prievolę ieškovei ir naudojasi šios piniginėmis lėšomis, todėl atsakovės nesutikimas mokėti palūkanas ir kitų su paskola susijusių mokesčių nepagrįstas. Prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis buvo apskaičiuotas ir nurodytas tvirta suma, todėl atsakovė buvo aiškiai ir tinkamai informuota apie taikomo mokesčio sumą ir jos apskaičiavimo tvarką. Sutarties administravimo mokestis taikomas ir mokamas vartojimo kredito gavėjo tarpusavio skolinimo platformai už sutarties vykdymo administravimą, priežiūrą, įmokų surinkimą ir panašius veiksmus.
Atsakovė taip pat pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (91, 92 b. l.), kuriuose nurodo, kad pati ieškovė sutrikdė kredito Nr. K727775799 mokėjimą, išduodama kitą kreditą Nr. K531076570. Iki antrojo kredito išdavimo atsakovė tinkamai vykdė prievolę pagal ginčo sutartį. Atsakovė, gavusi antrą kreditą stengėsi grąžinti paskolą, nemokėjo nesant piktybiškumo. Ieškovė neteisingai apskaičiavo DSTI, nes įvertino tik savo suteiktų kreditų įmokas, įvertino 4 mėn. vidurkį, nors turėjo įvertinti 6 mėnesių vidurkį. Nors atsakovė nurodė, kad jos finansinius įsipareigojimus sudarė 250 Eur, ieškovė vertino, jog atsakovės įsipareigojimai yra 174,04 Eur. Atsakovė prašė pripažinti sutartis negaliojančiomis ir leisti grąžinti tik paskolintą sumą dalimis per protingą laiką.
Ieškovės atstovė bei atsakovė neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį 2019 m. birželio 5 d. Šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175(1) straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka (50-61, 90 b. l.). Ieškovė pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (89 b. l.), ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, esant įstatyme numatytiems pagrindams. Teismas, vadovaudamasis CPK 230 straipsnio 2 dalimi, nutarė priimti sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 25 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K727775799, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 4324,51 Eur dydžio kreditą 48 mėnesiams, nustatydama 25 proc. metinių palūkanų normą (32, 34-40 b. l.). Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose jos šalys taip pat sutarė, kad atsakovė turės sumokėti ieškovei 337,25 Eur tarpininkavimo mokesčio. Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1 punkte įtvirtinta, kad Vartojimo kredito sutarties galiojimo metu ieškovė įsipareigoja teikti atsakovei vartojimo kreditus, o atsakovė įsipareigoja grąžinti gautus kreditus ir sumokėti ieškovei kredito mokestį. Atsakovė Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2 punktu įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamo kredito dalį, palūkanas, Sutarties administravimo mokestį ir tarpininkavimo mokestį.
Šalys Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtinto, kad Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti Mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos Mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
Atsakovei tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovė 2019 m. sausio 31 d. raginimu paragino ją per 14 dienų nuo laiško gavimo dienos sumokėti 730,26 Eur skolą pagal Vartojimo kredito sutartį, įspėjusi, kad atsakovei neįvykdžius ieškovės įpareigojimo, Sutartis bus nedelsiant nutraukta (16 b. l.). Atsakovei neįvykdžius ieškovės įpareigojimo, ši 2019 m. vasario 20 d. pranešimu informavo atsakovę, kad ji (atsakovė) privalo sumokėti ieškovei 733,62 Eur skolą iki 2019 m. vasario 26 d., kitaip nutrauks Vartojimo kredito sutartį nuo 2019 m. vasario 26 d. (17 b. l.). Atsakovė nesumokėjo minėtos skolos ieškovės nurodytu terminu, todėl laikoma, kad ginčo sutartis yra nutraukta nuo 2019 m. vasario 26 d.
Ieškovė, nutraukusi Sutartį, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovė skolą, sutartines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kompensuojamąsias palūkanas, tarpininkavimo mokestį, administravimo mokestį ir metines procesines palūkanas. Atsakovė sutinka tik su reikalavimu priteisti iš jos negrąžintą kreditą, kiti reikalavimai, atsakovės nuomone, turi būti atmesti, nes ieškovė netinkamai įvertino atsakovės kreditingumą bei nepagrįstai atsisakė pailginti skolos mokėjimo terminą.
Dėl atsakovės kreditingumo vertinimo
Lietuvos Respublikos vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais.
Pagal Vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio 7 dalį palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62, 10 punkte nurodyta, kad priimant sprendimą dėl vartojimo kredito teikimo turi būti atsižvelgiama į ne mažiau kaip keturių paskutinių mėnesių vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų vidurkį ir vertinama, ar vartojimo kredito sutartyje nustatyto vartojimo kredito grąžinimo laikotarpiu gaunamų tvarių pajamų pakaks visiems įsipareigojimams finansų įstaigoms vykdyti. Kito laikotarpio vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų vidurkis gali būti taikomas tais atvejais, kai vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi pagrįstų ir pakankamų įrodymų, kad konkrečiu atveju kito laikotarpio vartojimo kredito gavėjo pajamos gali būti laikomos tvariomis ir atitinkamo laikotarpio taikymas nepažeidžia atsakingojo skolinimo reikalavimų. Tvariomis pajamomis pripažįstamos tokios vartojimo kredito gavėjo pajamos, kurių pagrįstai galima tikėtis vartojimo kredito suteikimo laikotarpiu. Vartojimo kredito davėjas ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius, apskaičiuodamas vartojimo kredito gavėjo mokamą įmoką, vertina jam žinomas ir (arba) galimas žinoti vartojimo kredito gavėjo išlaidas, susijusias ne tik su vartojimo kredito grąžinimu, bet ir su kitais vartojimo kredito gavėjo turimais įsipareigojimais finansų įstaigoms, ir atsižvelgia į pajamas, liekančias sumokėjus vartojimo kredito gavėjo mokamą įmoką.
Pagal Nuostatų 17 punktą Vartojimo kredito davėjas ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius, vertindamas vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, privalo surinkti ir įvertinti informaciją bei įrodymus apie: vartojimo kredito gavėjo pajamas; vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimus finansų įstaigoms; vartojimo kredito gavėjo ne mažiau kaip 6 paskutinių mėnesių kredito istoriją ir informaciją, ar vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo arba netinkamai vykdė įsipareigojimus finansų įstaigoms, taip pat informaciją apie vartojimo kredito gavėjo įsiskolinimus finansų įstaigoms; vartojimo kredito gavėjo nurodytų arba vartojimo kredito davėjui ar tarpusavio skolinimo platformos operatoriui žinomų aplinkybių įtaką vartojimo kredito gavėjo ekonominei ir finansinei padėčiai bei vartojimo kredito gavėjo galimybes tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus; kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su vartojimo kredito gavėjo finansine padėtimi ir (arba) galimybėmis tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus.
Teismas, įvertinęs ieškovės argumentus dėl jos atlikto atsakovės kreditingumo vertinimo bei juos patvirtinančius įrodymus, daro išvadą, kad ieškovė, vertindama atsakovės kreditingumą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų (Vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų 10, 17 punktai). Ieškovė surinko ir įvertino atsakovės paskutinių 6 mėnesių kredito istoriją ir informaciją, ar atsakovė netinkamai vykdo arba netinkamai vykdė įsipareigojimus finansų įstaigoms, taip pat informaciją apie atsakovės įsiskolinimus finansų įstaigoms. Ieškovė, nustatydama atsakovės kreditingumą, atsižvelgė į ne mažiau kaip keturių paskutinių mėnesių atsakovės tvarių pajamų (atlyginimo) vidurkį ir vertino, ar vartojimo kredito sutartyje nustatyto vartojimo kredito grąžinimo laikotarpiu gaunamų pajamų pakaks visiems atsakovės įsipareigojimams finansų įstaigoms vykdyti (69-88 b. l.). Atsakovė nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, kad iš ieškovės paimtas kreditas buvo panaudotas ankstesnių atsakovės paimtų paskolų refinansavimui. Refinansavus minėtas paskolas, atsakovės skoliniai įsipareigojimai kitoms įmonėms neturėjo būti vertinami, nes po refinansavimo tų skolų neliko ir atsakovė neturi pareigos mokėti pagal ankstesnes refinansuotas paskolos sutartis įmokų. Todėl ieškovė pagrįstai laikė, jog atsakovės skoliniai įsipareigojimai Sutarties sudarymo dieną buvo lygūs 0 Eur.
Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, konstatuoja, kad ieškovė teisingai įvertino atsakovės kreditingumą, laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Todėl atsakovė negali būti atleista nuo palūkanų ir kitų mokesčių pagal Sutartį mokėjimo Vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio 7 dalies pagrindu. Teismas, nenustatęs akivaizdžių visos ginčo sutarties negaliojimo pagrindų, netenkina atsakovės prašymo pripažinti Sutartį negaliojančia.
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo
CK 6.874 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Pagal CK 6.872 straipsnio 2 dalį jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta.
Vartojimo kreditų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą.
Atsakovė sutinka su ieškinio reikalavimu priteisti iš jos negrąžintą kreditą. Byloje nustatyta, kad atsakovė tinkamai ir laiku nevykdė prievolės atsiskaityti su ieškove pagal Sutartyje numatytą grafiką. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 4104,59 Eur negrąžinto kredito priteisimo tenkinamas (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).
Ginčo sutartimi šalys susitarė dėl 25 proc. dydžio metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo iki visiško kredito grąžinimo dienos. Šalys numatė, kad minėto dydžio palūkanos bus skaičiuojamos ir tuo atveju, jei Sutartis bus nutraukta (Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktas). Sutarties Specialiųjų sąlygų duomenimis, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra 31,74 proc., metinė palūkanų norma – 25 proc. (32 b. l.). Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, daro išvadą, kad ieškovė nustatydama 25 proc. metinę palūkanų normą, nepažeidė imperatyvių teisės aktų reikalavimų (Vartojimo kreditų įstatymo 21 straipsnis).
Atsakovė prieš pasirašydama ginčo sutartį, buvo tinkamai informuota apie kredito mokėjimo sąlygas (10-15 b. l.), turėjo galimybę individualiai aptarti ieškovės pasiūlytas sąlygas dėl metinės palūkanų normos ir sutiko su ieškovės pasiūlytomis mokėti metinėmis palūkanomis. Todėl vadovaujantis CK 6.872 straipsnio 2 dalimi, Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktu, bei kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015) panašiose bylose, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 494,49 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už laikotarpį iki 2019 m. kovo 19 d., bei 25 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies (4104,59 Eur) už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 21 d. iki visiško kredito grąžinimo tenkinamas.
Teismas, nustatęs, kad atsakovė pažeidė prievolės įvykdymo terminą, vadovaudamasis CK 6.261 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, tenkina ieškovės reikalavimą dėl 16,40 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2019 m. kovo 19 d. priteisimo.
Dėl tarpininkavimo ir administravimo mokesčių priteisimo
Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra Vartojimo kredito sutarties Specialiuosiuose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo Mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu Mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3 punktas).
Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.30 punkte įtvirtinta, kad sutarties administravimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Sutarties administravimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė Bendrovės priežiūra. Sutarties administravimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.4 punkte numatyta tvarka. Sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą Tarpininkavimo mokestį; Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 (trisdešimt) eurų. Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o Bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Šalys susitarė, kad Sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties administravimo mokestis nėra naudojamas skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirtas Bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14. punktu (Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4 punktas).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, jei vartojimo kredito sutarties šalys individualiai aptarė kredito gavėjo pareigą mokėti kredito davėjui tarpininkavimo mokestį ir šio mokesčio dydį, nustačius, kad kredito gavėjas pažeidė prievolinius įsipareigojimus, šis mokestis turi būti priteisiamas iš kredito gavėjo kredito davėjo naudai (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-696-560/2019, 20 punktą; Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-119-254/2019, 21 punktą).
Teismų praktikoje pasisakyta dėl ieškovės Sutarties specialiųjų sąlygų, kai administravimo mokestis nėra įtrauktas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovas turi sumokėti, nėra nurodytas konkretus šio mokesčio dydis, priešingai nei Sutarties sąlygose dėl tarpininkavimo mokesčio. Praktikoje nurodoma, kad kai sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis), t. y. atitinka netesybas. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1526-340/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018; Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-119-254/2019, 25 punktas).
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas Sutarties sąlygas bei jas aiškinančią teismų praktiką, tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 309,95 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo ieškovei iš atsakovės.
Teismas, vadovaudamasis Vartojimo kreditų įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, aukštesnės instancijos teismo praktika analogiškose bylose (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-119-254/2019, 26, 27 punktai), Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktu, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti 1320 Eur administravimo mokestis yra mokestis už finansinių prievolių nevykdymą (netesybos), kuris nagrinėjamu atveju prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 1320 Eur administravimo mokesčio priteisimo iš atsakovės netenkinamas.
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Patenkinus iš dalies ieškovės ieškinio reikalavimus, vadovaujantis CPK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 4925,43 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (ieškinys patenkintas 78,86 proc.) iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 305,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ((141 Eur+246,01)×0,7886) (18, 31, 33, 41 b. l.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš atsakovės valstybei nepriteisiamas, nes jis neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).
Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės prašymo išdėstyti iš jos priteistos skolos mokėjimą, pažymi, kad atsakovė nepateikė į bylą visų įrodymų apie jos dabartinę turtinę padėtį (turimą registruotą kilnojamąjį / nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas ir visus kitus turimus įsipareigojimus). Todėl, nesant visų įrodymų apie atsakovės turtinę padėtį, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Tačiau tai nepaneigia atsakovės teisės reikšti teismui motyvuotą prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo po šioje byloje priimto sprendimo paskelbimo / įsiteisėjimo, kartu pateikiant visus atsakovės turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus (CPK 284 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 4104,59 Eur skolą, 494,49 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, 16,40 Eur kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2019 m. kovo 19 d., 309,95 Eur tarpininkavimo mokestį, iš viso – 4925,43 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt penkis Eur 43 ct), 25 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos (4104,59 Eur) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. kovo 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4925,23 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 305,20 Eur (tris šimtus penkis Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.