Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamiesiems M. M., M. J. (M. J.), jo gynėjai advokatei Annai Grinevič, atstovei pagal įstatymą V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikos piliečio asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas, ir M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikos piliečio asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas, kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu M. M. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltu prisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. Kaltinime nurodytus bilietus jis gavo iš pažįstamo, vardu Ž., pastarasis minėtus bilietus jam persiuntė elektroniniu paštu. Ž. jam sakė, kad minėti bilietai jau yra parduoti kitiems asmenims. Gavęs minėtus bilietus internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt jis patalpino skelbimą apie parduodamus minėtus bilietus. Vėliau į jį dėl minėtų bilietų pirkimo SMS žinute kreipėsi pirkėjas. Kadangi jis pats nedrįso parduoti minėtų bilietų, tai padaryti jis pasiūlė M. J.. Pastarajam jis sakė, kad minėti bilietai jau yra parduoti kitiems asmenims. M. J. sutiko už 150 eurų parduoti minėtus bilietus. Už- tai, kad parduos minėtus bilietus, jis M. J. pažadėjo pinigų, tačiau kiek tiksliai, jis neprisimena. Parduoti bilietus jis ir M. J. važiavo kartu, tačiau susitikti su bilietų pirkėju ėjo M. J., kadangi jis bijojo eiti kartu. Kadangi degalinėje buvo stebėjimo kameros, jis M. J. davė savo striukę su kapišonu, kad M. J. užsidėtų kapišoną ir tokiu būdu stebėjimo kameros negalėtų užfiksuoti M. J.. M. J. nuėjus parduoti minėtus bilietus ir susitikus su minėtų bilietų pirkėju M. J. sulaikė policijos pareigūnai. Jis mokosi Vilniaus verslo kolegijoje trečiame kurse, dirba UAB „Capital“ kurjeriu. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Jis sutinka, kad jam būtų skirta viešųjų darbų bausmė, jis sutinka dirbti viešuosius darbus.

Teisiamojo posėdžio metu M. J. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltu prisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis ir M. M. yra kaimynai. Vieną dieną jam paskambino M. M. ir pasiūlė parduoti bilietus. M. M. jam sakė, kad bilietai jau yra parduoti kitiems asmenims. Už tai, kad jis parduos bilietus, M. M. jam žadėjo piniginį atlygį, tačiau kokio tiksliai dydžio, jis neatsimena. Jis nežino, už kokią pinigų sumą jis turėjo parduoti minėtus bilietus. Sutikęs parduoti minėtus bilietus jis susitiko su M. M., kuris davė jam minėtus bilietus. Su M. M. jis nuvažiavo iki „Ozo“ maršrutinio transporto stotelės, kurioje jie išlipo. Tam, kad stebėjimo kameros neužfiksuotų jo veido, M. M. davė jam savo striukę. Nuėjusį parduoti minėtus bilietus jį sulaikė policijos pareigūnai. Jis mokosi Žirmūnų profesinėje mokykloje, siekia įgyti kulinaro specialybę. Šiuo metu jis niekur nedirba. Jis gailisi dėl to, ką padarė. Jis sutinka, kad jam būtų skirta viešųjų darbų bausmė, jis sutinka dirbti viešuosius darbus.

Teisiamojo posėdžio metu M. M. ir M. J., kurie nėra kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jie prisipažįsta esą kalti ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, M. J. gynėja ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodė, kad 2017 m. lapkričio 2 d. internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt jis įdėjo skelbimą apie parduodamus du bilietus į Andrea Bocelli koncertą, kuris turėjo vykti 2017 m. lapkričio 4 d. Kauno Žalgirio arenoje. Minėtus bilietus elektroniniu paštu jis gavo iš draugo Ž. V.. Pastarasis jam buvo minėjęs, kad minėti bilietai jau kartą buvo parduoti ir yra negaliojantys. Ž. V. anksčiau buvo užsiminęs, kad šis buvo užsidirbęs iš netikrų bilietų platinimo. Tuo metu jam reikėjo pinigų, kadangi jis niekur nedirbo, taigi jis Ž. V. paprašė, kad šis atsiųstų jam bilietus. Bilietus jis norėjo parduoti kaip galiojančius ir už tai gauti pinigus. Bendradarbiavimo tarp jo ir Ž. V. nebuvo, pinigų, gautų už parduotus bilietus, pasidalinti jis neketino. Už minėtus bilietus Ž. V. paprašė 50 eurų. Jam įdėjus minėtą skelbimą SMS pranešimais jam parašė asmuo, kuriam jis pranešė, kad jis minėtus bilietus turi ir šiuos parduos už 150 eurų. Kadangi jis pats nenorėjo minėtų bilietų parduoti, jis paskambino savo kaimynui M. J. ir pasiūlė šiam užsidirbti pinigų. Jis telefonu M. J. nurodė, kad šiam reikės vienam pirkėjui parduoti du bilietus į koncertą, o gautus pinigus jie pasidalins per pusę. Jis M. J. sakė, kad minėti bilietai yra panaudoti, tačiau M. J. tai žinodamas sutiko jam padėti. Minėtus bilietus valandą prieš susitikimą jis atspausdino namuose, esančiuose Rudausių sodų 3-ioji g. 16, Vilniuje. Su M. J. telefonu jis susitarė susitikti prie Antakalnio žiedo, Vilniuje, po ko jie kartu autobusu nuvažiavo į susitikimo su minėtų bilietų pirkėju vietą- prie prekybos centro „Ozas“ esančią degalinę „Viada“. Jis pasiūlė M. J. pasikeisti striukėmis, kadangi jo striukė buvo su gobtuvu, o M. J. striukė- be gobtuvo. Jis pasakė M. J., kad užsidėjęs gobtuvą šis bus mažiau pastebėtas žmonių ir vaizdo kamerų. Tai buvo daroma dėl saugumo. Jie apsikeitė striukėmis. Jis nepamena, ar M. J. buvo užsidėjęs gobtuvą. Jis pats nėjo parduoti bilietų, kadangi nenorėjo įkliūti bei būti pastebėtas. Įvykių seką su M. J. jis buvo suderinęs telefonu- M. J. nueis į degalinę, o jis pats palauks stotelėje, M. J. pardavus bilietus pinigus jie pasidalins. M. J. nuėjo į degalinę, o jis laukė stotelėje. Kas vyko degalinėje, jis nežino, nes nematė. Jis pamatė, kad policijos pareigūnai M. J. išsiveda, po ko jis nuvažiavo namo (b. l. 54-56, 58).

Ikiteisminio tyrimo metu M. J. parodė, kad 2017 m. lapkričio 3 d., tikslaus laiko jis neprisimena, jam paskambino jo kaimynas M. M., kuris pasiūlė užsidirbti pinigų, t. y. vienam asmeniui parduoti netikrus bilietus. Už tai M. M. jam pažadėjo atlygį, tačiau jis neatsimena, kokio dydžio. Kadangi jam reikėjo pinigų, su M. M. pasiūlymu jis sutiko. Vakare jis su M. M. susitiko prie Antakalnio žiedo, Vilniuje, po ko autobusu jie vyko į susitikimo su bilietų pirkėju vietą- prie prekybos centro „Ozas“ esančios degalinės „Viada“. Dar prieš susitinkant su M. M. pastarasis jam nurodė, kad bilietus parduoti reikės jam vienam. Išlipus iš autobuso M. M. pasiūlė jam susikeisti striukėmis, kadangi jo striukė buvo be gobtuvo. M. M. jam pasakė, kad užsidėjus gobtuvą jis mažiau bus pastebėtas kitų asmenų ir vaizdo stebėjimo kamerų. Jis sutiko ir stotelėje su M. M. apsikeitė striukėmis. Apsikeitus striukėmis M. M. daugiau jokių nurodymų jam nedavė. M. M. liko stotelėje, o jis, apsirengęs M. M. striukę, su netikrais bilietais nuėjo į degalinę, kurioje jis susitiko su bilietų pirkėju. Degalinėje jį sulaikė policijos pareigūnai. Bilietai parduoti nebuvo. M. M. su juo sulaikytas nebuvo. Jis žinojo, kad bilietai yra panaudoti. Jis nelabai suvokė galimas savo elgesio pasekmes. Dėl šio įvykio jis nuoširdžiai gailisi ir pasižada taip daugiau nesielgti (b. l. 69, 70, 72).

Ikiteisminio tyrimo metu T. P. parodė, kad į Andrea Bocceli koncertą, vykusį Kauno Žalgirio arenoje, jis žadėjo eiti su drauge S. K.. Eiti į koncertą jis nusprendė 2017 m. lapkričio 3 d. Vartydamas skelbimus internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt jis rado skelbimą apie parduodamus bilietus į Andrea Bocelli koncertą. Apie 17-19 val. SMS žinutėmis skelbime nurodytu numeriu jis susirašė su bilietų pardavėju ir susitarė dėl bilietų pirkimo. Bilietai buvo parduodami 316 sektoriuje 7 eilėje 7 ir 8 vietose. Jis norėjo įsigyti du bilietus. Kad bilietai yra netikri, jis suprato, kai bilietų pardavėjas SMS žinute jam nurodė bilietų vietas, kadangi jo sesuo K. P.- Š. 2017 m. lapkričio 1 d. nusipirko lygiai tokius pačius bilietus su tomis pačiomis vietomis. Supratęs, kad jam bandoma parduoti netikrus bilietus su tomis pačiomis vietomis, jis kreipėsi į policiją. Policijos pareigūnas nurodė jam susitikti su bilietų pardavėju prekybos centro „Ozas“ požeminėje aikštelėje. Susitikęs su policijos pareigūnais aikštelėje jis sutarė, kaip ir ką reikia daryti. Jis nuėjo į degalinę, esančią prie prekybos centras „Ozas“, kur laukė bilietų pardavėjo. Policijos pareigūnai taip pat buvo degalinėje ir stebėjo situaciją. Atėjus bilietų pardavėjui pastarasis buvo sulaikytas. Prieš policijos pareigūnams sulaikant bilietų pardavėją pastarasis perdavė bilietus jam į rankas, bilietus jis apžiūrėjo. Žala jam nepadaryta (b. l. 36-37).

Ikiteisminio tyrimo metu L. Š. parodė, kad norėdamas nusipirkti du bilietus į Andrea Bocelli koncertą benaršydamas internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt jis rado daug skelbimų apie parduodamus bilietus į minėtą koncertą. Viename skelbime buvo nurodyta, kad už 150 eurų parduodami du bilietai į koncertą. Skelbime buvo nurodytas kontaktinis numeris. Su bilietų pardavėju derybos dėl bilietų kainos vyko SMS žinutėmis. Buvo sutarta, kad bilietus jis nusipirks už 100 eurų. Su bilietų pardavėju jis susitiko 2017 m. lapkričio 1 d. prekybos centro „Akropolis“, esančio Ozo g. 25, Vilniuje, pirmame aukšte. Bilietų pardavėjas buvo 25 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, apie 175-180 cm ūgio. Minėtam vaikinui jis padavė 100 eurų, o minėtas vaikinas jam perdavė du bilietus ir jie išsiskirstė. 2017 m. lapkričio 3 d. į svečius atvyko žmonos brolis T. P., kuris sužinojęs, kad jis eina į koncertą, taip pat internetinėje svetainėje www.skelbiu.ltpradėjo ieškoti bilietų į minėtą koncertą. Radęs skelbimą su nurodytu analogišku numeriu T. P. SMS žinute susisiekė su bilietų pardavėju ir paklausė apie sėdimas vietas. Pardavėjas nurodė vietas- eilė 7, vieta 8, 316 sektorius, t. y. vietos buvo identiškos vietoms, nurodytoms bilietuose, kuriuos jis įsigijo. T. P. su bilietų pardavėju susitarė susitikti degalinėje „Viada“, esančioje prie prekybos centro „Ozas“. Po kažkurio laiko T. P. nuėjus į degalinę jis pastebėjo, kad prie T. P. priėjo nedidelio ūgio juoda striuke apsirengęs jaunuolis, kuris rankose laikė bilietus. Vaikinui parodžius T. P. bilietus, jis su policijos pareigūnu nuėjo į degalinės vidų ir policijos pareigūnas vaikiną sulaikė. Sulaikytas vaikinas buvo ne tas, iš kurio jis 2017 m. lapkričio 1 d. pirko bilietus. Po minėto vaikino sulaikymo išsitraukęs savo bilietus pastaruosius jis palygino su minėto vaikino T. P. parduoti atneštais bilietais ir pastebėjo, kad bilietai yra identiški (b. l. 40, 41).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiasis patrulis J. K. 2017 m. lapkričio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodė M. J. sulaikymo aplinkybes bei ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui pateikė M. J. pateiktus du bilietus (b. l. 5), kuriuose nurodyta, kad tai yra bilietai į 2017 m. lapkričio 4 d. Andrea Bocelli koncertą. Bilietuose nurodytos sėdėjimo vietos- 316 sektorius, 7 eilė, 7 ir 8 vietos (b. l. 8, 9).

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui pateikė jo susirašinėjimo su Ž. V. išrašą, iš kurio matyti, kad Ž. V. M. M. siunčia du bilietus į Andrea Bocelli koncertą. Viename biliete nurodyta sėdėjimo vieta- 7 eilė, 7 vieta (b. l. 10-18).

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui pateikė savo telefoną, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad šiuo telefonu SMS žinutėmis buvo derinamas bilietų į Andrea Bocelli koncertą pardavimas: du bilietus 316 sektoriuje, 7 eilėje, 7-8 vietose siūloma parduoti už 150 eurų, taip pat suderinta bilietų pardavimo vieta- degalinė, esanti prie prekybos centro „Ozas“ (b. l. 19-31).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad M. M. ir M. J. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- jų pačių, taip pat T. P., L. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, taip pat M. J. sulaikymo metu pateikti bilietai, susirašinėjimai, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2017 m. lapkričio 1 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, M. M. į internetinę svetainę www.skelbiu.lt telefonu įkėlė skelbimą apie parduodamus bilietus į Andrea Bocelli koncertą, žinodamas, kad minėti bilietai jau yra parduoti kitiems asmenims. T. P. pareiškus norą už 150 eurų pirkti du minėtus bilietus, 2017 m. lapkričio 3 d. 18.20 val. M. M. pasiūlė M. J. už 150 eurų parduoti T. P. minėtus bilietus. M. J. su šiuo pasiūlymu sutikus M. M. perdavė M. J. du minėtus bilietus, kuriuos M. J. tą pačią dieną apie 19.00 val. degalinėje „Viada“, esančioje Ozo g. 12,Vilniuje, žinodamas, kad minėti bilietai jau yra parduoti kitiems asmenims, padavė T. P., po ko buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BK 22 straipsnio 1 dalis.

Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

BK 182 straipsnio 3 dalis.

Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

BK 190 straipsnio 1 dalis.

Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Minėta, kad M. M. ir M. J. susitarė apgaule savo naudai įgyti svetimą T. P. priklausantį 150 eurų vertės turtą, t. y. turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, tačiau neviršija 5 MGL dydžio sumos. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą M. J. buvo sulaikytas, t. y. M. M. ir M. J. tiesiogiai pradėjo daryti nusikalstamą veiką, tačiau ši veika nebuvo baigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, taigi M. M. ir M. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

1) veiką padarė bendrininkų grupė. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia.

BK 64¹ straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

BK 91 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje numatytais ypatumais.

2. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į:

1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas;

2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą;

3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą;

4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Spręsdamas dėl M. M. ir M. J. skirtinų bausmių rūšies teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, o spręsdamas dėl M. J. skirtinos bausmės rūšies- dar ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes. Teismas nustatė M. M. ir M. J. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. M. ir M. J. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). M. M. ir M. J. neteisti, jie mokosi, M. M. dirba, jų nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nusikalstama veika žala nepadaryta.

Teisiamojo posėdžio metu M. J. mama V. J. parodė, kad M. J., kol buvo mažas, buvo geras vaikas, bet prasidėjus paauglystei M. J. pradėjo ne visada klausyti, prasidėjo tokios išdaigos. Kiek ji supranta, problema yra ta, kad ji nesugeba duoti sūnui tiek pinigų, kiek šis norėtų, dėl ko jos sūnus susipažįsta su tokiais draugais, kurie pasiūlo, o jis neatsisako. Ji su vyru augina tris vaikus- dar yra dvi vyresnės dukros. Jos sūnus iš namų nebėga. Būna visokių konfliktinių situacijų, bet kažkaip ji bando tartis, nesipykti. Ji nepasakytų, kad jos sūnus labai gerai mokosi.

Teisiamojo posėdžio metu M. M. ir M. J. pareiškė sutinkantys atlikti viešuosius darbus, taigi M. M. ir M. J. skirtinos švelniausios rūšies- viešųjų darbų bausmės.

Spręsdamas dėl M. M. ir M. J. skirtinų viešųjų darbų bausmių dydžio teismas įvertina tai, kad nusikalstamos veikos iniciatoriumi buvo M. M., kuris, siekdamas išvengti teisinės atsakomybės už savo veiksmus, į nusikalstamą veiką įtraukė M. J.. Teismas įvertina ir tai, kad M. M. iki šios nusikalstamos veikos padarymo, nors buvo neteistas, tačiau Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju (b. l. 101-102), taigi M. M. nustatytinas šešių mėnesių viešųjų darbų bausmės terminas, įpareigojant M. M. neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, o M. J. nustatytinas trijų mėnesių viešųjų darbų bausmės terminas, įpareigojant M. J. neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, M. M. ir M. J. prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, M. M. ir M. J. skirtinų viešųjų darbų bausmių terminas trumpintinas vienu trečdaliu ir M. M. skirtina galutinė keturių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant M. M. neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, M. J. skirtina galutinė dviejų mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant M. J. neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

V. Procesinės prievartos priemonė

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

3. Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- naikintina.

VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.

Sulaikymo metu M. J. pateikti du bilietai (b. l. 8, 9) paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46, 64¹ straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti M. M. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant M. M. neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

M. M. skirtos viešųjų darbų bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- dviem mėnesiais ir M. M. skirti galutinę keturių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant M. M. neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Pripažinti M. J. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam trijų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant M. J. neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

M. J. skirtos viešųjų darbų bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- vienu mėnesiu ir M. J. skirti galutinę dviejų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant M. J. neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. M. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- panaikinti.

Sulaikymo metu M. J. pateiktus du bilietus palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti M. M. ir M. J., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.