- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- I-3698-629/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03657-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- L. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
L. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodė, kad nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d. periodiškai buvo gydomas LAVL, kur jam buvo neužtikrintos tinkamos laikymo sąlygos. Pasak pareiškėjo, jis visuomet buvo laikomas perpildytose palatose, kuriose ploto norma vienam asmeniui neatitiko nustatytų reikalavimų. Be to, palatos buvo nehigieniškos, nuo sienų byrėjo tinkas, grindys išpuvę. Pažymėjo, kad palatos vėdinamos tik pravėrus langą, kuris uždengtas grotomis, todėl patalpose buvo tvanku, ypač vasarą. Žiemą langai neatidaromi, nes palatoje per šalta. Pareiškėjo teigimu, dėl tokių pažeidimų sutriko jo visavertis gyvenimas, atsirado fobija uždaroms patalpoms, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jis pasidarė irzlus, sunkiai valdė emocijas, sutriko miegas, prasidėjo depresija, nuo kurios negali gerti vaistų dėl alergijos.
Atsiliepimas
LAVL atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 8–11, 167).
Nurodė, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, LAVL nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju buvo palatose, pateikti negali. Pabrėžė, jog LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Be to, LAVL privalo užtikrinti ir izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems bei laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamosiomis ligomis.
Atkreipė dėmesį, kad LAVL Chirurgijos skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvu nuo medicininių procedūrų laiku būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje, todėl minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse).
Paaiškino, kad LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį. Vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas yra išimamas tam, kad būtų užtikrinamas vėdinimas per atidarytą langą ir nebūtų karšta patalpoje, žiemos metu lango rėmas yra įdedamas. Pabrėžė, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kiekvienoje kameroje yra ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje. Atkreipė dėmesį, jog LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro išduotą leidimą – higienos pasą, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka higienos normų reikalavimus. Taip pat pažymėjo, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, t. y. laikytis asmens higienos, tvarkyti ir prižiūrėti savo gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas, todėl esant nuteistųjų / suimtųjų prašymui yra išduodamas valymo inventorius.
LAVL teigimu, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindę priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos suma. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praėjus 3 metams nuo tariamai patirtos žalos, todėl pareiškėjo reikalavimui turėtų būti taikomas senaties terminas.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (II t., b. l. 10).
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų LAVL.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
Kaip minėta, pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d. CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 str. 5 d., tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo LAVL sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas.
CK 1.125 str. 8 d. nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2015 m. liepos 9 d. (I t., b. l. 4), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. liepos 8 d. imtinai. Byloje taip pat nustatyta, kad LAVL, atstovaujanti atsakovę Lietuvos valstybę, prašė taikyti ieškinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. liepos 8 d. imtinai nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už minėtą laikotarpį yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Pabrėžtina, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Taigi konstatavus, kad pareiškėjas praleido senaties terminą skundui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. liepos 8 d. imtinai paduoti, pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo nagrinėtinas tik dėl laikotarpio nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Vienas iš aspektų, kurių pagrindu pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo yra pareiškėjo laikymas LAVL palatose, kuriose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad minimalaus patalpos (palatos) ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 111.4 p. (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.) numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.
Nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo gydomas LAVL: nuo 2013 m. vasario 7 d. iki 2013 m. vasario 14 d. (7 paras) Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 28 (8,84 kv. m, 2 lovos) ir Nr. 29 (15,45 kv. m, 8 lovos); nuo 2013 m. kovo 28 d. iki 2013 m. balandžio 4 d. (7 paras) Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 18 (7,33 kv. m, 4 lovos) ir Nr. 3 (19,80 kv. m, 6 lovos); nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. balandžio 18 d. (7 paras) Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 29 (15,45 kv. m, 8 lovos); nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. iki 2013 m. rugpjūčio 16 d. (7 paras) Chirurginio skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 19 (7,19 kv. m, 3 lovos); nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. iki 2013 m. rugsėjo 26 d. (7 paras) Chirurginio skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 29 (15,45 kv. m, 8 lovos); nuo 2013 m. spalio 8 d. iki 2013 m. spalio 10 d. (7 paras) Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 2 (8,92 kv. m, 4 lovos); nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. kovo 13 d. (7 paras) Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 27 (21,25 kv. m, 7 lovos); nuo 2014 m. kovo 27 d. iki 2014 m. balandžio 17 d. (21 parą) Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 29 (15,45 kv. m, 8 lovos); nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. gegužės 15 d. (7 paras) Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 29 (15,45 kv. m, 8 lovos); nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 11 d. (7 paras) Chirurginio skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 23 (8,80 kv. m, 4 lovos); nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2014 m. spalio 23 d. (7 paras) Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 19 (7,19 kv. m, 3 lovos) ir nuo 2014 m. gruodžio 5 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d. (6 paras) baudos izoliatoriuje (6,25 kv. m, 2 lovos).
Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui, tačiau LAVL nepateikė informacijos, kiek tiksliai nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma kartu su pareiškėju, bet pripažino, jog ploto norma galėjo būti pažeista. Kaip matyti iš palatų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų ir joje esančių lovų skaičiaus, tuo atveju, jei visos lovos palatoje buvo užimtos, ploto norma vienam asmeniui buvo mažesnė nei 5,1 kv. m. Ploto norma vienam asmeniui nebuvo užtikrinta, taigi pareiškėjo teiginiai apie netinkamas laikymo sąlygas nepaneigti byloje esančiais įrodymais, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui gydantis LAVL 97 paras buvo pažeista jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą.
Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Be to, pagal EŽTT praktiką vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas atsižvelgus į konkrečias aplinkybes gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr. EŽTT sprendimą Mandić and Jović v. Slovenia (pareiškimo Nr.5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl and others v. Slovenia (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, jog toks aiškinimas taikytinas ir LAVL atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą palatos plotą, pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad žala jam kilo ir dėl to, kad kamerose nebuvo atliekamas remontas – nuo sienų byrėjo tinkas, grindys buvo išpuvę. Tačiau teismas pažymi, kad LAVL pateikti duomenys apie remonto darbus iš dalies paneigia tokius pareiškėjo teiginius. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų tik dėl remonto darbų atlikimo palatose Nr. 28, 18, 3, 2, 27, kuriose pareiškėjas praleido apie 25 paras, tuo tarpu kitos palatos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo remontuojamos. Taigi LAVL nepaneigus dalies teiginių apie netinkamą palatų būklę, pareiškėjo nurodyti pažeidimai palatose Nr. 28, 18, 3, 2, 27 laikytini įrodytais.
Pareiškėjas žalą kildiną ir iš netinkamo kamerų vėdinimo, tačiau šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 24 p. buvo įtvirtinta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LAVL nurodė, kad visose palatose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, be to, kaip nurodė pareiškėjas bei kaip matyti iš LAVL pateiktų nuotraukų, palatose yra langai, kurie taip pat pritaikyti patalpoms vėdinti, taigi šiuo atveju pažeidimas nenustatytas.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjui neturtinė žala gali būti atlyginama iš esmės tik dėl jo laikymo perpildytose ir nesuremontuotose LAVL palatose. Tačiau, nors pripažintina, kad laikymas tokiose palatose sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, jo trukmę (97 paros), į tai, jog pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais buvo gydomas Chirurgijos skyriuje, kuriame yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog LAVL sąmoningai būtų siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 600 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. D. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui L. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.