Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. patikslintą ieškinį atsakovei I. V. dėl teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas A. G. 2017 m. spalio 23 d. patikslintu ieškiniu atsakovei I. V. prašė pripažinti ieškovui teisę prisijungti prie dujų tinklų be namo bendrasavininkės I. V. sutikimo bei priteisti ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad jis ir atsakovė I. V. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Siekdamas pagerinti savo buitines sąlygas, ieškovas nutarė prisijungti prie gamtinių dujų sistemos, 2017 m. kovo 5 d. kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo prisijungti prie dujų tiekimo įvado, tačiau atsakovė atsisakė duoti tokį sutikimą. 2017 m. balandžio 19 d. bei 2017 m. gegužės 17 d. atsakovė raštu ieškovui nenurodė jokių motyvuotų priežasčių, dėl kurių neduoda sutikimo prisijungti prie gamtinių dujų sistemos, todėl ieškovas privalo kreiptis į teismą.Kauno apylinkės teismas per teismo nustatytą terminą atsakovei nepateikus atsiliepimo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino.Kauno apylinkės teisme 2017 m. gruodžio 15 d. gautas atsakovės I. V. pareiškimas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad atsakovė neprieštarauja, jog kaimynas įsivestų dujas, tačiau prašo su ja suderinti dujų įvedimo projektą. Tokio projekto ieškovas atsakovei nėra pateikęs, su ja dėl dujų įvedimo projekto nekalbėjo, įvedimo sąlygų nederino, atsakovei nėra žinoma darbų apimtis, pobūdis ir kitos reikšmingos aplinkybės. Atsakovė ieškovui 2017-04-19 rašte nurodė, jog norėtų, kad įvedamas dujotiekis nebūtų tvirtinamas prie jos namo dalies (fasado, sienos), o ieškovui nusprendus dujas vesti po žeme, norėtų, kad jai būtų pateiktas išsamus projektas- atstumai, takelių ardymo ir tvarkymo darbai ir pan. Atsakovė ateityje planuoja atlikti namo apšiltinimo darbus, todėl prašo visus darbus derinti su ja (b. l. 75-78). 2018 m. sausio 10 d. atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas nurodė, kad I. V. nepateikė jokiais patikimais duomenimis pagrįstų argumentų, jog ieškovui prisijungus prie gamtinių dujų sistemos, būtų padarytas neigiamas poveikis jos, kaip namo bendraturtės, gyvenimo sąlygoms, buvusioms iki prisijungimo prie gamtinių dujų sistemos, įvertinus ieškovo ir atsakovės, kaip bendraturčių, interesus, vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos bei proporcingumo, interesų derinimo ir pusiausvyros principais, atsakovės atsisakymas duoti sutikimą ieškovui prisijungti prie gamtinių dujų sistemos, trukdo įgyvendinti ieškovui jo teises, todėl teismo sprendimas už akių yra pagrįstas (b. l. 94-98).Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad dėl atsakovės piktybiškai neduodamo sutikimo, jis negali pagerinti savo gyvenimo sąlygų ir įsirengti dujinio šildymo.

Teismas iš byloje pateiktų įrodymų nustatė, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise- A. G. 49/100 gyvenamojo namo ir kitų statinių dalys, I. V. – 51/100 dalis. VĮ Registų centras nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad šildymas yra vietinis centrinis, dujos gamtinės, žemės sklype yra numatytos dujotiekių apsaugos zonos (45-50 b. l.).AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau -ESO) 2017-06-20 A. G. parengė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), prisijungimo sąlygas prie ESO dujų tinklų, kurios galioja iki 2019-06-20 (b. l. 28). Sąlygose nurodyta, kad vartotojo lėšomis parengtas dujų sistemos projektas turi būti pateiktas suderinimui, kartu su projektu turi būti pateikta vartotojo dujų sistemos valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma ir vartotojo dujų sistemos statybos dokumentacijos kopija. 5.5 punkte nurodyta, kad projekto sprendiniai neturi pažeisti trečiųjų šalių teisių. Tokiu atveju, jei projekto sprendiniai gali įtakoti ar įtakoja trečiųjų asmenų interesus, gauti visus būtinus suinteresuotų asmenų sutikimus tokiems sprendimams įgyvendinti.Ieškovo vardu jo atstovas 2017-04-07 kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo dujų įvedimui į jam priklausančią gyvenamojo namo dalį (b. l. 31-31).2017-04-19 raštu atsakovė nurodė, kad dujų įvedimui neprieštarauja, tačiau įvedamas dujotiekis negali būti tvirtinamas ant jos namo dalies (fasado, sienos), dujas nusprendus vesti po žeme, norėtų, kad būtų pateiktas išsamus projektas (atstumai, takelių ardymo ir sutvarkymo darbai, kt.); dujų projektą derinti su atsakove (b. l. 33 ). 2017 m. gegužės 17 d. raštu atsakovė ieškovui pakartotinai nurodė, kad su dujų įvedimu sutinka, tačiau projektas turi būti su ja derinamas, pabrėžė, kad namas yra pastatytas 1936 m., jo nusidėvėjimas 56 procentai, todėl dujų įvedimas reikalauja išskirtinio dujotiekio įvedimo įvertinimo (42 b. l.).2018 m. balandžio 28 d. ieškovas nurodė atsakovei, kad dujų įvadas, esantis prie namo yra atvestas taip, kad būsimas dujų tiekimo vamzdis projektavimo/ montavimo / technologiniu požiūriu yra nukreiptas į viršų, todėl negali būti po žeme, todėl prašo sutikimo įsivesti dujas, pajungiant jas nuo įvado taip, kad jų tiekimo vamzdis eitų viršutine namo dalimi.2018 m. balandžio 12 d. ieškovas į bylą pateikė UAB „Dujotiekis“ parengtą projektą „Buto dujofikavimas. (duomenys neskelbtini)“ projekte yra parengtas pirmo aukšto planas su projektuojamais dujų tinklais (aksonometrinė schema), pateikti pagrindiniai dujotiekio rodikliai- diametras, ilgis, taip pat reikalavimai numatomiems įrengti prietaisams- dujų katilui, dujinei viryklei. Taip pat yra pateiktas aiškinamasis raštas, kuriame be kita ko nurodyta, kad dujinio prietaiso ir dujotiekio montavimas turi būti atliekamas pagal statybos normų, įrengimų ir prietaisų pasų reikalavimus (125-129 b. l.). Ieškovei ir jos atstovui nurodžius, kad šiame projekte nurodytos sąlygos nėra pakankamai išsamios, nenurodyta, kaip bus vedamas dujotiekis pastato išorėje (kokiais atstumais nuo sienų ir langų), atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ateityje planuoja įsirengti didesnius langus, apsišiltinti namą iš išorės, ieškovui dar kartą buvo suteikta galimybė pateikti patikslintą projektą. 2018 m. birželio 12 d. ieškovas pateikė patikslintą aiškinamąjį raštą, kuriame yra įtrauktos atsakovės nurodomos sąlygos, kokiais atstumais nuo sienų ir langų turėtų būti tiesiamas dujotiekis tuo atveju, jei namo išorinės sienos ateityje bus apšiltintos ir keičiami langai. (152 b. l. ). Atsakovės atstovas teismo posėdyje laikėsi pozicijos, kad toks projektas ir aiškinamasis raštas nėra pakankamas atsakovei nuspęsti ar jos teisės nebus pažeistos.AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018-06-21 rašte ieškovui nurodė, kad bendrovė negali organizuoti dujų įvedimo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kol nėra pateiktas bendrasavininkės sutikimas ar priimtas teismo sprendimas (b. l. 156).Byloje kilo ginčas dėl atsakovės sutikimo įrengti dujotiekį, kuris būtų tiesiamas prie atsakovės naudojamos namo dalies išorinės namo sienos.Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi, pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: remiamasi įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus (inter alia aplinkos apsaugą); paisoma proporcingumo principo.Vienas iš teisės laisvai disponuoti nuosavybės teise turimu objektu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad, norint gauti leidimą statinio rekonstrukcijai, yra būtinas statinio bendraturčių sutikimas. Šalims gyvenamojo namo laikančiosios, pagrindinės konstrukcijos priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ieškovas ir atsakovė yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės subjektais (bendraturčiais) (CK 4.82 straipsnio 1 dalis).Pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009).Kitų bendraturčių sutikimo nedavimas siekiančiam atlikti rekonstrukciją bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Taigi, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo kaip galimo statytojo teisę, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti.Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą (rekonstrukciją) įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 45 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir (ar) informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami specialiesiems architektūros reikalavimams, specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, specialiesiems paveldosaugos reikalavimams parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Projektinių pasiūlymų apimtis ir detalumas turi būti pakankami statytojo sumanymui suprasti. Pagrindinis kriterijus, lemiantis bendraturčio apsisprendimo galimybę, yra bendraturčiui pateikiamos informacijos apie būsimą rekonstrukcijos apimtį, būdą, pagrindinius techninius parametrus pakankamumas. Tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statinio rekonstrukcijos atlikimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame objekte, statytojas turi atskleisti savo siekius, būsimų darbų mastą ir planuojamą pasiekti rezultatą. Informacijos atskleidimo būdas gali priklausyti nuo statinio sudėtingumo, statybos darbų masto, projektavimo darbų kainos ir kitų aplinkybių.Bendraturtis atsisakymą duoti sutikimą turi pagrįsti realia savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš rekonstrukcijos darbų. Pareiga įrodyti atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą tenka atsakovei.Ieškovas, siekiantis įsirengti dujotiekį, yra pateikęs UAB „Dujotiekis“ parengtą projektą „Buto dujofikavimas. (duomenys neskelbtini)“ Projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto turinys, kuriame pažymėti numatomi darbai, dujų prietaisų parametrai leidžia spręsti apie šių darbų nedidelę apimtį: bus prisijungiama jau prie esančio dujotiekio įvado, bendras dujotiekio ilgis tik 18 m., dujų tiekimo vamzdžio skersmuo 25 mm. Dalis dujotiekio turi būti tiesiama pagal atsakovės naudojamą gyvenamojo namo dalies sieną, todėl jos reikalavimu į aiškinamąjį raštą įtraukti pageidavimai dėl 18 cm atstumo nuo namo sienos ir 20 cm langų viršaus patikslino dujotiekio vamzdžio įrengimo aukštį ir minimalų atstumą nuo namo sienos. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad techninis projektas detaliau atskleistų ieškovo numatomo įrengti dujotiekio įgyvendinimo būdą, tačiau teismo vertinimu ieškovui patikslinus buto dujofikavimo paprastojo remonto aprašą ieškovės pageidaujamomis sąlygomis, šis aprašas yra pakankamas atsakovei apsispręsti, ar jos teisės dėl numatomų statybos darbų bus pažeistos.Pažymėtina, kad visi statybos darbai turi būti vykdomi laikantis statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Atsakovės sąlygas dėl dujotiekio atstumų nuo namo sienos ir lango viršaus, kad ji ateityje galėtų apsišiltinti jos naudojamą gyvenamojo namo dalį iš išorės, pakeisti senus langus naujais, ieškovas aiškinamajame rašte numatė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad dujotiekio įrengimas užkerta kelią atsakovei atlikti namo remonto, namo fasado apšiltinimo darbus ir pažeidžia bendrasavininkų interesų pusiausvyrą. Dėl dujotiekio atstumo nuo jos įrengtų pastato išorėje elektros laidų atsakovė savo nesutikimą grindžia tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Statyba turi būti vykdoma griežtai laikantis ją reglamentuojančių teisės aktų, o jos atitiktį teisės aktams kontroliuoja valstybės įgaliotos institucijos. Pažymėtina, kad pastatų dujų sistemų projektavimo ir įrengimo darbus gali atlikti teisės aktų nustatyta tvarka atestuoti asmenys, kurie privalo užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2 patvirtintų Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių (Žin., 2012, Nr. 3-96) 9 punkte numatyta, kad projektuojant, įrengiant, pertvarkant (rekonstruojant) pastatų dujų sistemas turi būti laikomasi teisės aktų, Taisyklių reikalavimų ir dujinių prietaisų gamintojo nurodymų. Pastatų dujų sistemų projektai rengiami užsakovui ar jo įgaliotam asmeniui gavus skirstymo sistemos operatoriaus prisijungimo sąlygas ir turi atitikti Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (Taisyklių 1 priedo 10 punktas), Taisyklių, kitų teisės aktų nuostatas. Pastatuose dujų sistemos turi būti įrengiamos ir pertvarkomos (rekonstruojamos) laikantis Taisyklių 13 priede nustatytų reikalavimų, pagal projektus, kurie turi būti patikrinti prisijungimo sąlygas išdavusioje dujų įmonėje. Skirstymo sistemos operatorius, išdavęs prisijungimo sąlygas, tikrina projekto sprendinių atitiktį prisijungimo sąlygose nurodytiems reikalavimams. Taisyklių 47 punkte numatyta, kad projektuojant pastato dujų sistemas turi būti atsižvelgiama į numatomo tiesti dujotiekio suderinamumą su kitomis inžinerinėmis sistemomis. Dujotiekio ir kitų toje pačioje sienų ir lubų zonoje terpių vamzdynai turi būti tiesiami taip, kad būtų pasiektas tiesių linijų, lygiagretus ir kiek įmanoma nesikertantis vienų su kitais įrengimas. Dujotiekis turi būti montuojamas vertikaliai arba horizontaliai, lygiagrečiai su sienų paviršiumi. Dujotiekis turi būti kiek galima trumpesnis, su mažiausiu jungčių skaičiumi. Dujotiekiai turi būti apsaugoti nuo pažeidimų. Jei gamtinių dujų dujotiekis tiesiamas ant bendrų atramų kartu su kitais vamzdynais, jį reikia įrengti aukščiausiai. Taigi, tuo atveju, jei ieškovo parengtas dujotiekio įrengimo aprašas neatitiks priešgaisrinės saugos ar kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jis negalės būti patvirtintas ir įgyvendintas.Ieškovas nurodo, kad atsakovė savo teisėms įgyvendinti (apsišiltinti jos naudojamą gyvenamojo namo dalį, pasikeisti naujais senus langus ir t.t.) aktyviai neveikia, šalys konfliktuoja nutrūkus jų artimiems santykiams. Ta aplinkybė, jog ieškovas į savo naudojamas patalpas nuties dujotiekį, nepakeis (nepablogins) atsakovės gyvenimo sąlygų, buvusių iki šiol. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Protingais atsisakymo duoti sutikimą motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagristus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Atsakovė tokiais argumentais nesutikimo negrindė, dujotiekio įrengimas atsakovės gyvenimo sąlygų nepablogins, todėl jos atsisakymas duoti sutikimą tik dėl tos priežasties, kad atsakovas neparengė galutinio techninio projekto, kai iš remonto techninio aprašo yra aiškūs visi dujotiekio parametrai, yra nepagrįstas, ieškovo ieškinys tenkintinas (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).Ieškovas prašo priteisti jam visas byloje turėtas 1280 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai bei 75 Eur žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistinas 75 Eur žyminis mokestis ((CPK 93 str. 1 d.).

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), t.y. už 2017 m. spalį – gruodį 838,7 Eur, 2018 m. I ketvirtį –850,8 Eur, II ketvirtį - 884,8 Eur koeficientas. Ieškinys parengtas 2017 m. spalio mėn., už jo parengimą rekomenduojama maksimali priteistina suma pagal 5 ir 8.2 punktą yra 1677,4 Eur (838,7 x 2,5x 0,8). 2018-01-10 advokato padėjėjas parengė atsiliepimą į prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, už jo parengimą rekomenduojama maksimali priteistina suma pagal 5 ir 8.4 punktą yra 1020,96 Eur (850,8 x 1,5x 0,8). Advokato padėjėjas atstovavo ieškovą 2018 m. vasario 28 d. parengiamąjame teismo posėdyje, kurio trukmė 22:24 min., 2018 m. balandžio 18 d. parengiamajame teismo posėdyje, kurio trukmė 39:36 min., 2018 m. gegužės 22 d. ir 2018 m. birželio 26 d. teismo posėdžiuose, kurių trukmė atitinkamai 1 val. 20 min. ir 39:23 min., maksimali rekomenduojama priteisti suma 212,35 Eur (0+884,8x3)x0,1x0,8. Advokato padėjėjas taip pat parengė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir įrodymų prijungimo (2018-05-22, 2018-06-26), už kuriuos pagal Rekomendacijų 8.17 punktą taikomas 0,1 koeficientas, atitinkamai pagal parengimo datą (884,8x2)x0,1x0,8=141,57 Eur. Prašoma priteisti 1280 Eur suma už suteiktas paslaugas yra mažesnė numatytai maksimaliai šioje byloje priteistinai sumai Rekomendacijose- 3052,28 Eur. Jokie nauji teisiniai klausimai, neanalizuoti kasacinio teismo, byloje nebuvo keliami, byla teisiniu požiūriu nėra sudėtinga. Be to, ieškovas, prieš reikšdamas ieškinį, atsakovei nebuvo pakankami atskleidęs, kaip konkrečiai jis ketina įgyvendinti teisę į statybą ir tik teismo procese reaguodamas į atsakovės atsikirtimus, parengė ir pateikė projektą su aiškinamuoju raštu ir jį vėliau pildė pagal atsakovės pastabas, t. y. nepakankamai bendradarbiavo su atsakove, o šios aplinkybės nulėmė, kad buvo surengtas dar vienas parengiamasis posėdis ir dar vienas teismo posėdis, kas nulėmė bylinėjimosi išlaidų padidėjimą. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, ginčo pobūdį, advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas procesiniams dokumentams parengti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, kad ieškovui iš atsakovės už advokato padėjėjo paslaugas priteistina 700 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 2 d., CK 1.5 str.; Rekomendacijų 2 p., 8-11 p.).Valstybė šioje byloje patyrė 2,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog šios išlaidos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę prisijungti prie dujų tinklų pagal UAB „Dujotiekis“ parengtą paprastojo remonto aprašą „Buto dujofikavimas. (duomenys neskelbtini)m.“ be namo bendrasavininkės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Priteisti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 775 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.