- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- e2YT-7134-670/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Klimaitis
- Pareiškėjas
- D. M.
- Advokatai
- Donatas Ramanauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. M. prašo atnaujinti terminą (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio K. H. B. M. palikimui priimti.
Pareiškime pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė sutuoktinis K. H. B. M.. Po jo mirties, per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pas notarą niekas nesikreipė, nes galvojo, pareiškėjos vardu registruota sodyba yra jos asmeninė nuosavybė. Terminas buvo praleistas ne dėl aplaidaus pareiškėjos elgesio, bet dėl svarbių priežasčių, nes nežinojo turtas priklauso abiems sutuoktiniams.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia kad pareiškėjos pareiškime nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad pareiškėja negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą, nes buvo įsitikinusi , kad sodyba priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl prašymas tenkintinas ir terminas palikimui, atsiradusiam po K. H. B. M. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Pareiškėjai D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti terminą (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio K. H. B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.