- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-14
- Bylos Nr.
- 1A-181-337/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-08-3-00061-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas, Evaldas Vanagas, Valdas Meidus
- Civilinis atsakovas
- R. J., G. J.
- Advokatai
- Dovilė Baniulė
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus, Artūro Ridiko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal L. J. ( toliau – Apelianto) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:
L. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 139 str. 1 d., o baudžiamoji byla nutraukta (BK 93 str. ).
Teismas K. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir jai iš L. J. priteisė 2000 Eur. Nepilnamečiui L. J. neturint asmeninių lėšų ir turto civilinis ieškinys, iki nepilnamečiui sueis 18 metų, išieškotinas solidariai iš civilinių atsakovų – G. J. ir R. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. J. nuteistas už tai, kad jis 2015-06-04 apie 13 val., K. G. einant šaligatviu (duomenys neskelbtini., Panevėžio m., nuo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ link miesto centro, važiavęs dviračiu, dėl neatsargumo, iš priekio trenkėsi į nukentėjusiąją ir ją sužalojo. Įvykio metu pastarajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu išteisintasis L. J. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės 2016-04-22 nuosprendį, sumažinti K. G. priteistos neturtinės žalos dydį iki 1000 Eur. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti priteisimo yra neteisėtas bei nepagrįstas dėl netinkamo baudžiamojo proceso ir civilinio kodekso normų, reglamentuojančių ieškinio priteisimą baudžiamojoje byloje, taikymo, priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti neatitikimo teismų praktikai, todėl keistinas.
Apeliantas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civiliame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. P. A., pagal minėtą normą teismas atsižvelgia neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus ir teigia, jog teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą.
Apeliantas, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą atsižvelgia į veikos padarinius (nukentėjusiajai nustatyti fiziniai sužalojimai sukėlė sunkesnes pasekmes - lūžo koja, galėjo vaikščioti tik su ramentais, ateityje bus atlikta dar viena operacija, turi vartoti skausmą slopinančius vaistus), žalą padariusio asmens turtinę padėtį (nedirba, mokosi, savo pajamų neturi, yra pilnai išlaikomas tėvų, bet ateityje, suaugęs ir įgijęs išsilavinimą, gaus pajamas, galimai įgys nekilnojamąjį ar kitokį turtą, todėl turės galimybę atlyginti žalą), nukentėjusiojo asmens turtinę padėtį (pensininkė, pajamos nedidelės, 73 metų amžiaus). Remiantis teismo motyvais ir cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką Apeliantas mano, jog vertindamas kokias fizinio pobūdžio pasekmes sukėlė nukentėjusiosios patirtas sužalojimas, dėl kurio ji prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, teismas apsiribojo nukentėjusios parodymų perrašymu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad šių parodymų nepatvirtina nukentėjusiosios pateikti byloje įrodymai - nėra gydytojų pažymos apie galimą operaciją, apie šiuo metu jaučiamą skausmą ir vartojamus vaistus - byloje pateikti vaistų čekiai patvirtina, jog vaistus nuo skausmo nukentėjusioji pirko po įvykio, apie vaistų vartojimą vėliau, byloje duomenų nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde paminėta, kad kaip vieną iš turtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų pirmosios instancijos teismas nurodė turtinę žalą padariusio asmens padėtį, tačiau nuosprendyje, pasak Apelianto, nepakankamai vertino įrodymus, įrodančius jo ir civiliniais atsakovais byloje pripažintų jo tėvų G. J. ir R. J. turtinę padėtį ir jų galimybę atlyginti nukentėjusiajai priteistą žalą. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog priteista bendra suma nukentėjusiajai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui yra 2147,45 Eur. Teigia neturintis savo asmeninių pajamų, nes dar mokosi gimnazijoje, planuoja tęsti mokslą ir studijuoti aukštojoje mokykloje, o jo šeimos finansinė padėtis yra labai sunki ir tėvai, kaip civiliniai atsakovai neturi galimybės sumokėti tokią sumą. Apeliantas mano, jog reikia teismui atsižvelgti į jo tėvų turimas profesijas, į tai, kad šeimoje auga dar vienas nepilnametis vaikas, ir nėra jokios tikimybės, jog jo tėvų turtinė padėtis pagerės ateityje. Todėl, pasak Apelianto, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai jog nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų dėl iki šiol jaučiamų patirtų sužalojimų padarinių, žalą padariusio asmens kaltę (žala padaryta dėl neatsargumo), civilinių atsakovo turtinę padėtį, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, priteista 2000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti nagrinėjamu atveju yra per didelė, neatitinkanti pusiausvyros tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų. Įvertinus šias aplinkybes, Apelianto manymu priteistos neturtinės žalos dydis turi būti mažintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė K. G. pažymi, jog dėl L. J. kaltės sukelto įvykio jos kojos sužalojimo gydymas tęsiasi iki šiol. 2016-06-03 VšĮ ,,Respublikinėje Panevėžio ligoninėje jai buvo atlikta papildoma sužalotos kojos operacija, atlikus operaciją stacionare praleido tris dienas, o dabar kojos gydymas tęsiamas ambulatoriškai. Ieškovė nurodo, jog per šį laikotarpį patyrė papildomą moralinę žalą, todėl teismo prašo priteisti jai papildomą 1000 Eur. sumą. Taip pat kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikia ir vaistinės, kurioje pirko vaistus, kasos čekius ir prašo teismo priteisti 12, 30 Eur už patirtus papildomus materialinius nuostolius.
Teismo posėdyje atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės L. J., jo gynėja advokatė bei L. J. atstovė ir civilinė atsakovė R. J. prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 srt. nuostatomis aukštesnės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliantas savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neginčija, tačiau prašo sumažinti jam teismo nuosprendžiu priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą K. G. iki 1000 Eur. Įvertinęs visas skundžiamu nuosprendžiu nustatytas ir civilinio ieškinio sprendimui reikšmingas aplinkybes teismas konstatuoja, kad spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo vieningai formuojamos teismų praktikos, todėl šioje dalyje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendis keistinas LR BPK 328 str. 4 p. numatytu pagrindu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 str. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažinimas ir pan., teismo įvertinti piniginiu ekvivalentu. Neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodo fizinis asmuo, kuriam padaryta žala, arba tokio asmens atstovas, tačiau galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
Šiuo aspektu analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į tai, jog nukentėjusiosios atžvilgiu buvo padarytas nesunkus nusikaltimas. Dėl tokių L. J. veiksmų K. G. patyrė fizinį skausmą, gulėjo ligoninėje, taip pat patyrė didelį stresą, dvasinį sukrėtimą, neigiamas psichologines pasekmes, pajuto bendravimo galimybių sumažėjimą bei patyrė kasdieninio gyvenimo nepatogumus. Akivaizdu ir neginčytina, kad šios aplinkybės, sprendžiant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, yra reikšmingos, tačiau jos negali būti suabsoliutinamos. Pažymėtina, kad apylinkės teismas taip pat pasisakė, jog L. J. nukentėjusiosios sveikatą sutrikdė dėl neatsargumo, jos sužaloti neketino, o pastarajai padarytas sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo iš Apelianto nukentėjusiajai K. G. priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys, jog vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį šio kriterijaus pagrindu, turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika byloja, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
Šiuo atveju, byloje esantys ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad L. J., gimęs 1999 m., yra nepilnametis, Panevėžio J. B. mokyklos moksleivis ( 2 b. l.), niekur nedirbantis, išlaikomas tėvų. Iš civilinių atsakovų G. J. bei R. J. pažymų apie darbo užmokesčius matyti, jog mėnesinės pajamos 4 asmenų šeimai nesiekia 600 Eur. ( 51-52 b. l. ). Pažymėtina, kad abi civilinių atsakovų atžalos yra mokyklinio amžiaus, kurių poreikiai tikėtina ateityje tik augs. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad žalą padariusio asmens bei civilinių atsakovų turtinė padėtis yra sunki. Duomenų apie galimą artimu laiku materialinės padėties pagerėjimą nėra. Atsižvelgus į šias aplinkybes konstatuotina, kad nustatytas neturtinės žalos dydis yra per didelis.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas akcentavo nusikaltimu sukeltus padarinius – nesunkų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą ir tai atitinka teismų praktiką, pagal kurią absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra būtent veikos pasekmės. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija nekvestionuoja nukentėjusiosios patirto fizinio skausmo, išgyvenimų, streso ir gausių kitų nepatogumų, kuriuos ji turėjo iškęsti ir dar šiuo metu kenčia dėl L. J. padarytos nusikalstamos veikos. Tačiau nagrinėjamu atveju priteisus 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir iš anksto žinant, jog toks sprendimas realiai yra sunkiai įgyvendinamas, būtų diskredituotas pats neturtinės žalos atlyginimo institutas.
Dėl visų išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog priteista 2 000 Eur dydžio suma K. G. neturtinei žalai atlyginti nagrinėjamu atveju yra per didelė, neatitinkanti pusiausvyros tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose apeliacinės instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatytos neturtinės žalos dydį mažina iki 1 000 Eur.
Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad spręsdamas civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad nepilnamečiui L. J. neturint asmeninių lėšų ar turto priteisiamos sumos iki nepilnamečiui L. J. sueis 18 metų išieškotinos solidariai iš civilinių atsakovų – G. J. ir R. J.. Paprastai solidarioji atsakomybė taikoma tada, kai asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių, dėl neteisėtų veiksmų, taip pat asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu arba kai žalą padaro vienas asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus. Šiuo atveju tokių aplinkybių nėra nustatyta, todėl taikytinas subsidiarinės atsakomybės principas.
Esant nurodytoms aplinkybėms L. J. apeliacinis skundas tenkinamas ir nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria išspręstas K. G. civilinis ieškinys, pakeisti.
Iš L. J. priteistą K. G. 2000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 1000 (vieno tūkstančio) Eur.
Nustatyti, kad nepilnamečiui L. J. neturint lėšų ar turto iki jo pilnametystės subsidiariai iš jo tėvų G. J. bei R. J. turi būti išieškoma po 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei po 73 Eur 72 ct turtinei žalai atlyginti.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.