Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl negyvenamosios patalpos (pastato) pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

1. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir pareiškėja) 2023 m. birželio 28 d. kreipėsi į teismą pareiškimu Nr. CBP-9654, prašydama pripažinti bešeimininkiu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn negyvenamąjį pastatą, paskirtis – kita, esantį šalia (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad:

1.1. Gavusi informacijos apie galimai bešeimininkį turtą – negyvenamąjį pastatą, paskirtis – kita, esantį šalia (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas, statinys, daiktas, objektas, turtas), apie kurio galimus savininkus ar teisėtus valdytojus, patikrinus Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenis, jokių duomenų nebuvo rasta, kadangi pastatas ir teisės į jį NTR neregistruotos, teisės aktų nustatyta tvarka, pradėjo vykdyti pastato pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrą. 2022 m. gegužės 20 d., t. y. daugiau nei prieš metus laiko, buvo surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. A1017-5/22(2.14.1.55E-AD23), kuriuo į apskaitą buvo įtrauktas pastatas (akte – negyvenamasis pastatas, paskirtis – kita), esantis šalia (duomenys neskelbtini). Ant paties pastato buvo skelbiama informacija apie pradėtą jo pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, todėl visi suinteresuoti asmenys turėjo visas galimybes aiškiai identifikuoti, kokio objekto savininkų, kitų asmenų, turinčių turtinių teisių į šį objektą, ieškoma.

1.2. Siekdama nustatyti statinio savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį daiktą, buvo imtasi visapusiškų priemonių galimiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtą statinį, išsiaiškinti. Tuo tikslu Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2022 m. kovo 7 d. iki šiol, t. y. daugiau nei 6 mėnesius, skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą ir kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į šį daiktą. Nuo 2022 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje papildomai dar skelbiamas atskiras pranešimas su nuotraukomis, kviečiantis atsiliepti savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į pastatą. Skelbimas taip pat buvo pakabintas Panerių seniūnijos skelbimų lentoje ir ant paties pastato. Informacija apie pradėtą statinio pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtą statinį, 2022 m. birželio 11 d. buvo skelbiamas ir nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“. Turtinių teisių į pastatą iki šiol niekas nepareiškė, nėra gauta jokių šio statinio nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų.

1.3. Pastatas NTR nėra registruotas, pastatytas nesuformuotame ir neįregistruotame NTR žemės sklype, nuo informacijos apie pradėtą turto pripažinimo bešeimininkiu procedūros pradžios niekas nepateikė nuosavybės ar valdymo/disponavimo teisės į pastatą patvirtinančių dokumentų, todėl išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pastatas neturi savininko, todėl laikytinas bešeimininkiu daiktu ir perduotinas Vilniaus miesto savivaldybei. Jeigu minimas pastatas, kuris neturi savininko bei teisėto valdytojo, nebūtų pripažintas bešeimininkiu daiktu ir perduotas Vilniaus miesto savivaldybei, tai prieštarautų ne tik galiojantiems teisės aktų reikalavimams, bet ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Pastatas ir toliau nebūtų prižiūrimas, pablogėjus jo būklei, keltų grėsmę aplinkiniams, tačiau nesant jo savininkų ir neperdavus jo Vilniaus miesto savivaldybei kaip bešeimininkio turto, nebūtų galimybės jo tvarkyti, remontuoti ar kitaip pašalinti jo blogą būklę.

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas 2023 m. liepos 3 d. pateikė atsiliepimą Nr. DOK-106895, nurodė, kad VĮ Turto bankas manymu, pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus, jog visos procedūros pripažinti statinį bešeimininkiu įvykdytos. Byloje nėra duomenų, jog akte apskaityto daikto pasisavinimu būtų pažeidžiamos kokių nors fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teisės į nurodytą statinį. Prašo pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl statinio, kuris neturi savininkų, pripažinimo bešeimininkiu daiktu, nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.

3. Valstybės įmonė Registrų centras (toliau – Registrų centras) informavo teismą (DOK-110218, DOK-110283, DOK-111053), jog duomenų paieška Nekilnojamojo turto registre galima pagal įrašo Nekilnojamojo turto registre numerį, nekilnojamojo daikto kadastro ar unikalų numerį, fizinio ar juridinio asmens kodą, fizinio asmens vardą/pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, tikslų nekilnojamojo daikto adresą, todėl statinys, paskirtis – kita, esantis šalia (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir Nekilnojamojo turto registre neidentifikuotas.

4. 2023 m. liepos 14 d. teisme gautas suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimas Nr. DOK-113565 į pareiškimą, kuriame nurodoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba, veikdama savo kompetencijos ribose, negali konkrečiai pasakyti, ar yra visos (nėra visų) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57–4.58 straipsniuose nurodytos sąlygos, reikalingos nekilnojamąjį daiktą įgyti pagal įgyjamąją senatį. Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarautų dėl pastato pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo pareiškėjai, jei nebus nustatyti imperatyvūs draudimai įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teises į pareiškime nurodytus statinius bei, jei bus tenkintos CK 4.57–4.58 straipsniuose nurodytos sąlygos. Prašo dėl pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškimo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant.

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2023 m. liepos 14 d. pateikė atsiliepimą Nr. DOK-113569, kuriame nurodė, jog Inspekcija, patikrinusi duomenis informacinėse dokumentų registravimo sistemose „Avilys“, „DBSIS“ ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, nerado informacijos, kad dėl pastato, esančio šalia (duomenys neskelbtini), buvo surašyti administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Inspekcija neturi duomenų, jog dėl šio statinio būtų surašytas savavališkos statybos aktas(-ai), taip pat neturi duomenų apie šių statinių statybos teisėtumą. Inspekcija nėra numačiusi pagal metinius veiklos planus, savo iniciatyva ar pagal asmenų prašymus, skundus, pavedimus atlikti pastato, esančio šalia (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo patikrinimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalimi, skundai dėl statybos teisėtumo, pateikti Inspekcijai, yra nenagrinėjami, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo. Jei yra įtarimų dėl galimo viešojo intereso pažeidimų, skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į pareiškėjos kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius įrodymus, manytina, kad nagrinėjamu atveju teismui nustačius, kad buvo atliktos visos reikalingos turto pripažinimo bešeimininkiu procedūros, pareiškimas galėtų būti patenkintas.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 30 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2YT-14448-1159/2023 skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. liepos 26 d. 11:00 val., Vilniaus miesto apylinkės teisme, Laisvės pr. 79A, Vilniuje. Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti išsiunčiant jiems nutarties kopiją bei apie bylos nagrinėjimą 2023 m. birželio 30 d. paskelbtas informacinis pranešimas specialiame interneto tinklalapyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis).

Pareiškimas tenkinamas, negyvenamasis pastatas pripažintinas bešeimininkiu ir perduotinas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 ,,Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo (suvestinė redakcija nuo 2023 m. balandžio 7 d.) (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau kartu – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą, Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu pranešdami apie bešeimininkio daikto buvimą vienai iš Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje. <...> Nerealizuotinus statinius ar jų dalis, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), šių Taisyklių nustatyta tvarka traukia į apskaitą valstybės ar savivaldybių institucijos, teisės aktų nustatyta tvarka įpareigotos atlikti atitinkamos paskirties statinių valdymą, priežiūrą ar kitas turto administravimo funkcijas (Taisyklių 3.2.2 papunktis).

8.1. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama pastato pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrą, 2022 m. gegužės 20 d. surašė Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. A1017-5/22(2.14.1.55E-AD23), kuriuo į savo apskaitą įtraukė negyvenamąjį pastatą, paskirtis – kita, esantį šalia (duomenys neskelbtini).

8.2. Pareiškėja, siekdama surasti pastato savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį daiktą, Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2022 m. kovo 7 d. skelbė informaciją apie pastatą interneto svetainėje https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/finansai-irturtas/turtas/statiniu-kurie-neturi-savininko-ar-savininkas-nezinomas-sarasas/. Nuo 2022 m. birželio 17 d. papildomai dar skelbė atskirą pranešimą su nuotrauka Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat paliko informacinį pranešimą ir ant paties pastato, skelbė informaciją Panerių seniūnijos skelbimų lentoje ir nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“, tačiau, anot pareiškėjos, nuo informacijos apie pradėtą pastato pripažinimą bešeimininkiu procedūros pradžios, niekas turtinių teisių į minėtą pastatą iki šiol taip ir nepareiškė, nebuvo gauta ir jokių šio statinio nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Nuosavybės teisės į pastatą, esantį šalia (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centre neįregistruotos, jis pastatytas nesuformuotame ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotame žemės sklype.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja stengėsi, jog bešeimininkiu siekiamo pripažinti pastato savininkas ar kitas asmuo, turintis turtinių teisių į jį, būtų informuotas apie jam priklausantį statinį, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nuo į 2022 m. kovo 7 d. paskelbtus kvietimus atsiliepti pastato savininkams, niekas iki šiol teisių į pastatą nepareiškė. Šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo pastato įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitą ir per šį laikotarpį pastato savininkas nepaaiškėjo, jų nenurodė ir į bylą įtraukti suinteresuoti asmenys.

9.1. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėja įrodė savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis), todėl pastatas, esantis šalia (duomenys neskelbtini), kuris neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba kai jis yra nežinomas, pripažintinas bešeimininkiu ir perduotinas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis).

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 275 straipsnio 2 dalimi, 534–537 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą.

Pripažinti negyvenamąjį pastatą, paskirtis – kita, esantį šalia (duomenys neskelbtini) bešeimininkiu ir perduoti jį Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 111109233) nuosavybėn.

Sprendimą pateikti bylos šalims ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos žiniai, o sprendimui įsiteisėjus ir nekilnojamojo turto registro tvarkytojui – valstybės įmonei Registrų centras.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.