- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-27
- Bylos Nr.
- e2YT-20703-1205/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Račkauskienė
- Pareiškėjas
- M. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Joniškio rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Joniškio rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas M. D. kreipėsi į teismą pareiškimu prašydamas nustatyti, kad jis įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – svarstykles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime nurodo, kad jo tėvas P. D. ir motina B. D. buvo (duomenys neskelbtini) pajininkai ir likviduojant šią bendrovę, pagal likvidacinės komisijos aktus, jiems, kartu su kitais pajininkais, už pajus buvo skirtas sandėlis, susidedantis iš dviejų dalių, su stoginėmis, svarstyklėmis, esantis (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo tėvai ūkininkavo, motinos B. D. vardu buvo registruotas ūkininko ūkis, už pajus gautą pastatą tėvai naudojo ūkio veikloje. Per laiką pareiškėjo tėvai iš kitų buvusių (duomenys neskelbtini) pajininkų supirko jų pastato dalis, pasirašydami laisvos formos sutartis, tačiau nepasirūpino nuosavybės teisių įregistravimu, o namuose atliekant remontą ir kraustant daiktus, dokumentai buvo prarasti. Šiuo metu iš buvusių (duomenys neskelbtini) pajininkų gyvi yra likę tik pareiškėjo tėvai ir V. J., kurie galėtų patvirtinti nurodytas pajų paskirstymo ir pastato dalių perleidimo aplinkybes. 2007 m. kovo 1 d. pareiškėjas pats įsiregistravo savo ūkininko ūkį ir ūkio veiklai (sandėliavimui) iš tėvų perėmė jų pastatą. Tikslu įregistruoti pastatą ir nuosavybės teises į jį, pareiškėjas kreipėsi į matininką dėl kadastrinių matavimų bylos parengimo, tačiau paaiškėjo, kad pastato kadastriniai matavimai yra atlikti ir jis yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nebeegzistuojančios (duomenys neskelbtini) vardu. (duomenys neskelbtini) yra likviduota ir išregistruota (duomenys neskelbtini). Duomenys apie (duomenys neskelbtini) pajų paskirstymą neperduoti nei savivaldybės, nei (duomenys neskelbtini). Savivaldybės archyve buvo rasta (duomenys neskelbtini) protokolų knyga, kurioje matosi, kad pareiškėjo tėvai buvo pajininkai. Pareiškėjas paaiškino, kad pastato perdavimas už turėtus pajus buvusiems pajininkams atitiko galiojančius teisės aktus, jo tėvams, kaip ir kitiems likviduojamos (duomenys neskelbtini) pajininkams, pastatas buvo perduotas kaip atlygis, nes jie buvo (duomenys neskelbtini) nariai – pajininkai. Gavę savo pajus materialiu turtu (pastatu) pajininkai galėjo šiuo turtu disponuoti savo valia, kaip turto savininkai, kiti pajininkai pastato dalis perleido pareiškėjo tėvams, o jie perleido pareiškėjui. Nuo 2007 m., pradėjęs ūkininkauti, sąžiningai perėmęs minėtą turtą pareiškėjas juo naudojasi ilgiau kaip 10 metų, tačiau neturi jokių galimybių įteisinti savo nuosavybės teisių kitaip, nei taikant įgyjamosios senaties institutą. Pareiškėjas šį pastatą valdo sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai nuo 2007 metų, elgėsi kaip jo savininkas bei suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį, buvo ir yra įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris šiuo metu yra pastato savininkas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, nurodė, kad mano, jog pateiktų duomenų nepakanka įgyjamosios senaties fakto konstatavimui.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, kad pareiškimo tenkinimui neprieštaraus, jei bus nustatytas pastatų statybos ir jų valdymo teisėtumas. Tarnyba informavo, kad neturi duomenų ar pastato – svarstyklių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato– stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), statyba atlikta teisėtai, o pareiškėjo valdymas buvo prasidėjęs sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, ar nuosavybės teisės į minimus pastatus nebuvo įgytos anksčiau. Pastatų užimtas valstybinės žemės plotas atskiru žemės sklypu nesuformuotas, pastatai yra valstybinėje žemėje, todėl byloje turi būti nustatytas pastatų statybos teisėtumas ir pagrįstumas.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, kad pareiškimas galėtų būti tenkinimas tik tuo atveju, jei būtų nustatyti visi teisės aktuose bei suformuotoje teismų praktikoje nurodyti pagrindai jo tenkinimui. Inspekcija neturi duomenų, kad dėl pastato, kuriame yra statiniai, buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai, su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų inspekcijoje taip pat neregistruota. Įvertinus aplinkybę, jog pastatas (statiniai) yra inventorizuoti ir registruoti viešame registre, pagrįsta manyti, kad pastatas (statiniai) buvo pastatytas teisėtai ir suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Suinteresuotas asmuo Joniškio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, kad neprieštarauja, jog teismui nustačius visus juridinę reikšmę turinčius faktus, būtų nustatytas pareiškėjo pareiškime prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Taip pat nurodė, kad pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas Joniškio rajono savivaldybės administracijos nebuvo ir nėra įtrauktas į Joniškio rajono savivaldybės administracijos vedamus pastatų, kurie neturi savininkų ar kurių savininkai nežinomi, sąrašus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
7. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pastatas – svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre įregistruoti (duomenys neskelbtini) likviduotos (duomenys neskelbtini) vardu. Įregistravimo pagrindu nurodytas (duomenys neskelbtini) Apskrities valdytojo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro ir kadastrinių matavimų bylos duomenimis pastatas (statiniai) pastatyti 1976 metais. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo likviduota ir išregistruota. Bylos duomenimis (iš (duomenys neskelbtini) protokolų knygos) nustatyta, pareiškėjo M. D. tėvai P. D. ir B. D. buvo bendrovės nariai – pajininkai, o (duomenys neskelbtini) likvidavimo metu savo turtą perdavė pajininkų nuosavybėn. Pasak pareiškėjo, kiti pajininkai pastato dalis perleido pareiškėjo tėvams, o šie perleido pareiškėjui, kuris nuo 2007 m. pradėjęs ūkininkauti, perduotu minėtu turtu naudojasi, jį prižiūri atvirai ir nepertraukiamai ilgiau kaip 10 metų, t. y. nuo 2007 metų.
8. Įstatyme numatyta, kad asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis).
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Žemesnės instancijos teismas
10. Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. gruodžio 24 d. iki 1999 m. birželio 9 d.) (toliau – ŽŪBĮ) 19 straipsnio 2 dalis numatė, jog bendrovės narys savo pajų ar jo dalį pirkimo – pardavimo, dovanojimo, paveldėjimo ir kitais būdais gali perleisti bendrovei, kitam bendrovės nariui arba bet kuriam kitam fiziniam asmeniui šio įstatymo ir bendrovės įstatuose nustatyta tvarka. ŽŪBĮ 32 straipsnyje buvo nustatyta, kad likvidatoriai organizuoja bendrovės turto apsaugą, jį inventorizuoja, jeigu reikia, perkainoja, sudaro likvidavimo pradžios ir pabaigos buhalterinius balansus; užbaigia bendrovės einamąją ūkinę – komercinę veiklą, išaiškina jos kreditorius ir debitorius, jeigu reikia, parduoda iš varžytynių turtą ar jo dalį ir patenkina kreditorių reikalavimus. Šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad pajininkams negali būti išmokėta jų turto dalis, kol nėra patenkinti kreditorių reikalavimai ir kitos pretenzijos; likvidatoriai užbaigia visus bendrovės einamuosius reikalus: parduoda bendrovės turtą, įmoka į kasą bendrovei priklausančias debitorių sumas, sumoka skolas, patenkina kitas pretenzijas, organizuoja neparduoto nepaklausaus turto likvidavimą (sunaikinimą), teritorijos pirminį ekologinį sutvarkymą, paskirsto lėšų likutį buvusiems pajininkams. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) neegzistuoja, yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, visos jos nuosavybės teisės yra užbaigtos bendrovės likvidavimu, (duomenys neskelbtini) likvidavimo metu jokio turto nebeturėjo, kadangi turtą likvidavimo metu perdavė pajininkų nuosavybėn. Taigi ir minėto pastato registracija neegzistuojančio juridinio asmens vardu jo nuosavybės teisės nepatvirtina.
11. Taip pat įvertintina ir tai, kad pastatas (statiniai) yra inventorizuoti ir registruoti viešame registre, todėl pagrįstai galima manyti, kad pastatas (statiniai) buvo pastatytas teisėtai ir suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas teisės aktų nustatyta tvarka.
12. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas pastatą (statinius) įgijo iš savo tėvų, kurie pastatą (statinius) įgijo iš (duomenys neskelbtini), jos likvidavimo metu turtą perdavus pajininkų nuosavybėn. Nors pastato (statinių) nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre įregistruota likviduotos (duomenys neskelbtini) vardu, tačiau (duomenys neskelbtini) neegzistuoja, yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl nuosavybės teisė į pastatą (statinius) neegzistuojančio juridinio asmens vardu negalima. Pareiškėjo tėvai, iš kitų buvusių (duomenys neskelbtini) pajininkų supirko jų pastato dalis, tačiau nuosavybės teisių neįregistravo, o pasirašytos laisvos formos sutartys buvo prarastos namuose atliekant remontą ir kraustant daiktus. Šios aplinkybės yra patvirtintos pareiškėjo į bylą pateiktais papildomais dokumentais: P. D. ir B. D. rašytiniu paaiškinimu, V. J. rašytiniu paaiškinimu, kuriame V. J. nurodė, kad apie 2000 m. jis perleido savo nuosavybės teises į savo dalį sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), kurią gavo už pajus iš (duomenys neskelbtini) likvidavimo metu, P. D. ir B. D., o šie jau seniau nei prieš 15 metų sandėlį atidavė sūnui M. D., kuris sandėlį prižiūri, remontuoja, tvarko. Pareiškėjas M. D., veikdamas savo ūkio vardu, 2009 m. sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su AB „VST“ dėl grūdų sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), aprūpinimo elektra, taip pat pasirašė elektros tinklo nuosavybės ribų aktą. 2015 m. pareiškėjas su AB „Lesto“ pasirašė elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį dėl atlygintino elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo grūdų sandėliui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad už tiekiamą elektrą pareiškėjas sumoka laiku, įsiskolinimo nėra. Mokėjimo pavedimų kopijos patvirtina, kad pareiškėjas kaip ūkininkas mokėjo už elektrą AB „VST“, šiuo metu moka AB „ESO“. Kiti į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas aktyviai vykdo ūkininko veiklą.
13. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra visos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui: pareiškėjas nėra įgijęs nuosavybės teisės į pastatą (statinius) kitokiu būdu (nuosavybės teisės į jį nors ir įregistruotos, tačiau savininkas neegzistuoja), pastatas (statiniai) nėra valstybės, savivaldybės ar kito asmens nuosavybė, pareiškėjas sąžiningai, nepertraukiamai ir atvirai valdo statinį ilgiau nei 10 metų, visą šį laiką pastatas buvo valdomas teisėtai (pareiškėjas jį yra perėmęs iš savo tėvų, o tėvai įgijo iš (duomenys neskelbtini) jos likvidavimo metu bei iš kitų pajininkų), visą laiką pareiškėjas sąžiningai buvo įsitikinęs, kad niekas kitas neturi daugiau teisių į pastatą nei jis.
14. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios pastato (statinių) valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškimo tenkinimui, paskelbus apie bylą viešai, jokie kiti asmenys neįstojo į bylą ir nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo nuosavybės teisių į pastatą (statinius). Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas faktas, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į pastatą – svarstykles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, CK 4.68-4.71 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 530-533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad pareiškėjas M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra įgijęs nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į pastatą – svarstykles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.