- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-30
- Bylos Nr.
- I2-6954-621/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00515-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė
- Pareiškėjas
- S. S. D. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. D. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. S. D. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti 2024-01-31 sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo.
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2023-01-31 gavo atsakovo pranešimą su sprendimu Nr. 24S36407, kuriuo nutarta panaikinti jai leidimą laikinai gyventi Nr. 760308131, galiojantį iki 2025- 04-30. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad panaikinamas leidimas laikinai gyventi, kuris buvo išduotas UTPĮ 40 str. 1 d. 6 p. ir 46 str. 1 d. 1 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina mokytis Lietuvos Respublikoje), nes pareiškėja 2024-01-18 nutraukė doktorantūros studijos viešojoje įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ studijas. Pareiškėja nurodo, kad studijas turėjo nutraukti dėl žemiau nurodytų aplinkybių̨. Vadovaujantis viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ taisyklėmis, studentai studijų̨ metu turi paskelbti 2 straipsnius. Vienas antrų metų pabaigoje, kitas – per trečius studijų̨ metus. Ji dirbo su modeliavimu, naudodamasi kompiuterio programavimą, kuriame buvo daug klaidų. Klaidas ištaisė, tačiau buvo per vėlu gauti reikiamus duomenis ir parašyti pirmąjį tyrimo straipsnį. Todėl studijų įstaigos įvertinimas buvo neigiamas, jos tyrimai buvo atšaukti. Atsižvelgiant į tai, ji dėl aukščiau minimų aplinkybių ne savo noru turėjo 2024-01-18 nutraukti doktorantūros studijas. 2024 m. vasario 7 d. pateikė prašymą Migracijos skyriui išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu (UTPĮ 40 str. 1 d. 4), kadangi ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją Lietuvos įmonėje, su kuria 2024-01-31 pasirašė darbo sutartį. Prašymas dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu yra priimtas ir svarstomas. Dėl (duomenys neskelbtini) šiuo metu esančios situacijos negali būti grąžinta į savo šalį. Visuotinai yra žinomos aplinkybės apie (duomenys neskelbtini) vykstančius teroristinius išpuolius, invazinius agresyvius ir pavojingus karo veiksmus, dėl kurių kasdien žūsta civiliai, dėl ko milijonai žmonių pabėgo nuo karo (duomenys neskelbtini), ieškodami prieglobsčio Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju institucija, priėmusi sprendimą formaliai priėmė sprendimą, kuriuo pasmerkė pareiškėją grįžti į teroristinių išpuolių krečiamą šalį, taip sukeldama pavojų pareiškėjos sveikatai ir gyvybei. Tokia sprendimą priėmusios institucijos išvada yra nepagrįsta, prieštaraujanti visuotinai žinomoms aplinkybėms, pažeidžianti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Jeigu būtų priimtas sprendimas grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), toks sprendimas neatitiktų proporcingumo principo, prieštarautų laisvo asmenų judėjimo teisei, taip pat laisvei pasirinkti profesiją ir teisei dirbti. Tokiu atveju būtų atimama galimybė įsitvirtinti ir susirasti darbą, nes (duomenys neskelbtini) tokios galimybės yra apsunkintos.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodė, kad nesutinka su šiuo skundu. 2023-11-03 pareiškėja pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 str. 1 d. 6 p. bei 46 str. 1 d. 1 p. nustatytu pagrindu studijuoti (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. bei 46 str. 1 d. 1 p., priėmė sprendimą išduoti asmeniui iki 2025-04-30 galiojantį leidimą laikinai gyventi. Leidimas laikinai gyventi asmeniui įteiktas 2023-11-17. Migracijos departamentas priėmė 2024-01-31 sprendimą Nr. 24S36407 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymas 50 straipsnis numato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuoti ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat, jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių. Pareiškėja skunde neneigia, kad doktorantūros studijos yra nutrauktos. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėja skunde teigia, kad dėl pareiškėjos kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) esančios situacijos, pareiškėja negali grįžti į savo šalį. Migracijos departamentas nėra pareiškėjos atžvilgiu priėmęs sprendimo dėl jos grąžinimo ar išsiuntimo į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja skunde nurodo, kad jai turėtų būti suteikta laikinoji apsauga. Atsakant į šiuos pareiškėjos argumentus, atkreipia dėmesį į tai, kad laikinoji apsauga visose valstybėse narėse įgyvendinama Europos Sąjungos Tarybos sprendimu, kuriuo patvirtinamas masinis perkeltųjų asmenų srautas į ES ir nurodomos asmenų grupės, kurioms reikalinga apsauga. 2022 m. vasario mėn. prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, Taryba priėmė įgyvendinimo aktą – Įgyvendinimo sprendimą (ES)
2022/382, kuriuo nustatoma, kad iš Ukrainos yra perkeltųjų asmenų masinis srautas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/55/EB, ir pradedama taikyti laikinoji apsauga. Pažymi, kad Europos Sąjungos Taryba nebuvo priėmusi sprendimo dėl laikinosios apsaugos taikymo kitų, išskyrus iš Ukrainos atvykstančių, asmenų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 24 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“ nustatė asmenų, kuriems taikoma laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Pareiškėja dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje nesikreipė ir nepateikė jokių įrodymų, kad ji atitinka laikinosios apsaugos suteikimo pagrindus (pasitraukė iš Ukrainos), todėl skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024-01-31 sprendimo Nr. 24S36407, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja pateikė Migracijos departamentui 2023-10-04 prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas, UTPĮ) 40 str. 1 d. 6 p. bei 46 str. 1 d. 1 p. nustatytu pagrindu studijuoti (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. bei 46 str. 1 d. 1 p., priėmė sprendimą išduoti asmeniui iki 2025-04-30 galiojantį leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas priėmė 2024-01-31 sprendimą Nr. 24S36407 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes 2024-01-18 užsienietės doktorantūros studijos viešojoje įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ nutrauktos. Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 str. 1 d. 9 p.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 46 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis: 1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą; 2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas); 3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos; 4) pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją.
Pagal Įstatymo 46 straipsnio 3 dalį, kai pasibaigia mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpis arba užsienietis nutraukia mokymąsi, studijas, stažuotę ar kvalifikacijos tobulinimą, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu arba jeigu užsienietis, užbaigęs mokymąsi arba studijas Lietuvos Respublikoje, pradeda dirbti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu ir kreipiasi dėl leidimo gyventi išdavimo kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.
Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. To paties straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuoti ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių.
Kaip minėta, pareiškėjai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. tuo pagrindu, jog pareiškėja buvo priimta studijuoti į mokslo ir studijų instituciją Lietuvos Respublikoje. Į bylą pateiktas viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ 2024-01-29 pranešimas Nr. D2-51-01, kuriame nurodyta, jog pareiškėja atleista iš doktorantūros studijų nuo 2024-01-18 (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) 2024-01-18 įsakymą Nr. MD1-24\02 neišmokėti pareiškėjai stipendijos už sausio mėnesį, nes pareiškėja atleista iš doktorantūros studijų nuo 2024-01-18. Atkreiptinas dėmesys, jog su tuo skunde sutinka ir pati pareiškėja.
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai, remdamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjai Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, jog remiantis anksčiau aptartu teisiniu reglamentavimu, pareiškėja turi atitikti tas sąlygas, pagal kurias buvo išduotas leidimas. Kaip ir minėta, pareiškėjai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas atsižvelgiant į tai, jog ji ketino studijuoti Lietuvos Respublikoje, tačiau pareiškėją pašalinus iš studentų sąrašų, išnyko pareiškėjai išduoto leidimo laikinai gyventi pagrindas.
Pažymėtina, jog Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Teisėjų kolegija pažymi, kad leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo ir panaikinimo teisiniai santykiai susiklosto viešosios teisės srityje, todėl viešojo administravimo institucija – Migracijos departamentas, neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustačiusi, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Paminėtina, jog ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėja atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, jog ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam teisės aktui nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, jame nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertinos, teisės aktų normos buvo pritaikytos tinkamai, o motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis, taigi nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.
Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nenusprendė pareiškėjos grąžinti ar išsiųsti į (duomenys neskelbtini), todėl pastarieji pareiškėjos argumentai nevertinti.
Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas nepasisako ir jų nevertina. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos S. S. D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.