- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- I-4645-596/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03180-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- J. Z.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Mefodijos Povilaitienės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjos J. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Kontrolės skyriaus sprendimą, kuriuo panaikintas Kinijos Liaudies Respublikos pilietei J. Z. išduotas leidimas laikinai gyventi LT7404907, galiojantis iki 2019 m. kovo 3 d. (toliau – Sprendimas); 2) palikti galioti Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) pilietei J. Z. išduotą leidimą laikinai gyventi LT7404907, galiojantį iki 2019 m. kovo 3 d.
Nurodo, kad atsakovas Sprendimą priėmė vadovaudamasis tuo, kad Migracijos departamento Kontrolės skyrius (toliau – Kontrolės skyrius), vykdydamas užsieniečių kontrolę, nustatė, kad pareiškėjos valdoma UAB „C1“ (toliau – ir Bendrovė) nuo 2017 m. rugsėjo 21 d., kuomet buvo atleistas vienas iš darbuotojų, neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų, kadangi nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, tai yra minėta bendrovė neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų. Sprendime taip pat nurodoma, kad pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi, o pareiškėja iki Sprendimo priėmimo dienos į Migracijos departamentą nesikreipė, apie pasikeitusias aplinkybes neinformavo, dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė.
Pažymi, jog Migracijos departamentas neinformavo pareiškėjos apie reikalavimą pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, susijusias su jai išduotu ir galiojančiu leidimu laikinai gyventi, todėl ji neprivalėjo žinoti apie šį reikalavimą. 2017 m. rugsėjo 21 d., kuomet pasikeitė UAB „C1“ dirbančiųjų darbuotojų skaičius, galiojo nauja Įstatymo redakcija, pagal kurią pareiškėja atitiko darbuotojams keliamus reikalavimus. Daro išvadą, kad Migracijos departamentas, neinformuodamas pareiškėjos apie reikalavimą pranešti dėl pasikeitusių aplinkybių, pažeidė gero administravimo principą, nes prieš priimdamas Sprendimą turėjo susisiekti su ja ir leisti jai išreikšti savo nuomonę bei apginti savo interesus.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2016 m. lapkričio 30 d. pareiškėja tuo pagrindu, kad ji yra UAB „C1“, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, dalyvė, pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau - leidimas laikinai gyventi) ir kitus prašymo nagrinėjimui reikalingus dokumentus. Kadangi pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių pareiškėjai galėtų būti atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, nebuvo nustatyta, Migracijos departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2017 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi ir išduoti jai naują leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus. 2017 m. kovo 3 d. Migracijos skyrius išdavė pareiškėjai naują leidimą laikinai gyventi Nr. LT7404907, galiojantį iki 2019 m. kovo 3 d.
Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, o šio straipsnio 1 dalies 7 punktas – kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs ir įvertinęs visas patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, nustatė, kad UAB „C1“ nėra visą darbo laiką dirbančių trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, todėl 2018 m. rugsėjo 7 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi.
Paaiškina, kad 2017 m. gruodžio 11 d. Migracijos skyriaus pareigūnai atliko patikrinimą adresu: (duomenys neskelbtini), kuriuo yra registruota pareiškėjos valdoma Bendrovė. Jo metu buvo nustatyta, kad UAB „C1“ iškabos ant pastato, kuris yra devynių aukštų dviejų laiptinių daugiabutis, išorėje ir laiptinėje nėra, o trijų kambarių gyvenamajame bute, kuriame registruota įmonė, nėra įrengta darbo vietų, dirbančių darbuotojų nebuvo. Butas nuosavybės teise priklauso KLR piliečiui Z. L., kuris yra UAB „C1“ direktorius ir kuris patikrinimo metu nurodė, kad bute gyvena vienas, nors jame gyvenamąją vietą yra deklaravę šeši KLR piliečiai, o kur yra kiti užsieniečiai ir UAB „C1“ darbuotojai – neatsakė. Kontrolės skyrius nustatė, jog pareiškėjos valdomoje įmonėje UAB „C1“ buvo įdarbinti 4 darbuotojai: J. Z., turinti leidimą laikinai gyventi, L. Z., turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, L. L., kuris neturi galiojančio leidimo laikinai gyventi, ir V. M., kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė. Kontrolės skyrius pripažino, kad nuo 2017 m. rugsėjo 21 d., kuomet buvo atleistas V. B., pareiškėjos valdoma įmonė UAB „C1“ neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, kadangi įmonėje nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, t. y. UAB „C1“ yra įdarbinti tik du darbuotojai (L. Z. ir V. M.), kurie atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus dėl darbuotojų, ką patvirtina pareiškėjos asmens byloje saugomi 2018 m. rugsėjo 7 d. Sodros duomenų bazės išrašai.
Motyvuojamoji dalis
Pažymi, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi, tačiau iki Sprendimo priėmimo dienos pareiškėja į Migracijos departamentą nesikreipė, apie pasikeitusias aplinkybes neinformavo ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė.
Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad tuo metu, kai 2017 m. rugsėjo 21 d. pasikeitė darbuotojų skaičius, galiojo nauja Įstatymo redakcija, nes Įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 29 straipsnio 1 dalis numato, kad šis Įstatymas, išskyrus nurodytas išimtis, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d., tačiau pagal šio straipsnio 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki jo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Kadangi pareiškėja prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė iki 2017 m. sausio 1 d., jai taikytina Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., todėl UAB „C1“ turėjo būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką turėjo dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kaip to reikalavo imperatyvūs Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai. Kadangi pareiškėjos įmonė nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų, jai išduotas leidimas laikinai gyventi panaikintas pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas. Pažymi, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, todėl Migracijos departamentas, nustatęs, kad užsieniečio įmonė neatitinka imperatyvių Įstatymo nuostatų turi pareigą panaikinti leidimą laikinai gyventi, nes priežastys, dėl kurių užsieniečio įmonė nebeatitinka šių reikalavimų, neturi jokios teisinės reikšmės. Atkreipia dėmesį, jog tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiškas bylas ir cituoja šio teismo praktiką.
Atsakydamas į pareiškėjos skundo teiginius, kad Migracijos departamentas neinformavo jos apie reikalavimą pranešti apie pasikeitusias aplinkybes ir tuo pažeidė gero administravimo principą, nurodo, kad teisės aktuose nėra įtvirtintos pareigos Migracijos departamentui informuoti užsienietį, kad jis privalo laikytis jam nustatytų pareigų, kadangi Įstatymo 3 straipsnyje yra nustatyta, kad užsieniečiai, gyvendami Lietuvos Respublikoje, turi bendrą pareigą laikytis teisės aktų jiems nustatytų pareigų, inter alia, turi atitikti Įstatymo keliamus reikalavimus, ką patvirtina ir šiuo klausimu suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pažymi, jog Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos suponuoja tai, kad pareiškėja privalėjo pranešti Migracijos departamentui, kad UAB „C1“ nebeatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktų reikalavimų ir kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu.
Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad Migracijos skyrius 2018 m. sausio 3 d. išsiuntė pareiškėjai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu kvietimą atvykti į pokalbiui dėl Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų atitikimo, tačiau ji neatvyko ir jokių dokumentų nepateikė, atliktų ankstesnių patikrinimų metu gyvenamosios vietos adresu ji rasta nebuvo.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administracinėje byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. lapkričio 30 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui (toliau – Migracijos skyrius) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus tuo pagrindu, kad ji užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kurį išnagrinėjęs Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu (redakcija, galiojusia iki 2017 m. sausio 1 d.), 2017 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dvejiems metams (1 t., b. l. 80–200). 2017 m. kovo 3 d. pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7404907, galiojantis iki 2019 m. kovo 3 d. (1 t., b. l. 45–46).
Duomenys Migracijos skyriaus vyresniosios specialistės tarnybiniame pranešime ir pažymoje (toliau – Pažyma), kurie surašyti 2017 m. gruodžio 14 d., (1 t., b. l. 29–30, 40) patvirtina, kad Migracijos skyriaus vyresnioji specialistė atliko patikrinimą, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Patikrinimo metu tikrinta UAB „C1“, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), siekiant nustatyti, ar užsieniečių įsteigta akcinė bendrovė, kurios pagrindu užsieniečiams išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atitinka keliamus reikalavimus, ar tikrai šiose patalpose yra vykdoma ūkinė – komercinė veikla, kurios pagrindu pateiktas prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pažymoje nurodyta, jog UAB „C1“ yra trys akcininkai : L. L., W. L. ir J. Z., kurie visi savo gyvenamąją vietą yra deklaravę tuo pačiu adresu, kaip ir registruota Bendrovė. 2017 m. gruodžio 11 d. atlikto patikrinimo metu, be kita ko, buvo nustatyta, kad: butas, kuriame registruota Bendrovė, yra dviejų laiptinių devynių aukštų daugiabutis pastatas, ant kurio jokių UAB „C1“ iškabų nei jo išorėje, nei laiptinėje nėra; butas nuosavybės teise priklauso KLR piliečiui Z. L.; į butą įsileidus jo savininkui, įrengtų darbo vietų nėra ir dirbančių darbuotojų nebuvo; KLR pilietis Z. L. paaiškino, kad jis yra UAB „C1“ direktorius, o bute gyvena vienas, nors bute gyvenamąją vietą yra deklaravę šeši KLR piliečiai; kitų užsieniečių bute nebuvo, kur yra kiti užsieniečiai ir Bendrovės darbuotojai, Z. L. neatsakė.
Migracijos departamentas 2018 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-11) 11U-1139 (01190) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Kinijos Liaudies Respublikos pilietei J. Z., panaikinimo“, kuriuo panaikino KLR pilietei J. Z. išduotą leidimą laikinai gyventi LT7404907, galiojantį iki 2019 m. kovo 3 d. (1 t., b. l. 65–67). Sprendime nurodoma, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2016 m. lapkričio 30 d. pateiktą prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir nenustatęs pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių jai galėtų būti atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, 2017 m. vasario 3 d., vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi dvejiems metams, o 2017 m. kovo 3 d. išdavė jai leidimą laikinai gyventi Nr. LT7404907, galiojantį iki 2019 m. kovo 3 d. Nurodoma, jog Kontrolės skyrius, vykdydamas užsieniečių kontrolę, nustatė, kad J. Z. valdomoje įmonėje UAB „C1e“ yra įdarbinti 4 darbuotojai, iš kurių tik du – L. Z., kuris turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir V. M., kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus dėl darbuotojų, nes darbuotoja J. Z. turi leidimą laikinai gyventi, o L. L. neturi galiojančio leidimo laikinai gyventi. Atsakovas padarė išvadą, kad beveik vienerius metus UAB „C1“ nėra visą darbo laiką dirbančių trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, todėl bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų. Kadangi J. Z., turinti leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, į Migracijos departamentą nesikreipė, apie pasikeitusias aplinkybes neinformavo ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė, Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas Sprendime, be kita ko, pažymėjo, jog kadangi leidimas laikinai gyventi pareiškėjai buvo išduotas jos 2016 m. lapkričio 30 d. pateikto prašymo pagrindu, Sprendimas, sutinkamai su 2016 m. rugsėjo 14 d. Įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 29 straipsnio 2 dalimi, priimamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Įstatymo nuostatas.
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, inicijavo administracinį ginčą, siekdama, kad Sprendimas, kuriuo buvo panaikintas jai išduotas leidimas laikinai gyventi, būtų panaikintas.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Migracijos departamento 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. (15/5-11) 11U-1139 (01190) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Kinijos Liaudies Respublikos pilietei J. Z., panaikinimo“, priimto vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2019 m. kovo 3 d., teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėja teismui pateiktame skunde Sprendimo teisėtumą iš esmės ginčija dviem pagrindais: 1) atsakovas priimdamas Sprendimą nepagrįstai nesivadovavo nauja Įstatymo redakcija, įsigaliojusia nuo 2017 m. sausio 1 d., pagal kurią pareiškėja atitinka keliamus reikalavimus dėl darbuotojų skaičiaus; 2) Migracijos departamentas neinformavo jos apie reikalavimą pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, susijusias su jai išduotu ir galiojančiu leidimu laikinai gyventi.
Dėl Įstatymo redakcijos taikymo
Kaip jau buvo minėta, Migracijos departamentas 2017 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dvejiems metams ir 2017 m. kovo 3 d. išdavė jai leidimą laikinai gyventi Nr. LT7404907, galiojantį iki 2019 m. kovo 3 d. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjai buvo pakeistas, įvertinus pareiškėjos 2016 m. lapkričio 30 d. pateiktame prašyme nurodytus duomenis ir dokumentus, ir Migracijos departamentui nustačius, kad pareiškėja atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 29 straipsnio 1 dalis numato, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, šio įstatymo 1 straipsnio 3 ir 4 dalis ir 2, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28 straipsnius, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Tačiau pagal šio straipsnio 2 dalį, užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad pareiškėja prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pateikė 2016 m. lapkričio 30 d. (1 t., b. l. 80 – 88), Migracijos departamentas, 2018 m. rugsėjo 2018 m. rugsėjo 7 d. priimdamas Sprendimą, kuriuo panaikinto pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi, pagrįstai vadovavosi Įstatymo nuostatomis, galiojusiomis iki 2017 m. sausio 1 d., todėl pareiškėjos argumentai dėl netinkamos redakcijos Įstatymo nuostatų taikymo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl pagrindų panaikinti leidimą laikinai gyventi vertinimo
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Vienas iš šių pagrindų - jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.).
Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas nustato, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Nagrinėjamu atveju ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra priimtas nustačius, kad pareiškėjos valdoma įmonė neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų – nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių.
Atsakovas teismui pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos duomenis, buvusius ir atsakovo vertintus Sprendimo priėmimo metu. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas 2018 m. rugpjūčio 23 d. ir 2018 m. rugsėjo 7 d. patikrinęs duomenis apie UAB „C1“ įdarbintus asmenis VSDFV informacinėje sistemoje, nustatė, kad Sprendimo priėmimo metu Bendrovėje dirbo keturi darbuotojai : L. L. (nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d.), Z. L. (nuo 2015 m. kovo 1 d.), V. M. (nuo 2018 m. gegužės 2 d.) ir pareiškėja J. Z. (nuo 2016 m. lapkričio 1 d.), o iki 2017 m. rugsėjo 21 d. joje dirbo V. B. (nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d.) (1 t., b. l. 35–42, 50–55, 60, 63). Be to, atsakovo pateikti duomenys apie paminėtus asmenis, išskyrus V. B. (duomenys gauti 2018 m. rugsėjo 7 d.), patvirtina, jog: 1) L. L. 2017 m. kovo 30 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7406039, galiojęs iki 2017 m. kovo 30 d.; 2) Z. L. 2016 m. rugpjūčio 10 d. yra išduotas leidimas nuolat gyventi Nr. LT7394440, galiojantis iki 2021 m. rugpjūčio 10 d.; 3) V. M. yra Lietuvos Respublikos pilietė, kuriai 2009 m. gegužės 28 d. išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. 22336275; 4) J. Z. 2017 m. kovo 3 d. yra išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7404907, galiojantis iki 2019 m. kovo 3 d. (1 t., b. l. 45–46, 56–59, 61–62, 64). Paminėtų rašytinių įrodymų analizė leidžia konstatuoti, kad Migracijos departamentas teisingai nustatė, jog Bendrovėje dirbo tik du darbuotojai, atitinkantys Įstatymo nustatytus kriterijus, o tai yra imperatyvaus pobūdžio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos pažeidimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas (ABTĮ 15 str. 1 d.), yra nurodęs, kad vien fakto, jog įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra neatitinkanti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto kriterijų, konstatavimo pakanka, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui būtų panaikintas ar būtų atsisakyta jį pakeisti ar išduoti (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3999-492/2018, 27 p.). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo nustatytas pažeidimas buvo pakankamas pagrindas ginčijamam Sprendimui priimti.
Dėl atsakovo pareigos informuoti pareiškėją apie pasikeitusias aplinkybes, susijusias su išduotu leidimu laikinai gyventi
Dėl pareiškėjos skundo motyvų, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, neinformavo jos apie reikalavimą pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, susijusias su jai išduotu ir galiojančiu leidimu laikinai gyventi, teisėjų kolegija pritaria atsakovo pozicijai, jog teisės aktuose nėra įtvirtintos pareigos Migracijos departamentui informuoti užsienietį, kad jis privalo laikytis jam nustatytų pareigų. Įstatymo 3 straipsnyje yra nustatyta, kad užsieniečiai, gyvendami Lietuvos Respublikoje, turi bendrą pareigą laikytis teisės aktų jiems nustatytų pareigų, turi atitikti Įstatymo keliamus reikalavimus. Būtent pareiškėja pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą privalėjo pranešti Migracijos departamentui, kad UAB „C1“ nebeatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktų reikalavimų bei kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu.
Pažymėtina, kad Migracijos skyrius 2018 m. sausio 3 d. raštu Nr. 52-S-63 (1 t., b. l. 32–33) išsiuntė pareiškėjai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu kvietimą atvykti pokalbiui dėl Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų atitikimo, tačiau ji neatvyko ir jokių dokumentų nepateikė, o atliktų ankstesnių patikrinimų metu gyvenamosios vietos adresu ji taip pat nebuvo rasta.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,
nusprendė:
Pareiškėjos J. Z. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.