- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-1587-413/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algirdas Remeika
- Suinteresuotas asmuo
- Č. K., Alytaus rajono 1-ąjam notarų biurui, Č. R., R. R.
- Pareiškėjas
- J. K.
- Advokatai
- Sigita Černienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės, Algirdo Remeikos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Č. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2191-652/2009 pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Alytaus rajono 1-ąjam notarų biurui, Č. K., Č. R., R. R. dėl juridinio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
J. K. kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., mirusios 1997 m. sausio 2 d., testamente, patvirtintame 1994 m. lapkričio 03 d. Alytaus miesto 2-ajame notarų biure, nurodyta žemė Alytuje, į kurią jai bus atstatytos nuosavybės teisės, yra ta pati žemė, į kurią V. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės Alytaus apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. S-33-23935 (b.l.18-19).
Pareiškėjas nurodė, kad motina V. K. 1994 m. lapkričio 03 d. testamentu jam paliko žemę Alytaus mieste, į kurią ateityje bus atkurtos nuosavybės teisės. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. S-33-23935 V. K. atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo J. Ž. valdytą 0,80 ha žemės sklypą Alytaus mieste, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 2,55 ha lygiavertį žemės sklypą Butrimiškių kaime, Alytaus seniūnijoje, Alytaus rajone. 2009 m. sausio 28 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu patikslintoje eilėje V. K. yra įrašyta 437 numeriu atkurti nuosavybės teises Alytaus mieste į likusią 0,20 ha žemę. Testamentu paliktos žemės dalis Alytaus mieste yra perkelta į Butrimiškių kaimą, o į likusią 20 arų žemės dalį nuosavybės teisės neatkurtos. Sudarant testamentą V. K. nebuvo žinoma, kad nebus galimybės atstatyti jai nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį Alytaus mieste ir žemė bus perkelta į Alytaus rajoną. Todėl palikimui pagal testamentą priimti reikalinga nustatyti juridinį faktą.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 7 d. sprendimu (b.l. 176-178) pareiškėjo pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1994 m. lapkričio 3 d. V. K., mirusios 1997 m. sausio 2 d., testamente, patvirtintame Alytaus miesto 2-ame notarų biure, registro numeris 6870, nurodyta žemė Alytuje, į kurią V. K. bus atstatyta nuosavybės teisė, yra ta pati žemė, į kurią V. K. 2008 m. lapkričio 7 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. S-33-23935 buvo atkurtos nuosavybės teisės.
Teismas nustatė, kad 1994 m. lapkričio 3 d. Alytaus miesto 2-ajame notarų biure V. K. vardu buvo surašytas testamentas, kuriuo V. K. savo mirties atveju padarė tokį patvarkymą: atstačius nuosavybės teises į žemę, esančią Alytuje, žemę palieka savo sūnui J. K.. V. K. mirė 1997 m. sausio 2 d. Pareiškėjas J. K. yra priėmęs palikimą pagal 1994 m. lapkričio 3 d. testamentą, tačiau notarė neišdavė jam paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi nuosavybės teisės yra atkurtos į žemę ne Alytaus mieste, o Alytaus rajone. Teismas nurodė, kad V. K. 1992 m. gegužės 25 d. buvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo J. Ž. Alytaus mieste turėtos 3 ha žemės jai tenkančią 1 ha žemės dalį. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. S-33-23935 V. K. atkurtos nuosavybės teisės į dalį ( 0,80 ha) jai tenkančios J. Ž. valdytos žemės Alytaus mieste, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 2,55 ha dydžio žemės sklypą Butrimiškių kaime, Alytaus rajone. Nuosavybės teisės į likusią 0,20 ha žemės dalį Alytaus mieste dar neatkurtos. 1993 m. lapkričio 11 d. V. K. kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę, prašydama jai paskirti 20 arų žemės sklypą individualiai statybai Alytaus mieste ir Alytaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 28 d. įsakymu ji buvo įtraukta į patikslintą asmenų, siekiančių atkurti nuosavybės teises, eilę 437 numeriu. Teismas padarė išvadą, kad 1994 m. lapkričio 3 d. V. K. testamente nurodyta žemė Alytuje, į kurią jai bus atstatytos nuosavybės teisės, yra ta pati žemė, į kurią V. K. yra atkurtos nuosavybės teisės 2008 m. lapkričio 7 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. S-33-23935. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl faktas nustatytinas teismine tvarka.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo Č. K. apeliaciniu skundu (b.l. 184-185) prašo panaikinti 2009 m. liepos 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir pareiškėjo pareiškimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) Teismas nepagrįstai plečiamai aiškino V. K. testamento turinį, kadangi testamentas yra vienašalis sandoris, todėl aiškinant jo turinį turi būti taikomos sutarčių aiškinimo taisyklės. Testamento sudarymo metu V. K. buvo žinoma, kad nuosavybės teisės į jos tėvo J. Ž. turėtą žemę, esančią Bakšių kaime, Alytaus rajone, kuri pateks į Alytaus miesto teritoriją, jai bus atkurtos tik neatlygintinai suteikiant 2000 kv.m. žemės sklypą individualiai statybai, esantį Alytuje. Būtent šį žemės sklypą V. K. siekė testamentu palikti pareiškėjui.
2) Testamente nurodytas palikimo objektas yra ne žemė, esanti Alytuje, o nuosavybės teisės į žemę, kurios bus atkurtos Alytaus m. Todėl V. K. bus atstatytos nuosavybės teisės, suteikiant jai neatlygintinai 2000 kv.m. žemės sklypą individualiai statybai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.192-194) pareiškėjas J. K. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliacinis skundas ir jo argumentai yra nepagrįsti. Apeliantas nėra susipažinęs su nuosavybės teisių į tėvų turėtą žemę atkūrimo byla bei civiline byla ir joje esančiais įrodymais. V. K., 1993 m. lapkričio 11 d. pateikdama prašymą dėl 0,2 ha žemės sklypo išskyrimo Alytaus mieste individualiai namo statybai, yra aiškiai išreiškusi savo valią sklypą gauti Vidzgirio rajone, Alytuje. Norėdama po mirties testamentu palikti būtent tik šią žemę pareiškėjui, V. K. testamente būtų kaip tik ir įvardijusi šį žemės sklypą, kurį prašyme kaip daiktą apibūdino individualiais požymiais, t.y. konkrečia vieta bei plotu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.195a) suinteresuotas asmuo Č. R. prašo apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo, jog teismo sprendimas nėra pagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teise, todėl naikintinas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Pareiškėjo prašomą patvirtinti juridinį faktą teismas nustatė vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ (toliau ir Nutarime) išaiškinta, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktą galima nustatyti tik faktą, kad teisę nustatantis dokumentas priklauso asmeniui, kurio vardas ar pavardė, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens vardu ir pavarde, nurodytais pase, asmens tapatybės kortelėje, kitame asmens dokumente ar gimimo liudijime. Nustatydamas faktą, kad teisę nustatantis dokumentas priklauso atitinkamam asmeniui, teismas neturi teisės keisti ar papildyti tuose dokumentuose esančių duomenų. Iš pareiškėjo reikalavimo ir teismo rezoliucinės dalies matyti, kad prašomas nustatyti juridinis faktas nebuvo siejamas su paminėta įstatymo norma, todėl taikyti šią teisės normą ir ja vadovautis teismas neturėjo pagrindo.
Nutarime pažymėta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K., mirusi 1997 m. sausio 2 d., Alytaus miesto 2-ajame notarų biure 1994 m. lapkričio 3 d. patvirtintu testamentu, reg. Nr. 6870, padarė tokį patvarkymą: atstačius nuosavybės teises į žemę, esančią Alytuje, žemę palieku savo sūnui J. K., gim. 1943 m. gegužės 3 d. <...>. Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. S-33-23935 V. K. (po mirties) atkurtos nuosavybės į jai tenkančios 1,00 ha žemės dalies, kurią iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė jos tėvas J. Ž., dalį, tai yra 0,80 ha žemės, esančios Alytaus m., perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 2,55 ha žemės sklypą Butrimiškių kaime, Alytaus rajone, Alytaus apskrityje. Nuosavybės teisės į likusią 0,20 ha žemės dalį Alytaus mieste neatkurtos ir joks kompetentingos institucijos sprendimas iki šiol nepriimtas (b.l 7-8, 10-12).
Paminėtų duomenų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašomas nustatyti juridinis faktas neturi ir neturės pareiškėjui juridinės reikšmės, kadangi Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. lapkričio 7 d. sprendime Nr. S-33-23935 aiškiai nurodytas žemės kiekis, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės (0,80 ha), vieta (Alytaus m.), ir nuosavybės teisių atkūrimo būdas (neatlygintinai suteikiant kitą lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje). Sprendimą dėl likusios 0,20 ha žemės dalies nuosavybės teisių atkūrimo V. K. vardu sprendimą turi priimti Alytaus apskrities viršininko administracija, remdamasi LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis. Todėl ši aplinkybė negali būti įrodinėjimo dalyku juridinio fakto nustatymo byloje. Kompetentingai institucijai priėmus sprendimą dėl likusios žemės dalies nuosavybės teisių atkūrimo Alytaus mieste, pareiškėjas galės ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinantį atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 pažymėta, kad kai iš paduoto pareiškimo matyti, jog pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo teisiniam santykiui teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimą ir bylą nutraukti.