- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- e2S-453-459/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01313-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- L. Z., A. B., R. K., V. V., Š. N., G. P., G. Z., asociacijos Klaipėdos sklandymo klubo, asociacijos (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- A. J. S.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.1.14.8.9Kiti atsisakymo priimti ieškinį atvejai
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų L. Z., A. B., R. K., V. V., Š. N., G. P., G. Z., asociacijos Klaipėdos sklandymo klubo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų asociacijos (duomenys neskelbtini) sklandymo klubo, L. Z., A. B., R. K., V. V., Š. N., G. P., G. Z. ieškinį atsakovui A. J. S. dėl visuotinio asociacijos narių susirinkimo protokolo dalies pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2024 m. vasario 26 d. teisme gautas ieškovų ieškinys atsakovui dėl visuotinio asociacijos narių susirinkimo protokolo dalies pripažinimo negaliojančia, juo ieškovai prašo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu A. J. S. 2021 m. balandžio 29 VĮ Registrų centrui (Juridinių asmenų registrui) pateikto 2021 m. kovo 1 d. Klaipėdos (duomenys neskelbtini) klubo visuotinio narių susirinkimo protokolo antrąjį punktą (dėl klubo įstatų naujos redakcijos tvirtinimo).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį. Teismo motyvai:
2.1. Nurodė, jog juridinio asmens vadovas yra tik tas asmuo, per kurį juridinis asmuo įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina, tuo tarpu pats juridinis asmuo yra savarankiškas teisinių santykių dalyvis, taigi norint pripažinti visuotinio narių susirinkimo protokolo dalį negaliojančia, atsakovu turėtų būti traukiamas ne buvęs vadovas, kaip fizinis asmuo, o pats juridinis asmuo, o tokį ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – šiuo atveju asociacijos nariai.
2.2. Nurodė, jog atsakovu traukiamas asmuo – A. J. S. – net negalėtų sutikti ir patenkinti ieškovų reiškiamų reikalavimų, nes jie yra priimt juridinio asmens – asociacijos (duomenys neskelbtini) sklandymo klubo.
2.3. Pažymėjo, jog ieškovui L. Z. laikant save teisėtai išrinktu asociacijos vadovu (ieškinio 22 punktas) ir nesutinkant su 2024 m. vasario 1 d. VĮ Registrų centro sprendimu atsisakyti registruoti naujus įstatus, jis turi teisę tokį VĮ Registrų centro sprendimą skųsti įstatymų nustatyta tvarka.
2.4. Pažymėjo, jog trūkumų šalinimo institutas šiuo atveju netaikytinas kaip neatitinkantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo, kadangi netinkamą atsakovą pakeitus tinkamu – (duomenys neskelbtini) sklandymo klubu, kurio registracijos vieta – (duomenys neskelbtini), keičiasi ir bylos teismingumas (CPK 29 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovai (toliau – ir apeliantai) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį nagrinėti teisme. Skundo motyvai:
3.1. Nurodo, kad dispozityvumo principas lemia ieškovo teisę pasirinkti, kokio pobūdžio ir kokiam subjektui pareikšti reikalavimą. Taigi teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas kartu reiškia, kad šalys pareiškia byloje reikalavimus ir gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais bei procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija.
3.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ieškovams nurodinėti, kuriam atsakovui reikšti ieškinį, ir tuo pagrindu nuspręsti dėl netinkamo teismingumo. Taip pat teismas neturėjo teisės L. Z. nurodinėti, kokias savo teises jis gali ginti ir kam gali reikšti ieškinį su reikalavimais, kurių šiame ieškinyje net nebuvo pareikšta. Teismas gali ieškovui tik pasiūlyti keisti atsakovą, be to, nagrinėjant bylą iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje, be to, ieškovas neprivalo sutikti su teismo siūlymu ir tai nėra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės.
3.3. Nurodo, kad teismo motyvai nepagrįsti, kadangi, priėmus ieškovų ieškinį, netgi jei jie vėliau ir sutiktų keisti atsakovą teismo siūlomu, tai neturėtų jokios įtakos bylos teismingumui, kadangi CPK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus (kai bylos dalyviai yra teisėjai, teismo valstybės tarnautojai, teismo darbuotojai ir jų giminės).
4. Atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirojo skundo atsisakymas priimtinas, apeliacinis procesas nutrauktinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
7. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios.
9. Apeliacinio skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva. Kartu apelianto atsisakymas nuo skundo nėra besąlyginis pagrindas nutraukti apeliacinį procesą, nes teismas nepriima atsisakymo nuo skundo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas tokį klausimą, turi įsitikinti, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui yra žinomi atsisakymo nuo skundo teisiniai padariniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-560-302/2017).
10. 2024 m. kovo 14 d. teisme gautas pareiškimas dėl atskirojo skundo atsisakymo, kuriuo prašoma atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą. Pareiškimas dėl atskirojo skundo atsisakymo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutarties buvo pateiktas iki bylos nagrinėjimo pagal atskirąjį skundą pradžios. Atskirojo skundo atsisakymas atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis) ir nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, galinčių kliudyti teismui priimti atskirojo skundo atsisakymą, nes atskirojo skundo atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Todėl ieškovų atstovo pateiktas pareiškimas dėl atskirojo skundo atsisakymo priimtinas, o apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 straipsnio 2 dalis). Išaiškintinos atskirojo skundo atsisakymo pasekmės, numatytos CPK 308 straipsnio 3 dalyje, t. y. kad asmuo, atsisakęs atskirojo skundo, nebeturi teisės pakartotinai jį paduoti.
Dėl procesinės bylos baigties
11. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nebeliko apeliacijos objekto, todėl šis apeliacinis procesas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteko prasmės, yra pagrindas apeliacinį procesą pagal atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutarties nutraukti nelikus apeliacijos objekto ir taip atskirajam skundui netekus teisinio tikslingumo (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas dėl atskirojo skundo ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutarties motyvų plačiau nepasisako, kadangi skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nebesukels teisinių pasekmių.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovų pareiškimą dėl atskirojo skundo atsisakymo priimti.
Nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovų atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutarties.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.