Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-04-12 · Civilinė byla Nr. e2-9635-541/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-12
Bylos Nr.
e2-9635-541/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03684-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė
Ieškovas
ADB „Gjensidige“
Atsakovas
MB „Tomalogas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9635-541/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03684-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.; 2.6.10.5.2.17.; 2.6.39.2.6.1.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui MB „Tomalogas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ADB „Gjensidige“ iš atsakovo MB „Tomalogas“ prašo priteisti 493,22 Eur sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. liepos 5 d. tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta transporto priemonės MITSUBISHI, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybės. 2016 m. liepos 5 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas apgadino stovintį automobilį PEUGEOT, v/n (duomenys neskelbtini). Ieškovas dėl šio įvykio nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo 493,22 Eur dydžio draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, už teiktą draudimo apsaugą nebuvo laiku sumokėta draudimo įmoka, ieškovas pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą dėl išmokėtos draudimo išmokos (e. b. l. 1-2).

Atsakovui MB „Tomalogas“ ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, ieškovo prašymu, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ADB „Gjensidige“ su MB „Tomalogas“ 2016 m. liepos 5 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AYAS019977458, pagal kurią ieškovas apdraudė transporto priemonės MITSUBISHI, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę (e. b. l. 5-6). Draudimo sutarties galiojimo terminas nuo 2016 m. liepos 5 d. 14:54 val. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. 24:00 val. Nustatyta, kad 2016 m. liepos 5 d. 15:30 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl draudėjo MB „Tomalogas“, transporto priemonės MITSUBISHI, v/n (duomenys neskelbtini), kaltės buvo apgadintas automobilis PEUGEOT, v/n (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 4). Dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovas, remiantis žalą pagrindžiančiais dokumentais, išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 493,22 Eur dydžio draudimo išmoką (e. b. l. 3, 7-9, 11). Ieškovas 2016 m. gruodžio 2 d. ikiteisminiu raginimu kreipėsi į atsakovą dėl skolos grąžinimo (e. b. l. 12), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui reikalaujamą sumą.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.

Iš byloje esančio draudimo sutarties Nr. AYAS019977458 poliso matyti, jog draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2016 m. liepos 5 d. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad draudimo sutarties galiojimo terminas, t. y. draudimo apsauga transporto priemonei MITSUBISHI, v/n (duomenys neskelbtini), buvo taikoma nuo 2016 m. liepos 5 d. 14:54 val., o eismo įvykis įvyko 2016 m. liepos 5 d. 15:30 val. Atsakovas pagal sutartį turėjo pareigą sumokėti draudimo įmoką iki 2016 m. liepos 5 d. (sutarties 1.5.2. punktas). Pažymėtina, jog civiliniame procese galioja taisyklė, kad veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių (CPK 74 straipsnio 6 dalis). Taigi, teismas sprendžia, jog atsakovas pagal sutarties sąlygas draudimo įmoką turėjo sumokėti iki 2016 m. liepos 5 d. 24:00 val. Ieškovo pateiktais duomenimis, atsakovas šią įmoką sumokėjo 2016 m. liepos 5 d. 18:57 val. Nors eismo įvykio metu draudimo įmoka pagal draudimo sutartį nebuvo sumokėta, tačiau atsižvelgiant į sutarties sąlygas atsakovas nepažeidė pareigos būtent draudimo sutartyje nustatytu terminu sumokėti draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą, todėl šiuo atveju draudikas, išmokėjęs išmoką, TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatytu pagrindu neturi teisės reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Byloje nustatytos aplinkybės, jog draudimo įmoka sumokėta po ginčo eismo įvykio, teismo vertinimu, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, sprendžiant dėl atsakovo prievolės atlyginti ieškovui patirtą žalą pripažinimo, kadangi, minėta, atsakovas neatliko jokių draudimo sutarties pažeidimų dėl įmokos mokėjimo, nepažeidė jos sumokėjimo terminų.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir nenustačius atsakovo veiksmuose draudimo sutarties pažeidimo, ieškovo ieškiniu keliamas reikalavimas atlyginti padarytą žalą TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatytu pagrindu bei kiti išvestiniai ieškinio reikalavimai atmestini (CK 6.280 straipsnis, 6.263 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis minėtomis teisės normomis ir CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Vėgelienė