Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. V. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 4-5). Skunde paaiškino, kad nuo 2014-11-23 iki 2017-10-15 buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, kur jam teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, veisėsi buitiniai parazitai ir pelėsis, kaupėsi drėgmė, trūko apšvietimo. Pareiškėjui kalint baudos izoliatoriuje, pasivaikščioti jam buvo leidžiama tik vieną valandą per parą. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią neigiamais dvasiniais išgyvenimais, diskomfortu, fiziniais nepatogumais, dvasinėmis kančiomis. Šią žalą vertina 20 000 Eur suma, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime (b. l. 8-14) nurodė, kad teisės aktuose nėra numatyta pareiga pataisos įstaigoms kaupti ir sisteminti informaciją apie tam tikrais laikotarpiais gyvenamosiose patalpose buvusių miegamųjų vietų skaičių, tačiau pagal einamojo laikotarpio miegamųjų vietų skaičių, minimalaus ploto norma patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, nėra pažeista. Pažymėjo, kad pataisos namai yra ne kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių bendrabučio tipo patalpose nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Gyvenamosios patalpos tvarkingos, vėdinamos per langus arba mechaninę vėdinimo sistemą, visose patalpose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos. Įstaigoje pagal sudarytą sutartį reguliariai atliekami kenkėjų naikinimo darbai. Gyvenamąsias patalpas privalo tvarkyti ir valyti jose gyvenantys asmenys, todėl pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog nuteistieji netinkamai atlieka šią pareigą. Pareiškėjas nesikreipė į įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Nėra jokių duomenų, kad pataisos namų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti. Atsakovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau- ir Pravieniškių PN).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas teigia, kad visose gyvenamosiose patalpose minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. ir 11¹.2. punktai nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o kamerų tipo patalpose - ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į šias gyvenamąsias patalpas: laikotarpiu nuo 2014-11-23 iki 2015-10-29 į 16 būrio 3 gyvenamąją patalpą, kurios plotas – 32,83 kv. m.; nuo 2015-10-29 iki 2016-03-18 į 6 būrio 3 gyvenamąją patalpą, kurios plotas – 66,66 kv. m.; nuo 2016-03-18 iki 2017-10-17 į 15 būrio 2 gyvenamąją patalpą, kurios plotas – 51,82 kv. m; taip pat laikotarpiais nuo 2015-03-09 iki 2015-03-16 į kamerą Nr. 4, kurios plotas – 13,88 kv. m; nuo 2015-05-28 iki 2015-06-06 į kamerą Nr. 2, kurios plotas – 14,18 kv. m; nuo 2015-08-18 iki 2015-08-27 į kamerą Nr. 5, kurios plotas – 13,57 kv. m; nuo 2016-03-22 iki 2016-03-29 į kamerą Nr. 1, kurios plotas – 6,58 kv. m (b. l. 23-25).

Atsakovo atstovas nurodė, jog tikslių duomenų, kiek ginčo laikotarpiu šiose patalpose buvo įrengta miegamųjų vietų, pateikti negali, todėl miegamųjų vietų skaičius nurodomas atsiliepimo pateikimo dienai. Tuo tarpu pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą nurodo, jog 16 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje gyveno 16 ir daugiau asmenų. Atsakovo atstovas pateikė duomenis, jog šiuo metu minėtoje patalpoje yra 10 miegamųjų vietų (b. l. 24), tačiau pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl laikotarpiu nuo 2014-11-23 iki 2015-10-29 šioje patalpoje gyvenusių asmenų skaičiaus, nepaneigė. Atsižvelgiant į šios patalpos plotą, konstatuotina, jog laikotarpiu nuo 2014-11-23 iki 2015-10-29 pareiškėjui tenkantis gyvenamasis plotas (2,05 kv. m) neatitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatytų reikalavimų (atitinkamai trūko 1,05 kv. m ploto).

Nors pareiškėjas teigė, kad visos gyvenamosios patalpos nuolat buvo perpildytos, jokių kitų šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų byloje nėra. Pareiškėjas skunde nenurodo, kuriose patalpose (išskyrus 16 būrio 3 miegamąjį) ir kiek tiksliai asmenų drauge su juo gyveno visu ginčo laikotarpiu, šių aplinkybių nedetalizuoja, taip pat byloje nėra duomenų, jog įrengtų miegamųjų vietų skaičius kitose pareiškėjo gyvenamosiose patalpose, išskyrus 16 būrio 3 miegamąjį, nuo ginčo laikotarpio pradžios iki atsakovo atstovo atsiliepimo pateikimo momento keitėsi. Kaip matyti iš atsakovo atstovo pateiktų įrodymų, apskaičiavus vienam asmeniui tenkantį plotą likusiose ginčo patalpose pagal šiuo metu jose įrengtą miegamųjų vietų skaičių, vienam asmeniui bendrabučio tipo patalpose tenka nuo 3,17 kv. m iki 3,28 kv. m ploto, o kamerų tipo patalpose – nuo 4,52 kv. m iki 6,58 kv. m ploto, kas atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatytus reikalavimus. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktoje pažymose nurodyta informacija apie kitų pareiškėjo gyvenamųjų patalpų plotus ir miegamųjų vietų skaičių. Teismo vertinimu, atsakovo atstovo oficialiai pateikti įrodymai paneigia pareiškėjo deklaratyvius, abstrakčius teiginius šioje dalyje. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl per mažo gyvenamojo ploto, išskyrus laikotarpį, kuomet pareiškėjas gyveno 16 būrio 3 miegamajame, yra grindžiami tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nagrinėjamu atveju nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti išsamūs ir patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu, todėl skundas dalyje dėl per mažo gyvenamojo ploto, tekusio pareiškėjui likusiu ginčo laikotarpiu, atmestinas.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad patalpų sienos ir lubos buvo apipelijusios, kaupėsi drėgmė, trūko apšvietimo, veisėsi buitiniai parazitai.

Ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2015-11-01 galiojusios Higienos normos HN 76:2010 22 punkte nurodyta, kad natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Nuo 2015-11-01 įsigaliojusioje Higienos normoje HN 134:2015 14 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Abejose Higienos normose įtvirtinta, kad laisvės atėmimo įstaigose neturi būti buitinių parazitų, pelėsio, santykinės oro drėgmės koeficientas turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN yra sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b. l. 33-36), ši bendrovė reguliariai atlieka vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus Pravieniškių PN patalpose (b. l. 105-138). Atsižvelgiant į minėtus duomenis, darytina išvada, jog Pravieniškių PN aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Pažymėtina, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017). Be to, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, byloje pateiktame Medicininiame pažymėjime užfiksuota, kad jis nesikreipė į sveikatos priežiūros specialistus dėl buitinių parazitų sukeltų sveikatos sutrikimų (įkandimų, bėrimo) (b. l. 21). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.

Atsakovo atstovas pateikė Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažymą (b. l. 25-26), kurioje nurodyta, kad patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant keičiami. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs pataisos namų administracijai ar pareigūnams nusiskundimą dėl netinkamo apšvietimo, būtų prašęs pakeisti perdegusias lempas ar kt. Pravieniškių PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pažymoje (b. l. 27) taip pat nurodyta, kad uždarosios zonos kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė minėtas aplinkybes, kurios pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau savo pateiktų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas netikėti Pravieniškių PN paaiškinimais neturi pagrindo. Byloje esančiame Medicininiame pažymėjime (b. l. 21) nurodyta, kad pareiškėjas dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė į gydytoją.

Atsakovo atstovas pateikia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento patikrinimo aktus (b. l. 37-46), kuriuose užfiksuoti patikrinimų rezultatai pareiškėjo gyventose kamerose. Pažeidimų, susijusių su dirbtine apšvieta, nenustatyta, buitinių parazitų ir pelėsių kamerose nepastebėta, visos patalpos vėdinamos per atvirus langus, kai kuriose įrengta mechaninė ventiliacija, oro drėgmės koeficientas atitiko nustatytus reikalavimus. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėti patikrinimai buvo atlikti vėlesniu nei ginčo laikotarpiu, tačiau pažymėtina, jog LVAT laikosi pozicijos, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus konkrečiose patalpose ginčo laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą ar Pravieniškių PN administraciją su nusiskundimais dėl kalinimo sąlygų ar prašymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.

Dėl pareiškėjo argumentų apie nešvarą ir pelėsio veisimasi, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys taip pat privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos gyvenamosiose patalpose sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Tam nuteistiesiems yra išduodamos valymo priemonės, ką patvirtina atsakovo atstovo pateikti duomenys (b. l. 47-88). Pravieniškių PN negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog laikotarpiais, kuomet buvo kalinamas baudos izoliatoriuje, pasivaikščioti galėdavo tik vieną valandą per parą. Teismas pažymi, jog laikotarpiais, kuomet pareiškėjas už paskirtas drausmines nuobaudas kalėjo baudos izoliatoriuje (b. l. 23), galiojusi Bausmių vykdymo kodekso146 straipsnio 2 dalis numatė, jog baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, jiems leidžiama kasdien vieną valandą pasivaikščioti. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodo, kad teisė pasivaikščioti vieną valandą per dieną jam buvo nesuteikta. Taigi, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti pažeidimą šioje dalyje.

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN ginčui aktualiu laikotarpiu (iš viso 313 parų, nuo 2014-11-23 iki 2015-10-29, atsižvelgiant į laikotarpius, kuomet pareiškėjas kalėjo baudos izoliatoriuje) neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos (trūko 1,05 kv. m).

Teismui nekyla abejonių, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiškėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė 20 000 Eur neturtinę žalą. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios įtakos pareiškėjo sveikatai ar psichologinei būklei (b. l. 21-22). Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis.

Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, trukmę, nesant įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją, nenustačius, kad pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 2500 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo R. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.