Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

gynėjams advokatams Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, Valdui Burneikiui, Liudmilai Karvelienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. D. ir G. A. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo

A. D. nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

G. A. nuteista pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. D. priteista: 987,90 Lt turtinės žalos ir 22400 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. K., 47400 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. K., 145 Lt turtinės žalos ir 22400 neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai L. N. bei 4360,65 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už B. K. nužudymą, o G. A. už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šias nusikalstamas veikas jie padarė tokiomis aplinkybėmis.

A. D. ir G. A. 2009 m. kovo 4 d., laikotarpiu tarp 11 val. ir 16 val., tyrimo metu tiksliau nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, visi trys sudavė ne mažiau kaip 62 smūgius rankomis ir kojomis B. K. į galvą, veidą, krūtinę, pilvą, nugarą, rankas, kojas, padarydami B. K. kairės plaštakos 5 piršto išnirimą, muštines žaizdas dešiniame momenyje, kaktoje, nosies srityje, nubrozdinimus dešiniame momenyje, dešinės ausies kaušelyje, veide, pasmakrėje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, nugaroje, krūtinės abiejose pusėse, pilvo dešiniame šone, abiejose blauzdose, kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje, veide, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, kairio kelio srityje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po to A. D., paėmęs televizoriaus kabelį, juo apvyniojo B. K. kaklą ir ėmė jį smaugti, nuo ko B. K. mirtinai užduso. Tokiu būdu G. A. padarė B. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o A. D. B. K. nužudė.

Teismo posėdyje nuteistasis A. D. ir jo gynėja prašo patenkinti nuteistojo A. D. apeliacinį skundą. Nuteistosios G. A. gynėjas prašo šios nuteistosios apeliacinį skundą patenkinti, nuosprendį pakeisti ir sušvelninti G. A. paskirtą bausmę. Prokurorė ir nukentėjusieji L. N. bei M. K. prašo nuteistųjų A. D. ir G. A. apeliacinius skundus atmesti. Po pertraukos į teismo posėdį neatvykusios nukentėjusioji A. K. ir nukentėjusiojo M. K. atstovė baigiamųjų kalbų nepasakė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistosios G. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant bausmę nuteistajai G. A. (BPK 328 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino A. D. ir G. A. kaltais. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis A. D. ir G. A. padarytas nusikalstamas veikas, baudžiamieji įstatymai irgi pritaikyti tinkamai.

Nuteistoji G. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl jai paskirtos bausmės, tačiau iš skundo turinio matosi, kad ji ginčija ir teismo nustatytas bylos aplinkybes, nurodo padarytus BPK pažeidimus, tuo tarpu iš nuteistojo A. D. apeliacinio skundo turinio matosi, kad jis iš viso nesutinka su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu. Jis neneigia sudavęs smūgius B. K., tačiau ginčija savo kaltę jį nužudžius, nurodo, kad nukentėjusiojo laidu nesmaugė, iš buto su G. A. išėję paliko jį gyvą, o bute liko dar vienas asmuo. Teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus, o jo kaltę grindė tik jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Visi apeliantų argumentai dėl teismo padarytų išvadų ir teisme ištirtų įrodymų vertinimo yra nepagrįsti. Į juos faktiškai buvo atsakyta pačiame skundžiamame nuosprendyje.

Iš bylos matosi, kad teismas, perskaitęs ankstesnius abiejų nuteistųjų parodymus, BPK 276 str. reikalavimų nepažeidė. BPK 276 str. 1 d. nustatyta tvarka perskaityti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat ir teismo posėdžiuose, kurių metu buvo sprendžiami klausimai dėl kardomųjų priemonių taikymo, pagal BPK 20 str. nuostatas galėjo būti pripažinti įrodymais ir teismas šiais parodymais turėjo teisę pagrįsti savo išvadas. Tuo tarpu vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. perskaityti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, įrodymais nepripažįstami, tačiau jie buvo perskaityti kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, todėl jie taip pat svarbūs teismui vertinant išnagrinėtų įrodymų visumą. Iš nuosprendžio matosi, kad šioje byloje teismas pagrįstai atmetė dalį abiejų nuteistųjų teisme duotų parodymų ir rėmėsi perskaitytais parodymais, nes būtent tuos parodymus patvirtini kiti išnagrinėti įrodymai ir būtent tie ankstesni nuteistųjų parodymai atitinka abejonių nekeliančias faktines bylos aplinkybes.

Teisme apklaustas nukentėjusiojo B. K. kaimynas liudytojas G. U. parodė, kad jo buto durys yra priešais B. K. buto duris. 2009 m. kovo 4 d., apie 7.30 val., B. K. jis buvo sutikęs bendroje virtuvėje, šis nebuvo sužalotas. Pas B. K. tuomet buvo draugas Kolianas, kuris davė jam cigaretę. Apie pietus pro praviras B. K. buto duris kambaryje prie durų matė A. D. ir jo draugę (teismo salėje nurodė į G. A.), o ant lovos sėdėjo nepažįstamas vyriškis Kolianas. B. K. tuo metu nematė. Girdėjo nuteistųjų balsus, jie kalbėjo, kad neturi pinigų ir reikia užstatyti ar parduoti televizorių. Suprato, kad vyksta konfliktas dėl to, kad trūksta pinigų alkoholiui nusipirkti. Vėliau priėjęs prie durų išgirdo, kaip A. D. sakė, kad greitosios ar nereikia, ar nebereikia. Jis pažino nuteistojo balsą. Praėjus 2-3 val. po konflikto, apie 15 val., triukšmo B. K. bute negirdėjo, durys buvo užrakintos, jis jas pajudino. Vakare klausė kaimyno A. K., ar nematė B. K., šis pasakė, kad nematė, bet jis sakė, kad 15-16 val. matė, kaip iš B. K. buto išėjo ir duris užrakino kažkoks vyrukas su akinukais. Teisme buvo perskaityti ir šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., 192-193 b. l.), kuriuos jis patvirtino. Ir tada liudytojas G. U. buvo parodęs, kad B. K. bute pro praviras duris girdėjo vykusį konfliktą, tai galėjo būti apie 11-12 val. (dėl laiko gali klysti). Po kokio pusvalandžio jis buvo išėjęs iš savo buto ir matė, kad B. K. buto durys jau buvo uždarytos, o triukšmo nesigirdėjo. Tuomet jis priėjo prie kaimyno durų ir pro anksčiau buvusios spynos plyšį iš smalsumo pasilenkė pažiūrėti, kodėl visi nutilo. Pamatė, kad kažkas artinasi prie durų, ir išgirdo, kaip iš matymo pažįstamas vyriškis (A. D.) pasakė „greitosios jau nebereikės“. Jis staiga atsitraukė ir grįžo į savo kambarį. B. K. po to jis nematė 2 dienas. Atsakydamas į teismo ir į nuteistojo klausimus liudytojas parodė, kad tikrai girdėjo A. D. balsą, nors su nuteistuoju nebendrauja, bet jį pažįsta apie 10 metų, šis į bendrabutį ateidavo dažnai, jo balsą gerai žino ir jį atpažino iš jam pateiktų 3 balsų. Apklausiant jį niekas jam nedarė jokio spaudimo, viską pasakojo savo noru.

Tai, kad liudytojas G. U. B. K. bute girdėjo būtent nuteistojo A. D. balsą, patvirtina ir asmens parodymo atpažinti pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius protokolo duomenys (2 t. 7 b. l.), o iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų (1 t., 194-197 b. l.) matyti, kad liudytojas G. U. atpažino A. D. ir G. A., kurie 2009 m. kovo 4 d. buvo pas nukentėjusįjį B. K..

Šie liudytojo G. U. parodymai paneigia ne tik nuteistųjų versijas dėl konflikto priežasčių, bet ir jų teisme duotus parodymus, kad išeidami jie B. K. paliko gyvą. Liudytojo parodymai apie girdėtą pokalbį dėl televizoriaus, o vėliau ir A. D. pasakytus žodžius, kad jau nereikia greitosios, patvirtina ir G. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad būtent A. D. norėjo parduoti nukentėjusiojo televizorių, o taip pat ir teismo išvadą, kad sumušę ir sužaloję nukentėjusįjį iš buto nuteistieji išėjo žinodami, kad B. K. jau negyvas. Liudytojo G. U. parodymų patikimumu teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti, nes šioje byloje jis visiškai nesuinteresuotas asmuo.

Teisme apklausta liudytoja D. U. parodė, kad B. K. buvo geras kaimynas ir nekonfliktiškas žmogus, šnekus, bet prie moterų nepriekabiaudavo ir nesimušdavo. Ji matydavo pas kaimyną ateinančius nuteistuosius. Vieną dieną B. K. dingo, kaimynas A. K. sakė, kad pro B. K. buto duryse esančią skylutę kažkas matosi. B. K. jai buvo davęs savo buto raktą, juo atrakinusi duris, rado B. K. negyvą gulintį ant žemės, uždengtą paklode. Nieko nelietė, iškvietė policiją. Nukentėjusiojo bute triukšmo prieš tai ji negirdėjo. Tą dieną matė, kad pas B. K. buvo atėjęs nepažįstamas žmogus (aukštas, juodas, garbanotas). Ateidavo pas nukentėjusįjį dar ir kitas vyriškis. Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų (1 t., l81-186 b. l.) matyti, kad liudytoja D. U. G. A. ir A. D. atpažino kaip asmenis, kurie lankydavosi pas B. K.. Kaip dar vieną galimai nusikaltimo įvykio metu pas B. K. buvusį asmenį liudytoja D. U. atpažino E. S. (1 t., 181-191 b. l.).

Liudytojas A. K. parodė, kad B. K. ir jo butai ribojasi, kaimynas pas jį ateidavo dažnai, buvo labai ramaus būdo, neagresyvus ir nekonfliktiškas. 2009 m. kovo mėn. pradžioje pastebėjo, kad B. K. nesimato, jiedu su kitu kaimynu V. K. priėjo prie B. K. buto durų ir norėjo pažiūrėti pro durų skylę. Skylė buvo užkišta popieriumi, išstūmę popierių jie pamatė, kad kambaryje ant grindų kažkas guli. D. U. atrakinus duris, kambaryje ant grindų pamatė žmogaus kūną, uždengtą paklode, o ant viršaus pribarstyta sagų.

Iš teisme perskaitytų liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t. 2, 9-11 b. l.) matosi, kad šis liudytojas buvo parodęs, jog 2009-03-06, apie 17 val., koridoriuje susitikęs kaimyną A. K. kalbėjosi apie tai, kad nesimato B. K.. Jie abu priėjo prie Bronislovo buto durų ir pamatė, kad duryse, ta vieta, kur anksčiau buvo spyna, iš buto vidaus yra užkišta tualetiniu popieriumi. Įprastai ta skylė niekada nebūdavo užkišta. Jie su A. K. atsuktuvu išstūmė tualetinį popierių ir pro skylę pamatė kambaryje ant grindų gulinį kažkuo pridengtą vyriškį. Jis pagalvojo, kad ten guli Bronislovas. Jiems su A. K. bežiūrint pro spynos skylę, iš virtuvės išėjo kaimynė D. U., paklausė, ko jie ten žiūri. Paaiškinus jai, D. U. pasakė, kad ji turi B. K. durų raktą. Kas iš jų trijų atrakino duris, nepamena. Pas B. K. bute pabuvo apie 2 min., nes iš karto pranešė policijai. Iš pareigūnų ir sužinojo, kad tame bute buvo nužudytas B. K.. B. K. buvo nekonfliktiškas žmogus. Taip pat liudytojas buvo parodęs, kad matė, kaip apie 15-16 val. nepažįstamas apie 30 m. amžiaus vaikinas užrakino B. K. buto duris. Jis buvo su juoda megzta kepure, nematė, ar su buvo su akiniais, savo veidą nusuko. Jam pasirodė keista, kodėl tas vaikinas įsidėjo raktą į kišenę.

Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendyje ir apklausos protokole neužfiksuota svarbi liudytojo V. K. parodymų dalis apie tai, kad jis apie 16 val. matė B. K. buto duris rakinantį vyriškį, nusukusį ir slepiantį savo veidą, o pagal liudytojo G. U. parodymus jis su G. A. iš B. K. kambario išėjo apie 13 val. Jei tas nepažįstamas vyriškis nebūtų kaltas, tai kam jam reikėjo slėpti savo veidą ir dar durų spynos plyšį užkišti popieriumi. Nors nuosprendyje iš tikrųjų apelianto nurodyta V. K. parodymų dalis apie matytą B. K. buto duris rakinantį vaikiną nenurodyta, tačiau ši aplinkybė nepaneigia nei liudytojo G. U. parodymų, nei kitų objektyvių nuteistojo A. D. kaltę patvirtinančių įrodymų. Be to, vertinant liudytojų V. K. ir G. U. parodymus, daryti kategoriškos išvados, kad nepažįstamas asmuo iš B. K. buto išėjo praėjus 3 valandoms po to, kai iš ten išėjo nuteistieji, pagrindo nėra. Pažymėtina, kad liudytojas G. U. labai tikslaus laiko niekada nenurodė. Jis tiksliai parodė, kad matė B. K. anksti ryte, apie 7.30 val., nukentėjusysis norėjo išgerti, o kioskas dar nedirbo. Tačiau apie tai, kada jis B. K. bute girdėjo nuteistųjų balsus ir ginčą dėl televizoriaus, liudytojas parodė abstrakčiai ir įvairiai (nuteistųjų balsus girdėjo apie 10-11, apie pietus), o jau po to (2-3 val. praėjus po konflikto, apie 15 val.) triukšmo B. K. bute negirdėjo. Liudytojas G. U. dar ikiteisminio tyrimo metu buvo parodęs, kad dėl tikslaus laiko jis gali klysti. O ir paties liudytojo V. K. nurodytas laikas apie matytą vyriškį yra tik apytikslis, apie 15-16. Bet kuriuo atveju liudytojo V. K. parodymai nepaneigia nuteistojo A. D. kaltės. Tai, kad B. K. duryse skylė buvo užkišta popieriumi, taip pat nepatvirtina nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų, kad B. K. nužudyti galėjo kitas asmuo, nes nenustatyta, kas tą skylę popieriumi užkišo. Nuteistojo A. D. skundo argumentų, kad jis po B. K. nužudymo dar du kartus buvo nuėjęs pas B. K. ir netgi vieną kartą kalbėjosi su liudytoja D. U., taip pat nepatvirtina jokie bylos duomenys. Be to, net ir tikint šiomis apelianto nurodomomis aplinkybėmis, jos nepaneigia A. D. dalyvavimo B. K. nužudyme. Tuo tarpu nuteistųjų kaltę patvirtina ir kiti įrodymai.

Iš įvykio vietos - (duomenys neskelbtini) esančio buto ir lavono apžiūros protokolo bei prie jo pridėtų fotolentelių matyti, kad bute ant grindų rastas B. K. lavonas, apklotas paklodėmis, o ant jo pribarstyta sagų, kaklas apvyniotas elektros kabeliu (1 t., 16-73 b. l.). Tai visiškai atitinka nuteistosios G. A. pirminius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji nuo stalo paėmusi išpylė sagas ant grindų, gal ir ant paties B. K.. Nuteistoji neprisiminė, ar nukentėjusysis buvo kuo apklotas, tačiau į butą atėjusių liudytojų matytas vaizdas (ant paklode apkloto B. K. kūno primėtyta sagų), užfiksuotas ir įvykio vietos apžiūros protokole, ne tik patvirtina šiuos nuteistosios parodymus, bet ir tai, kad po A. D. veiksmų, t. y. smaugimo, nukentėjusysis nebepajudėjo, o nuteistieji iš buto išėjo B. K. jau esant negyvam. Tuo paaiškinamas ir B. K. kūno uždengimas paklode.

Abiejų nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie nukentėjusiojo mušimą rankomis ir kojomis bei smaugimą laidu ar kabeliu patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada (2 t., 113-117 b. l.). Joje nurodyta, kad B. K. mirtis įvyko nuo pasmaugimo kilpa. Į tai nurodo uždara stranguliacinė vaga kakle, taškinės kraujosruvos vokų junginėse, širdies paviršiuje ir po pleura, plaučių išsipūtimas, veninė organų pilnakraujystė, skystas tamsus kraujas. Be to, B. K. padaryti šie sužalojimai: kairės plaštakos 5 piršto išnirimas, muštinės žaizdos dešiniame momenyje, kaktoje, nosies srityje, nubrozdinimai dešiniame momenyje, dešinės ausies kaušelyje, veide, pasmakrėje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, nugaroje, krūtinės abiejose pusėse, pilvo dešiniame šone, abiejose blauzdose, kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, veide, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, kairio kelio srityje padaryti kontaktuojant su kietais bukais paviršiais paros bėgyje iki mirties. Gyvam asmeniui tokie sužalojimai sukelia nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes kairės plaštakos 5 piršto išnirimas sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 62 smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais. B. K. kūne rasti sužalojimai reikšmės mirčiai neturėjo. Visi B. K. kūne rasti sužalojimai padaryti prieš mirtį. B. K. mirtis galėjo įvykti apytikriai prieš 3-5 paras iki jo tyrimo pradžios, t. y. 2009 m. kovo 9 d., 11 val.

Teismo medicinos ekspertams buvo pateikta užduotis atlikti papildomą objektų tyrimą ir nustatyti, ar nukentėjusiajam sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio vietos apžiūros metu paimtais daiktais, o taip pat atsakyti tiksliau į klausimą dėl smaugvirvės panaudojimo, pateikiant ir įvykio vietos apžiūros protokolo kopiją bei fotolentelę. Specialisto išvadoje Nr. KM 14-155/09(04) (2 t., 19-121 b. l.) nurodyta, kad sprendžiant iš sužalojimų formos ir matmenų, tikėtina, kad B. K. galvoje rastos muštinės žaizdos dešiniame momenyje, kaktos dešinėje pusėje, ir nosies srityje, nubrozdinimai dešiniame momenyje, dešinės ausies kaušelyje, veide, kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje ir veide galėjo būti padaryti mušant rankomis ir spardant. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nustatyti, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo būti padaryti indais ir indų šukėmis. Esant daugybinėms užveržtoms smaugvirvės vijoms ant kaklo, nebuvo reikalinga užrišti smaugvirvei mazgą. Užteko kelis kartus standžiai apvynioti smaugvirvę ant kaklo, kad nukentėjusysis B. K. mirtinai uždustų. Sprendžiant iš įvykio vietos apžiūros metu darytose nuotraukose fotolentelėse Nr. 29 ir 30 užfiksuotos įstrižos stranguliacinės vagos lavono kakle, smakro kairėje pusėje ir kairiame skruoste po smaugvirvės viršutinės vijos laisvuoju galu, buvo laikomi įtempus neužrištos smaugvirvės galai, kad nukentėjusysis B. K. mirtinai uždustų.

Šios specialisto išvados paneigia nuteistojo A. D. skirtingų apklausų metu nurodomas aplinkybes, kad jis nukentėjusiajam tik uždėjo ant kaklo elektros laidą ir jį „pridusino“, ar kad „prismaugė diržu“, kad „nukentėjusysis blaškėsi ir kilpa užsiveržė“. Paties nuteistojo teisme duotus parodymus apie tai, kad nukentėjusįjį smaugė suėmęs jo kaklą rankomis, ši specialisto išvada taip pat paneigia. Specialisto išvada yra kategoriška, t. y. kad B. K. užduso laikant ant nukentėjusiojo kaklo įtemptus neužrištos smaugvirvės galus. Ji atitinka ir nuteistojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis uždėjo kabelį ant kaklo ir laikė keletą sekundžių, kol B. K. nusiramino ir susmuko. Byloje esanti specialisto išvada Nr. S 158/09(01) (2 t., 141-157 b. l.) apie ant televizijos kabelio nustatytą DNR profilį, kuris gali priklausyti A. D., irgi patvirtina nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad A. D. B. K. smaugė kabeliu, o taip pat ir A. D. kaltę nužudžius B. K.. Teisme nuteistasis A. D. parodė, kad ant laido rasti ne jo DNR pėdsakai, tačiau apeliaciniame skunde nuteistasis to jau neginčija, tik nurodo, kad tie pėdsakai ant kabelio galėjo atsirasti anksčiau jam besilankant pas nukentėjusįjį ir galbūt liečiant tą laidą. Ši nuteistojo versija yra atmetama, o iš skundo matosi, kad ir pats apeliantas apie tai tik spėlioja. Vertinant šias specialisto išvadas kartu su liudytojo G. U. parodymais, o taip pat ir pačių nuteistųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nekyla jokių abejonių, kad B. K. buvo sumuštas, sužalotas ir nužudytas būtent nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytu laiku, būdu ir kitomis nurodytomis aplinkybėmis.

B. K. bute buvusias muštynes ir kad B. K. mušė abu nuteistieji, patvirtina ir dar trys byloje esančios specialisto išvados. Atlikus įtariamojo A. D. kūno tyrimą specialisto išvada (2 t., l25 b. l.) buvo nustatyti A. D. padaryti sužalojimai: dešinės plaštakos I, III krumpliuose, kairės šlaunies išorėje su kraujosruva, aplinkoje, kairio kelio sąnario priekyje, kraujosruva kairės alkūnės ištiesiamajame paviršiuje, nugaros kairėje, dešinės šlaunies priekyje-vidiniame-išoriniame paviršiuose, kairės šlaunies išorėje, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, nubrozdinimai dešinės plaštakos I, III krumpliuose galėjo gautis suduodant smūgius nukentėjusiajam. Sužalojimai atitinka įvykio aplinkybes ir laiką. A. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kita specialisto išvada specialisto išvada (2 t., 127 b. l.) patvirtina, kad ir G. A. buvo padaryti sužalojimai: kraujosruvos kakle, kairio peties išorėje, kairio žasto išorėje, kairio žasto vidiniame paviršiuje, dešinio žasto išorėje, dešiniame kirkšnyje, kairės šlaunies išorėje, dešinės šlaunies išorėje, dešinio kelio viršutiniame-vidiniame krašte, kairės pėdos ištiesiamajame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais 1 smūginio kontakto į kaklo kairę pusę, 1- į kairio peties išorę, 2- į kairio žasto išorę, 1 - į kairio žasto vidinį paviršių, 1 - į dešinio žasto išorę, 1-į dešinę kirkšnį, 3 į kairės šlaunies išorę, 2- į dešinės šlaunies išorę, 1- į dešinio kelio viršutinę dalį vidinį kraštą, 1-į kairės pėdos ištiesiamąjį paviršių poveikyje. Sužalojimai atitinka įvykio aplinkybes. G. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ši specialisto išvada apie net 14 trauminių poveikių padarytus nežymius sužalojimus paneigia nuteistosios teisme duotus parodymus, kad tuos sužalojimus ji galėjo patirti griūdama kai bandė įsiterpti tarp besimušančiųjų A. D. ir B. K. arba gal netgi darbe. Teisme nuteistoji parodė, kad nusikaltimo padarymo metu į darbą nėjo, nes turėjo nedarbingumo pažymą. Nustatytų sužalojimų skaičius ir jų lokalizacija paneigia ir nuteistosios G. A. apeliacinio skundo argumentus, kad sužalojimus ji galėjo patirti gindamasi nuo B. K., kai šis prie jos priekabiavo. Be to, ši nuteistosios versija iš viso buvo paneigta ir kitais jau aptartais bylos duomenimis. Taigi nuteistosios kūne nustatyti sužalojimai teismui leido padaryti pagristą išvadą, kad G. A. buvo aktyvi nusikaltimo vykdytoja, ir prieš nukentėjusįjį B. K. taip pat naudojo fizinį smurtą. Apie B. K. bute buvusias grumtynes byloja ir specialisto išvada dėl trasologinio kraujo pėdsakų tyrimo (2 t., 179-186 b. l.) Iš jos matosi, kad kraujo dėmės įvykio vietoje atsirado įvairiai, užtikštant kraujui tam tikra kryptimi bei kontaktuojant su kruvinu paviršiumi (2 t, b.l. 181-186).

Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad taip mušant nukentėjusįjį turėjo būti daugiau kraujo, o ant jo įvykio metu dėvėtų drabužių B. K. kraujo nerasta. Toks apelianto argumentas jo kaltės taip pat nepaneigia, nes A. D. po nusikaltimo padarymo buvo sulaikytas praėjus savaitei laiko ir per tą laiką buvo galima sunaikinti visus pėdsakus, be to, byloje nėra tiksliai nustatyta, kuo A. D. vilkėjo nusikaltimo įvykio metu.

Abu nuteistieji apeliaciniuose skunduose, o nuteistasis A. D. ir daugkartiniuose savo prašymuose tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams nurodo, kad nebuvo surastas trečias B. K. bute buvęs asmuo ir nenustatytos visos nužudymo aplinkybės, todėl vėliau gali paaiškėti, kad jis už nužudymą nuteistas nepagrįstai. Siekiant išsamiai išnagrinėti apeliacinių skundų argumentus ir pašalinti bet kokias abejones, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir dar kartą apklausė liudytojus D. ir G. U.. Taip pat buvo išreikalauta iš šios baudžiamosios bylos išskirta ir jau nutraukta byla, ištirti ir tos baudžiamosios bylos dokumentai.

Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas liudytojas G. U. parodė apie iš esmės tokias pačias aplinkybes, kaip ir pirmosios instancijos teisme. Jis parodė, kad datos jau neprisimena, bet ryte, dar net nebuvo 8 val., jis kalbėjosi su B. K., šis sakė, kad nori išgerti su draugu, bet dar kioskas nedirba. Tuomet jis paklausė, ar tas draugas neturi cigaretės. Jis buvo trumpam užėjęs į B. K. butą ir ten buvęs vyriškis davė jam cigaretę, paskui jis nuėjo dirbti pas kaimynę iš 116 buto. Vėliau, bet kokiu laiku, nežino, pro B. K. buto praviras duris jis girdėjo A. D. ir jo sugyventinės balsus, jie turbūt ten „baliavojo“. Kadangi jis dirbo koridoriuje, tai girdėjo, kad buvo kažkoks ginčas lyg dėl televizoriaus, o paskui jis nuėjo į vidų ir negirdėjo bei nematė, kas vyko toliau. Teisme perskaičius liudytojo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, liudytojas G. U. parodė, kad jie užrašyti teisingai. Jis ir šiandien tvirtina, kad eidamas pro B. K. buto duris girdėjo A. D. balsą ir būtent jo pasakytus žodžius „greitosios nebereikia“ ar „greitosios jau nereikia“. Taip pat kategoriškai tvirtina, kad B. K. bute girdėjo abiejų nuteistųjų balsus. Dėl pas B. K. buvusio trečiojo asmens, kurį nukentėjusysis buvo jam pristatęs kaip Kolią ar Tolią, liudytojas parodė, kad tąkart matė jį pirmą kartą ir labai trumpai. Apeliacinės instancijos teisme liudytojui buvo perskaityti parodymų atpažinti protokolas ir fotolentelė (1 t. 198-200 b. l.). Į teismo klausimą liudytojas parodė, kad iš parodytų nuotraukų jis buvo atpažinęs tą žmogų kaip buvusį pas B. K., o jo vardą ir pavardę D. K. jam nurodė pareigūnai. Liudytojui buvo parodytas ir parodymų atpažinti protokolas bei fotolentelė iš kitos išskirtos baudžiamosios bylos (280-282 b. l.). Liudytojas į teismo klausimą parodė, kad jis atpažino ir D. K., ir R. B. kaip asmenį, matytą pas B. K., tačiau nuotraukoje žmogus gali atrodyti kiek kitaip. Nors jis ikiteisminio tyrimo metu D. K. buvo atpažinęs kategoriškai, o R. B. kaip labai panašų, ir šiandien gali pasakyti, kad kategoriškai negali tvirtinti, jog pas B. K. buvo būtent D. K. ar būtent R. B.. Tačiau gali pasakyti, kad buvo trečias asmuo ir jis buvo su akiniais. Taip pat liudytojas parodė, kad dar prieš teismo posėdį apygardos teisme ir jau po R. B. atpažinimo jie su žmona buvo gavę iš A. D. laišką, kuriame buvo rašoma apie policijos spaudimą. Jam iš to laiško susidarė įspūdis, kad nuteistasis nori, jog jis duotų tokius parodymus, kad jam buvo daromas spaudimas iš pareigūnų pusės. Dėl to jis nori pasakyti, kad jokio spaudimo iš pareigūnų tikrai nebuvo.

Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja D. U. taip pat parodė tokias pačias aplinkybes kaip ir pirmosios instancijos teisme. Nuteistuosius ji pažįsta iš matymo ir tik tiek, kad jie ateidavo pas kaimyną B. K.. Ji buvo namo komendantė, turėjo kai kurių kaimynų buto raktus, juos jai buvo davęs ir B. K.. Įvykių, kaip buvo nužudytas B. K., ji neatsimena. Perskaičius šios liudytojos visus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino. Taip pat liudytoja patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji atpažino vyrą, kurį B. K. nužudymo dieną matė bendrabučio prausykloje, jai buvo pasakyta, kad jo pavardė E. S., šį asmenį atpažino ir kita kaimynė. Anksčiau pas B. K. tokio asmens ji nėra mačiusi, o iš to, kad daugiau pas nieką jis negalėjo ateiti, pamanė, kad tas vaikinas buvo atėjęs pas B. K.. Liudytojai parodžius fotolenteles (t. 1, 198-199), kur tarp kitų trijų asmenų buvo ir D. K. nuotrauka, D. U. parodė, kad nė vieno asmens iš šių nuotraukų ji neatpažįsta. Tuo tarpu parodžius jai fotolentelę iš jau nurodytos išskirtos bylos (280-282 b. l.), liudytoja D. U. nurodė į R. B. kaip į panašų bendrabutyje matytą asmenį, tik lygtai to jos matyto vaikino akiniai buvo didesni.

Šių liudytojų parodymai didesnio aiškumo apie nusikaltimo įvykio metu pas B. K. buvusį asmenį nedavė, tačiau ir apeliantų skundų argumentų nepatvirtino. Iš bylos matosi, kad nurodytiems šių liudytojų atpažintiems asmenims D. K. ir E. S. buvo pareikšti įtarimai, o vėliau ikiteisminis dėl jų buvo nutrauktas jiems nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad tą trečiąjį pas B. K. buvusį asmenį buvo stengiamasi nustatyti. Apie tai, kad trečias asmuo yra ieškomas, ikiteisminio tyrimo metu nuteistajam A. D. pareigūnai galėjo kalbėti, tačiau tvirtinti, kad tokiu būdu nuteistasis buvo klaidinamas, nėra jokio pagrindo. Iš jau nurodytos išskirtos baudžiamosios bylos, kuri šiuo metu jau yra nutraukta, nustačius, kad įtariamasis mirė, matosi, kad R. B. galėjo būti tas pas B. K. buvęs asmuo. Toje išskirtoje byloje yra specialisto išvada (277 b. l.), kurioje nurodyta, kad ant marlės gabalėlio, paimto nuo grindų prie spintelės įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) (MRU TMI Serologijos specialisto išvadoje Nr. S 158/09(01)) rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su R. B. genotipu. Įvertinus šią specialisto išvadą ir liudytojų D. ir G. U. parodymus apeliacinės instancijos teisme apie tai, kad jiems abiem į tą trečią nenustatytą asmenį R. B. yra panašus, galima daryti išvadą, kad R. B. ir buvo tas trečiasis B. K. mušęs asmuo. Tačiau jam mirus ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, o neabejotinų įrodymų, kad B. K. bute buvo ir jį mušė būtent R. B. byloje nėra, todėl teismo išvada, kad B. K. mušė A. D. ir G. A. su nenustatytu asmeniu, yra pagrįsta. Tai, kad liko nenustatytas dar vienas muštynėse dalyvavęs asmuo, nuteistųjų A. D. ir G. A. veiksmų kvalifikavimui esmės neturi, nes ir šį asmenį nustačius, jis galėtų būti pripažintas tik nuteistųjų bendrininku padarant B. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tarpu dėl B. K. nužudymo baudžiamojon atsakomybėn patrauktas tik A. D., nes byloje įrodyta, kad jis nukentėjusįjį pasmaugė vienas ir dėl to nesusitaręs su jokiais kitais asmenimis.

Net ir tikint liudytojo V. K. parodymais apie jo matytą B. K. duris rakinantį vaikiną, kuris slėpė savo veidą, daryti išvadą, kad tas asmuo ir nužudė B. K. ištirti įrodymai neleidžia. Pats nuteistasis teisme parodė, kad nepažįstamas vaikinas su B. K. susimušė pirmas ir jis dar jį nuramino, liepė jam „atvėsti“. Tuomet tas vaikinas prigulė ar buvo atsirėmęs į sekciją. O jau po to, kai nukentėjusysis sugrįžo iš tualeto, su B. K. nuteistasis susipyko dėl G. A. ir tada mušėsi tik jiedu. A. D. teisme faktiškai pripažino ir tai, kad jis B. K. pasmaugė, tik jis nurodo, kad nukentėjusįjį galėjo tik prismaugti rankomis, „paėmė jam už kaklo ir laikė“. Tačiau tokius jo parodymus paneigia specialisto išvada ir apie tai jau buvo nurodyta šiame nuosprendyje. Tuo tarpu nuteistojo parodymai apie tai, kad jis suprato, jog B. K. prarado sąmonę, buvo išsigandęs ir čiuopė jo pulsą, tik patvirtina, kad nuteistasis suprato ir tai, jog B. K. jis pasmaugė. Todėl visi abiejų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai, kad B. K. galėjo nužudyti kitas asmuo (nors to tiesiogiai skunduose neįvardija netgi patys apeliantai), nėra jokio pagrindo.

Įvertinęs visus teisme ištirtus įrodymus teismas padarė pagrįstą išvadą, kad konfliktas tarp nuteistųjų ir B. K. įvyko būtent dėl to, kad nukentėjusysis nesutiko užstatyti ar parduoti televizoriaus tam, kad už tuos pinigus nusipirktų alkoholinių gėrimų, o ne dėl seksualinio priekabiavimo prie G. A.. Nėra abejonių ir dėl to, kad nusikaltimo įvykio metu pas nukentėjusįjį B. K. buvo trys asmenys, kurie visi naudojo smurtą prieš B. K. ir suduodami rankomis ir kojomis apie 62 smūgius į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau kategoriškai yra nustatyta, kad dėl B. K. mirtį sukėlusio sužalojimo, t. y. pasmaugimo, kaltas yra A. D.. Būtent A. D. veiksmai ir B. K. mirtis yra priežastiniame ryšyje, todėl A. D. ir turi atsakyti už B. K. nužudymą. A. D., smaugdamas nukentėjusįjį B. K. kabeliu tol, kol šis susmuko ir nurimo, suprato, kad savo veika kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad tokiu būdu gali atimti gyvybę nukentėjusiajam ir tokių pasekmių norėjo. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. D. B. K. nužudė veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia ir jo veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 1 d.

Byloje ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta ir tai, kad G. A., kartu su A. D. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu mušdami nukentėjusįjį rankomis ir spardė kojomis, suduodami apie 62 smūgius, padarė nukentėjusiajam sužalojimus, kurie gyvam asmeniui sukelia nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes kairės plaštakos 5 piršto išnirimas sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Todėl nuteistosios G. A. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d.

Abu nuteistieji apeliaciniuose skunduose nurodo ir apie ikiteisminio tyrimo metu padarytus BPK pažeidimus, į kuriuos teismas, jų nuomone, nekreipė dėmesio. Nuteistoji G. A. nurodo, kad A. D. apkaltinančius parodymus ji davė būdama sutrikusios psichikos, o ir teismas atmetė jos prašymus kviesti liudytojus, kurie tai galėtų patvirtinti. Taip pat ji nurodo, kad teismas nesiaiškino, kaip iš jos buto buvo paimti ir jai atvežti jos rūbai. Taip pat teismas nekreipė dėmesio į tai, kad teismui pirmą kartą paskyrus jai suėmimą, ji buvo padavusi skundą, kad ji buvo vežama į teismą paaiškinti dėl savo melagingų parodymų, o po kiek laiko ją paleido, neatliko net akistatos, apeliantei taip pat neaišku, kodėl bylos eigoje pasikeitė jos advokatas. Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai duoti pagal kriminalistų nurodytas aplinkybes, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atmetami jo prašymai padaryti jo ir G. A. akistatą. Pratęsiant suėmimą teisme jam nebuvo leidžiama pasisakyti, teisėjas pasakė, kad jis viską papasakoti galės bylą nagrinėjant teisme. Apeliantų argumentus dėl padarytų BPK pažeidimų kolegija taip pat atmeta. Į daugelį šių argumentų jau buvo atsakyta šiame nuosprendyje. Jau buvo motyvuotai paneigti nuteistųjų argumentai dėl tariamai neteisėtu būdu gautų parodymų. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu keitėsi nuteistąją G. A. gynę advokatai ir kad ji rašė skundą dėl suėmimo paskyrimo, rodo ne baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimus, o kaip tik tai, kad buvo užtikrinta nuteistosios teisė į gynybą. Įtariamosios apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją vyko nepažeidžiant BPK 189 str., o apie tai, kad pratęsiant A. D. suėmimo terminą, jam nebuvo leista išsamiai pasisakyti dėl pareikštų įtarimų, duomenų byloje nėra. Be to, net jeigu taip ir buvo, teismas jokių BPK reikalavimų nepažeidė, nes tuo metu teismas bylos iš esmės nenagrinėjo, o tik sprendė apie kardomosios priemonės suėmimo pagrindų buvimą ar nebuvimą. Abiejų apeliantų nurodomos aplinkybės apie tai, kad nebuvo padaryta jų akistata, taip pat negali būti laikomos BPK pažeidimu, nes apie proceso veiksmų atlikimo būtinumą sprendžia tyrimą toje byloje atliekantis pareigūnas arba prokuroras. Šioje byloje liudytoja apklausta tyrėja kaip tik ir parodė, kad akistatos nedarė todėl, jog tam nebuvo jokio reikalo. Dėl jau išdėstytų aplinkybių, kolegija daro išvadą, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme esminių BPK pažeidimų padaryta nebuvo. Bylą išnagrinėjusi apeliacine tvarka kolegija jokių kitų esminių BPK pažeidimų taip pat nenustatė.

Skirdamas bausmes nuteistiesiems A. D. ir G. A. teismas vadovavosi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties. Abiejų nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tuo tarpu pagrįstai jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Girtumas faktiškai ir lėmė šių nuteistųjų nusikalstamus veiksmus. Skiriant bausmę A. D. teismas jokių bausmės skyrimą reglamentuojančių įstatymų nepažeidė. Buvo įvertinta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai. Nusikaltimu A. D. sukėlė neatstatomus padarinius, nužudydamas B. K. nuteistasis padarė didelę žalą nužudytojo artimiesiems ir visuomenei. Nužudymą jis padarė veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia. Taip pat buvo įvertinta ir nuteistojo asmenybė. A. D. praeityje teistas 4 kartus, teistumai neišnykę, o šį kartą jis padarė jau labai sunkų nusikaltimą, buvo baustas ir administracinėmis nuobaudomis. Visa tai rodo padidintą kaltininko pavojingumą ir jau susiformavusias jo antivisuomenines gyvenimo nuostatas. Nuteistasis A. D. charakterizuojamas iš esmės neigiamai. Įvertinus visas šias aplinkybes nuteistajam A. D. teismo paskirta baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį viršijanti 13 metų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo.

Tuo tarpu nuteistosios G. A. apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, nes teismas net nesvarstė galimybės atidėti šiai nuteistajai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimo ir nepritaikęs BK 75 str., kolegijos nuomone, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tokią išvadą patvirtina ir šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gauti papildomi duomenys. Iš nuosprendžio matosi, kad skiriant bausmę nuteistajai G. A. teismas įvertino tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių, o yra tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat įvertino jos asmenybę, kad ji girtauja ir gyvena asocialų gyvenimą, bausta administracinėmis nuobaudomis, turi neišnykusį teistumą. Įvertinęs šias aplinkybes teismas G. A. pagal BK 138 str. 1 d. paskyrė griežtą sankcijos vidurkį viršijančią laisvės atėmimo bausmę 1 metams ir 9 mėnesiams, nors BK 138 str. 1 d. sankcija numato ir švelnesnių rūšių bausmes - laisvės apribojimą ir areštą. Kolegijos nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir G. A. atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokią išvadą kolegija daro įvertinusi tokias aplinkybes. BK 75 str. nuostatos nedraudžia taikyti bausmės vykdymo atidėjimo asmenims, turintiems teistumą. Šis baudžiamasis įstatymas gali būti taikomas netgi nuteistiems už vieną ar kelis apysunkius tyčinius nusikaltimus, jei skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija trejų metų. Tuo tarpu G. A. skundžiamu nuosprendžiu nuteista už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą. Nors G. A. ir turi neišnykusį teistumą, tačiau iš bylos matosi, kad pagal BK 180 str. 2 d. ji buvo nuteista tik laisvės apribojimo bausme. Iš bylos matosi, kad G. A. yra charakterizuojama kaip girtaujanti bei gyvenanti asocialų gyvenimą, tačiau reikėtų įvertinti ir kitas aplinkybes, susijusias su paties nusikaltimo padarymu. Vertinant paties nusikaltimo padarymo aplinkybes, jos vaidmens nėra pagrindo vertinti ženkliu ar, juo labiau, dominuojančiu. Nustatyta, kad nukentėjusįjį G. A. mušė kartu su A. D. ir dar vienu nenustatytu asmeniu, tačiau reikia įvertinti ir tai, kad ji nebuvo šio nusikaltimo iniciatorė. Tačiau pagrindinė aplinkybė, lėmusi tokį kolegijos sprendimą, yra naujos aplinkybės, nustatytos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Nuteistoji G. A. pateikė teismui prašymą atsižvelgti į tai, kad ji pagimdė sūnų (6 t., 217, 218 b. l. ). Iš prie prašymo pridėto gimimo liudijimo matosi, kad 2011 m. lapkričio 22 d. gimė D. A., jo motina yra G. A., o tėvas gimimo liudijime neįrašytas. Tai reiškia, kad nuteistoji G. A. yra vienintelis žmogus, galintis pasirūpinti savo vaiku, kuriam šiuo metu tėra 2 mėnesiai. Ši aplinkybė duoda pagrindą manyti, kad nuteistoji ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o bausmės tikslai bus įgyvendinti ir atidėjus nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokia bausme G. A. bus ir pakankamai nubausta, ir jai bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, o taip pat nebus pažeistas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Atidedant G. A. laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajai skiriamas BK 75 str. 2 d. 7 p. numatytas įpareigojimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajai G. A. paskirtos bausmės pakeisti.

Nuteistajai G. A. pagal BK 138 str. 1 d. paskirtos bausmės laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams vykdymą, taikant BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., atidėti 3 (trejiems) metams. Įpareigoti nuteistąją G. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nuteistajai G. A. paskirtos bausmės vykdymą atidėjimo termino pradžią pradėti skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.