Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-10 · Administracinė byla Nr. I-4527-281/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-10
Bylos Nr.
I-4527-281/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Mefodija Povilaitienė, Jolita Rasiukevičienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
Roman A, R. G.-M., J. B.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos
Trečiasis asmuo
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4527-281/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05153-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3; 1.37.2.8; 1.37.2.17; 1.38; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui Roman A. C. G. – M., pareiškėjo atstovei Evelinai Baliko, atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos atstovei Stelai Balčiūnienei, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovams Jūratei Palionytei bei Sauliui Česnavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. G.-M. ir J. B. skundą atsakovei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei lietuvių kalbos komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai R. G.-M. ir J. B. 2015-10-26 teismui padavė skundą, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – Migracijos valdyba) 2015-10-07 sprendimą Nr. 10-S-250646; 2) įpareigoti atsakovę išduoti Lietuvos Respublikos pasą pareiškėjų dukrai A. G.-M., išlaikant originalią asmenvardžio rašybą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–5).

Pareiškėja nesutinka su atsakovės atsisakymu išduoti jų dukrai naują Lietuvos Respublikos piliečio pasą su originalios rašybos rašmenimis. Paaiškino, kad dukra A. G.-M. gimė (duomenys neskelbtini). 2005-10-26 Vilniaus miesto CMS išdavė gimimo liudijimą išlaikant originalią asmenvardžio rašybą - A. G.-M. 2010-06-15 atsakovė išdavė dukrai Lietuvos Respublikos pasą, taip pat su originalia asmenvardžio rašyba. 2015-04-28 Prancūzijos ambasada Lietuvoje taip pat išdavė Prancūzijos pasą išlaikant originalią rašybą. Dešimt metų gyvendama Lietuvoje visose institucijose, įstaigose (mokykloje, registruose, sveikatos įstaigose ir t. t.) dukra identifikuojama kaip A. G.-M.. Paso galiojimui pasibaigus, pareiškėjai kreipėsi į atsakovę dėl naujo paso A. G.-M. išdavimo, tačiau gavo neigiamą atsakymą dėl įrašo, išlaikant originalią asmenvardžio rašybą. Pareiškėjai remiasi Konstitucinio Teismo 2014-02-27 sprendime pateiktu išaiškinimu, jog lotyniško pagrindo rašmenų dokumentuose naudojimas nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos ir kalbos savitumo. Be to, pati Valstybinė lietuvių kalbos komisija pripažįsta, kad pavardės rašyba yra išimtinai teisinis klausimas, nesusijęs su viešąja tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-12434-294/2015 pažymėjo, kad asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas yra prioritetas prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą, ir konstatavo, jog yra pagrindas naikinti sprendimą, kuriuo atsisakyta asmens pavardėje naudoti raidę „w“. Lietuvoje yra registruotų asmenų, kurių varde ar pavardėje naudojamas rašmuo „w“, todėl, atsisakant tai padaryti pareiškėjos atveju, tai gali būti vertinama kaip diskriminacija. Pareiškėjai remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo byla Johansson prieš Suomiją, kurioje konstatuota, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti vardai su atitinkamais rašmenimis ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą. Minėtoje byloje teismas nustatė, jog teismai turi pareigą vertinti viešojo ir privataus interesų pusiausvyrą. Pareiškėjų teigimu, pakeičiant jų dukros vardą, pažeidžiamas asmens ir šeimos gyvenimo privatumas bei orumas, tokie ribojimai neproporcingi valstybės siekiamiems tikslams. Pažymi, kad pareiškėjas yra garsaus poeto A. M. proproanūkis, pavardė yra itin svarbi visai giminei, todėl priverstinis pareiškėjų dukros asmenvardžio pakeitimas ne tik atitolintų pareiškėjų dukrą nuo didžios giminės gretų, apsunkintų savęs suvokimą, tačiau ir sukeltų administracinių nepatogumų, nes tektų keisti ir kitus jai išduotus dokumentus, pvz., gimimo liudijimą ir pan.

Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Migracijos valdyba atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15–16).

Atsakovės teigimu, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas, Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiais ir naikinimo tvarkos aprašas bei kiti teisės aktai numato, kad Lietuvos Respublikos piliečio duomenys rašomi lietuvių kalbos rašmenimis. Kadangi lietuvių kalbos raidyne nėra raidžių x ir w, pareiškėjų dukrai negali būti išduodamas Lietuvos Respublikos piliečio pasas su šiais rašmenimis.

Per teismo posėdį atsakovės atstovė skundą prašė atmesti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė lietuvių kalbos komisija atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20).

Paaiškino, kad pareiškėjų reikalavimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams. Duomenys pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, ne lietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidžių x ir w, todėl jos keičiamos į ks bei v.

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovai prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjų dukra A. G.-M. gimė (duomenys neskelbtini) ir jai išduotas gimimo liudijimas (b. l. 8); 2010-06-15 A. G.-M. vardu išduotas Lietuvos Respublikos pasas, galiojęs dvejus metus (b. l. 10), 2015-04-28 šiuo vardu išduotas ir Prancūzijos Respublikos pasas (b. l. 9).

2015-10-02 pareiškėjai kreipėsi į Migracijos valdybą, prašydami išduoti jų dukrai A. G.-M. naują Lietuvos Respublikos pasą, jame išlaikant originalią asmenvardžio rašybą (b. l. 17).

2015-10-07 Migracijos valdyba raštu Nr. 10-S-250646 nurodė, kad prašymas netenkinamas, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 str. 5 d., duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi lietuviškais rašmenimis (b. l. 18).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Migracijos valdybos atsisakymo išduoti pareiškėjų dukrai Lietuvos Respublikos pasą originalia asmenvardžio rašyba pagrįstumo.

Asmens dokumentų išdavimo, keitimo ir galiojimo sąlygas, juose įrašomus duomenis nustato Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas (toliau – Įstatymas).

Remiantis Įstatymo 6 str. 1 d., asmens tapatybės korteles ir pasus išduoda ir keičia teritorinės policijos įstaigos. Pavyzdinių apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos skyriaus (valdybos) nuostatų, patvirtintų 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-1172, 13.9 p. nustatyta, kad Migracijos skyriaus (valdybos) Pasų poskyris (skyrius) priima ir nagrinėja Lietuvos Respublikos piliečių prašymus dėl asmens tapatybės kortelės, paso išdavimo ar keitimo, priima dėl jų sprendimus, išduoda, keičia asmens tapatybės korteles ir pasus.

Įstatymo 5 str. 5 d. numatyta, kad duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ (toliau – Nutarimas) 1 p., Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Nutarimo 2 p. nustatyta, kad ne lietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis. Remiantis Nutarimo 3 p., asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą.

Ginčijamas Migracijos valdybos sprendimas priimtas motyvuojant tuo, kad lietuvių kalboje nėra raidžių w ir x, todėl Lietuvos Respublikos piliečio pasas A. G.-M. vardu negali būti išduotas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999-10-21 nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. Įrašų Lietuvos Respublikos piliečio pase rašymas valstybine kalba nepaneigia įvairioms tautinėms grupėms save priskiriančių piliečių teisės rašyti savo vardus ir pavardes bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusiję su įstatyme nustatyta valstybinės kalbos vartojimo sritimi.

Konstitucinis Teismas 2009-11-06 sprendimu „Dėl Konstitucinio teismo nutarimo nuostatų, susijusių su asmens vardo ir pavardės rašymu Lietuvos Respublikos piliečio pase, išaiškinimo“ paaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Taigi, visiškai akivaizdu, jog egzistuojanti konstitucinė doktrina aiškiai įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Kita vertus, Konstitucinis Teismas 2014-02-27 sprendime pažymėjo, kad gali būti įstatymu nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu. Tokiu atveju įgaliota institucija turi teikti oficialią išvadą, ar konstitucinio reikalavimo „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ formuluotė „valstybine kalba“, taip pat formuluotė „lietuviškais rašmenimis“ gali būti suprantamos taip, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo.

Remiantis šiais Konstitucinio Teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens tapatybės kortelėse bei pasuose rašomi valstybine lietuvių kalba, tačiau egzistuoja teisinės prielaidos sukurti teisinį reglamentavimą, pagal kurį asmens vardas ir pavardė kituose paso įrašų skyriuose, nei tas, kuriame asmens vardo ir pavardės įrašas yra oficialus, skirtas asmens tapatybei nustatyti, būtų įrašytas originalios rašybos forma, ne lietuviškai rašmenimis. Be to, įstatymu gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės, esant oficialiai įgaliotos valstybės institucijos išvadai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2004 m. byloje Juta prieš Latviją nurodė, kad Latvijos valdžios institucijos, įrašydamos pareiškėjos pavardę pase, transkribavo „tz“ kaip „c“, ir pavardei parinko kaitybos galūnę; vizualus adaptuotos ir originalios rašytinės formos yra pakankamai didelis, todėl eiliniam asmeniui gali kilti klausimas, ar šios pavardės sutampa, ir sutiko su pareiškėjos argumentu, kad tokiu atveju jai gali kilti keblumų ir nepatogumų socialiniame ir profesiniame gyvenime.

EŽTT 2007 m. byloje Johansson prieš Suomiją atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą.

2010 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas byloje Raihman prieš Latviją pripažino, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.

Šios bylos aplinkybių kontekste taip pat aktuali Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1579-577/2013, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl įrašų gimimo bei santuokos liudijimuose rašybos lotyniškomis raidėmis. Teismas konstatavo, kad „asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi būti prioritetas prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, į laisvą piliečių judėjimą, į tai, kad ES valstybių narių sienos nebėra valstybes skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei)“. Teismas tenkino pareiškėjų ieškinį, motyvuodamas tuo, kad Lietuvoje yra registruoti asmenys, kurių varde ar pavardėje naudojamas lotyniškas rašmuo „w“, todėl, pareiškėjos atveju atsisakius tai padaryti, pagal EŽTT jurisprudenciją tai gali būti pripažintina kaip diskriminacija.

Nagrinėjamu atveju taip pat atsisakoma pareiškėjų dukters pavardėje naudoti lotynišką raidę „w“, be kita ko, nustatyta, kad Gyventojų registro tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos yra užregistruota asmenų, kurių varduose ar pavardėse naudojamos raidės „w“ bei „x“ (b. l. 7). Kaip minėta, pareiškėjų dukrai 2005 m. išduotas gimimo liudijimas su originalios rašybos vardu ir pavarde, taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečio pasas, galioję dvejus metus, o šiuo metu turi galiojantį Prancūzijos piliečio pasą (b. l. 8–10). Teismo vertinimu, skirtingų asmenvardžių nurodymas asmens dokumentuose neabejotinai sukelia ir gali sukelti nepatogumų socialiniame ir profesiniame gyvenime. Reikalavimas vardą ir pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti kitaip, nei nurodyta gimimo liudijime, iš esmės yra tolygu priverstiniam vardo ir pavardės keitimui. Konstitucinio Teismo doktrinoje nuosekliai akcentuojama, teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Šių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Šie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Vertintina, kad nurodytos aplinkybės išduodant oficialius dokumentus su atitinkamos rašybos asmenvardžiu sukūrė pareiškėjams ir jų dukrai teisėtus lūkesčius ir ateityje išlaikyti tokią rašybą, nekeičiant vardo ir pavardės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis EŽTT ir JTO Žmogaus teisių komiteto pateiktais išaiškinimais, darytina išvada, kad nustatytas ribojimas pareiškėjų dukters atžvilgiu atsisakant Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašyti asmenvardį su lotyniškomis raidėmis „x“ ir „w“, yra neproporcingai pažeidžiantis pareiškėjų ir jų šeimos teises ir teisėtus lūkesčius. Be to, nustačius, kad kitų Lietuvoje registruotų asmenų asmenvardžiuose naudojami tokie patys lotyniški rašmenys, tai pagal EŽTT jurisprudenciją sudaro prielaidas diskriminacijai.

Dėl nurodytų motyvų ginčijamas Migracijos valdybos sprendimas naikintinas, o atsakovė įpareigotina išduoti Lietuvos Respublikos pasą pareiškėjų dukrai A. G.-M., išlaikant originalią asmenvardžio rašybą (ABTĮ 89 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (41 str. 1 d.).

Skundą patenkinus, pareiškėjams iš atsakovės priteistinas sumokėtas 28 € dydžio žyminis mokestis (ABTĮ 44 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 2 p., 91 str. 1 p., 132 str.,

nusprendė:

pareiškėjų R. G.-M. ir J. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2015-10-07 sprendimą Nr. 10-S-250646 ir įpareigoti atsakovę išduoti Lietuvos Respublikos pasą pareiškėjų dukrai A. G.-M., išlaikant originalią asmenvardžio rašybą.

Priteisti R. G.-M. ir J. B. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 28 € (dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėJolita RasiukevičienėHenrikas Sadauskas