- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2009-09-11
- Bylos Nr.
- II-1110-121/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Šidagienė
- Nukentėjusysis
- V. N.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniu (pareiškėjui) R. S., institucijos atstovei Jūratei Peciukonytei, nukentėjusiajam V. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. S. skundą dėl Administracinės komisijos prie Varėnos rajono savivaldybės tarybos nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo (ATP protokolą surašiusi institucija- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Varėnos rajono policijos komisariato (RPK) Viešosios tvarkos skyriaus (VTS) Prevencijos poskyris (PP), nukentėjusysis- V. N.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Alytaus AVPK Varėnos RPK VTS PP įgaliotas pareigūnas R. S. 2009 m. gegužės 19 dieną surašė ATP protokolą Nr.P540700 už tai, kad 2009-04-20 dieną, apie 17.00 val., Varėnos rajono Merkinės seniūnijos Panaros kaime du R. S. prižiūrimi šunys išbėgo už kiemo ribų ir apkandžiojo V. N.; tuo R. S. savo veiksmais pažeidė Varėnos rajono savivaldybės tarybos (RST) 2009 m. sausio 27 d. sprendimu Nr.T-VI-550 patvirtintų gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių II skyriaus 23 punkto reikalavimus bei padarė veiką, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 110 str. 5 dalyje (b.l.26-27).
Žemesnės instancijos teismas
Administracinė komisija prie Varėnos RST (toliau- institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, arba Komisija) 2009 m. birželio 18 d. nutarimu ATP byloje Nr.ak-4 konstatavo, kad dėl R. S. neatsakingų veiksmų šunys užpuolė ir apkandžiojo V. N. ir tokiu būdu buvo pažeisti Varėnos RST 2009 m. sausio 27 d. sprendimu Nr.T-VI-550 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 7, 17, 41 punktų reikalavimai bei pažymėjo, kad, nors šunų savininkė yra sodybos šeimininkė B. P., byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad faktiškai už gyvūnų priežiūrą yra atsakingas R. S., kuris privalėjo imtis veiksmų, kurie užtikrintų, kad sodyboje esantys šunys nekeltų grėsmės aplinkinių žmonių saugumui. R. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 5 dalyje, padarymą skyrė 500 Lt baudą su šuns konfiskavimu, taip pat jį įpareigojo atlyginti V. N. padarytą 418 Lt materialinę žalą (b.l.14-16).
Šalies argumentai
R. S. skundu prašo nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes ATP byla išnagrinėta nevisapusiškai, nepilnutinai ir neobjektyviai ištyrus aplinkybes, t.y. pažeidus ATPK 248 str. reikalavimus; Komisija, skirdama jam administracinę nuobaudą, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais bei pažeidė procesines normas, nes, neteisingai įvertinusi surinktus įrodymus, nesilaikė nutarimui keliamų pagrįstumo reikalavimų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sodybos šeimininkė ir šunų savininkė yra B. P., kurios prašymu jis neatlygintinai kartais padeda tvarkyti ūkinius reikalus, nes laikinai šiame kaime apsistojo. Nurodo, kad jo su B. P. nesieja jokie sutartiniai santykiai dėl jos nuosavybės priežiūros, taip pat jų nesieja darbo santykiai ir jis nėra įstatymo nustatyta tvarka paskirtas jos globėju, todėl negali būti šio pažeidimo subjektu (b.l.2).
R. S., bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad jis J. L. pažįsta seniai, kartu dirbo. Jis pats jo paprašė prižiūrėti jo uošvės gyvulius, pamelžti karves. Į uošvės sodybą atvyko š.m. balandžio 5 ar 10 dieną- prieš pat įvykį. Nukentėjusįjį apkandžiojęs šuo yra P., jis neprisileidžia svetimų, pats pareiškėjas jo bijo, jis jo nėra nei karto nei šėręs, nei vedžiojęs. Šunį šeria P., jis nuolat pririštas prie savp būdos, vedžioti jo niekas nevedžioja, savo reikalus jis atlieka ten pat. Nors P. yra 92 metų, ji vaikšto pati, nors ir su lazdele, pajėgi pati pašerti šunį. Kiekvieną penktadienį iš Druskininkų atvažiuoja jos dukra, ją apskalbia, pagamina maisto ir pan., pareiškėjas tuo neužsiima. Pinigų iš L. už gyvulių priežiūrą jis negauna, dirba už maistą, kurį atveža L., ir nakvynę, ten jis tebegyvena ir dabar, šiuo metu nuolat gyvena P. dukra, tad ji prižiūri ir šunį. Kai jis po incidento iš tvarto atėjo į kiemą, varteliai buvo uždaryti, šuo buvo pririštas prie būdos, tad jis netiki, kad šuo galėjo apkandžioti ką nors. Nukentėjusysis su juo nekalbėjo, jokių jo apkandžiojimo žymių jam nerodė. Aiškindamas policijai bei Komisijos posėdyje jis save apkalbėjo, nes buvo sutrikęs, streso būsenoje.
Institucijos atstovė skundą prašė atmesti, paaiškino, kad priimdami nutarimą, įvertino paties pareiškėjo bei J. L. paaiškinimus, todėl laikėme įrodytu, kad pareigą prižiūrėti šunis pagal susitarimą turėjo R. S.. Atstovė pripažino, kad įrodymai apie nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą Komisijai nebuvo pateikti. Komisija taikė Taisyklių 17 punktą, nes jis tikslesnis, be to, buvo paryta žala sveikatai, bet esmė yra ta pati. P. į Komisijos posėdį nekvietė dėl jos amžiaus.
Nukentėjusysis V. N., teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju, paaiškino, kad nukentėjusįjį pažįsta, su juo nepiktuoju. Įvykio dieną po darbo pas ūkininką ėjo į namus pro P. sodybą, kai iš kieno per atidarytus vartelius iš pradžių išbėgo mažas šuo ir pradėjo ant jo loti, po to- ir didysis, kuris puolė jį kandžioti. Jis nematė, kad tuo metu kažkas buvo kieme. Į jo šauksmą atbėgo kaimynas, kuris pagaliu nuvarė šunį, šis nubėgo kažkur tolyn, ne į kiemą. Dėl šio įvykio nei su vienu iš sodybos gyventojų nėra kalbėjęs. Dėl įvykio jis nieko nekaltina, mano, kad šunį turi prižiūrėti pati P..
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Šios bylos dalykas- nustatyti, ar R. S. laikytinas šuns savininku, nes ginčo dėl nukentėjusiojo apkandžiojimo fakto byloje nėra.
R. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už veikos, numatytos ATPK 110 str. 5 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad administracinę atsakomybę užtraukia šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos (t.y. gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas; agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas), padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui (bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo), padarymą. Pažeidimas nutarimu buvo priežastiniu ryšiu susietas su Varėnos RST 2009 m. sausio 27 d. sprendimu Nr.T-VI-550 patvirtintų Gyvūnų laikymo taisyklių (toliau- Taisyklės) 7 punkto, numatančio, kad gyvūnus leidžiama laikyti tik griežtai laikantis šių taisyklių reikalavimų, 17 punkto, numatančio, kad gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnai ar pavojingi gyvūnai nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, nesužeis kitų gyvūnų ir 41 punkto, numatančio, kad uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti, tačiau vartai į privačios valdos teritoriją bet kuriuo paros metu turi būti užrakinti; prie vartų turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas, reikalavimų pažeidimu. ATP protokole nurodytas Taisyklių II skyriaus 23 punktas numato, kad gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai viešosiose vietose nebūtų palikti be priežiūros, laikomi jiems skirtuose narveliuose, šunys nebūtų palaidi (b.l.35-48).
Taisyklių I skyriuje „Bendrosios nuostatos“ numatyta, kad gyvūnų savininkas yra kiekvienas sulaukęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną (6.16 p.), o IX skyriaus „Registravimas, apskaita ir rinkliavos“ 67, 68, 70 punktai nustato, kad šunų savininkai privalo registruoti gyvūnus nuo 4 mėn. amžiaus Varėnos RST nustatyta tvarka, o pasikeitus šuns savininkui, gyvūno savininkas apie tai per 15 darbo dienų (agresyvių šunų savininkai – per 3 kalendorines dienas) turi pranešti seniūnijai. Šunys registruojami specialiuose apskaitos žurnaluose, kiekvienam šuniui išrašomi registravimo pažymėjimai ir išduodami žetonai.
Analogiškai, kaip ir Taisyklėse, gyvūnų savininko sąvoką apibrėžia Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2 str. 15 punktas (2004-01-27 įstatymo Nr. IX-1978 redakcija), be to, šio įstatymo 2 str. 14 punktas nustato, kad gyvūno laikymas yra žmogaus veikla, nuo kurios priklauso gyvūno egzistavimo zoohigienos sąlygos, komfortas ar diskomfortas.
1) V. N., gyvenančio Panaros kaime, Varėnos rajone, 2009 m. balandžio 22 d. pareiškimu Varėnos RPK, kad 2009-04-20 jį, einantį iš darbo, ties P. sodyba užpuolė du šunys, pradėjo kandžioti, sudraskė drabužius, kelis kartus įkando į kojas (b.l.28);
2) VšĮ Druskininkų ligoninės 2009 m. balandžio 20 d. išrašu iš medicininių dokumentų, kuriame nurodoma, kad V. N. užpakalinėje blauzdos dalyje nustatyti kastiniai nubrozdinimai (b.l.32);
3) R. S. 2009-05-13 paaiškinimu, kad 2009-04-20 dieną jis prižiūrėjo V. L. priklausančią sodybą, esančią Panaros kaime Merkinės seniūnijoje Varėnos rajone. V. L. uošvė- B. P., kurią jis prižiūri. Minėtą dieną didelis šuo išbėgo iš kiemo ribų, o kaip užpuolė V. N., jis nematė, vėliau šunį uždarė. Tą pačią dieną jis kalbėjo su V. N. žmona ir vaikais, jų atsiprašė. Kadangi sodybos savininkas joje nuolat negyvena, todėl už sodybą atsako jis ir pažada griežčiau prižiūrėti šunį, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (b.l.29);
4) V. N. 2009-05-13 paaiškinimu, kad 2009-04-20 dieną, apie 17.00 val., jį, einantį pagrindiniu Panaros kaimo keliu, ties B. P. sodyba užpuolė du šunys- vienas mažas, kitas - didelis. Didelis šuo sudraskė jo drabužius ir įkando į koją. Šunys priklauso B. P., kurią prižiūri J. L., nuolat gyvenantis Druskininkuose (b.l.30);
5) J. L. 2009-05-14 paaiškinimu, kad senyvo amžiaus ir ligota jo uošvė B. P. gyvena Panaros kaime, o jis nuolat gyvena Druskininkuose, todėl šią sodybą prižiūri R. S.. Sodybos aptvertame kieme, voljere laikomas didelis šuo, yra ir kitas, mažesnis šuo. Visą atsakomybę už šunis ir jų priežiūrą „neša“ R. S.. Kodėl šuo išėjo už kiemo ribų, jis nežino ir paaiškinti negali, tą dieną jo sodyboje nebuvo (b.l.31);
6) Varėnos RPK 2009-05-17 pažymomis, kad R. S. baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patrauktas, taip pat nebuvo baustas administracine tvarka (b.l.33,34);
7 ) 2009-05-19 ATP protokolu Nr.P540700 (b.l.26-27);
8) Komisijos 2009-06-02 posėdžio ATP byloje Nr.ak-4 protokolu, kuriame nurodoma, kad V. N. pateikė prašymą atlyginti jam padarytą turtinę žalą ir posėdžio metu paaiškino, jog iš P. sodybos kiemo išbėgo du šunys, užpuolė, pargriovė, suplėšė drabužius, įkando į koją, šunų savininkas dėl įvykio neatsiprašė (b.l.20);
9) Komisijos 2009-06-18 posėdžio ATP byloje Nr.ak-4 protokolu, kuriame nurodoma, kad J. L. posėdžio metu paaiškino, jog sodyba priklauso uošvei B. P. ir pagal susitarimą sodybą prižiūri R. S., o R. S. savo kaltę pripažino ir prisiėmė atsakomybę (b.l.13).
Teismas, siekdamas nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, liudininke apklausė J. L., kuris paaiškino, kad pareiškėją pažįsta nuo 1988 metų, kartu dirbo. Jis buvo svečiuose kaime jo uošvės sodyboje. Pasiskundė, kad neturi savo būsto, gyvena pas seserį, tad liudytojas pasiūlė per vasarą pagyventi jo uošvės sodyboje, kad senutei būtų smagiau ir saugiau. Jis S. jokių įpareigojimų dėl gyvulių, įskaitant šunis, priežiūros nedavė, karvę pamelžia jis pats, atvažiavęs vakare po darbo, o S. pamelždavo nebent pats norėjo pieno ar jis neatvažiuodavo. Prie didžiojo šuns ir jis pats neprieina, nes šis piktas, pripažįsta tik uošvę, jis jos numylėtinis, ji jį įsileidžia į trobą ir pan. Ji pati arba, kai yra sodyboje, kita dukra šunis ir šeria. Paaiškinimą policijai surašė tyrėjas, jis pasirašė neskaitęs, nes neturėjo akinių.
Nustatyta, kad R. S. nuo 2009-06-25 yra įregistruotas Alytaus darbo biržoje (b.l.7), 1998-04-20 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Luksnėnų kaimas, Alytaus seniūnija, Alytaus rajono savivaldybė (b.l.8-9).
Įvertinus Taisyklėse duotą gyvūno savininko definiciją, darytina išvada, kad Komisija ją aiškino netinkamai, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad R. S. laikytinas šuns savininku. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad negalima sąvokų „auginti gyvūną (šunį)“ ir „prižiūrėti gyvūną (šunį)“ laikyti visiškai tapačiomis, nes pirmoji yra platesnė, apimanti visą eilę auginimui būdingų veiksmų (maitinimą, vedžiojimą, gydymą, skiepijimą, dresavimą, maudymą, šukavimą ir pan.), o priežiūra tėra tik gyvūno auginimo dalis. Be to, teismo nuomone, byloje nėra surinkta pakankamų įrodymų ir dėl to, kad R. S. buvo atsakingas už šunų priežiūrą. Šiuo atveju už padarytą apkandžiojimo įvykį bei žalą turėtų atsakyti P. ar kiti suaugę šeimos nariai, šiuo metu daugiausia realiai auginantys šunį.
Įvertinus išdėstytą, laikytina, kad Komisijos nutarimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, tad yra neteisėtas, todėl naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 3 p., 128 str., teisėja
nutarė:
skundą patenkinti. Administracinės komisijos prie Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 18 d. nutarimą ATP byloje Nr.ak-4, kuriuo R. S. paskirta 500 Lt bauda su šuns konfiskavimu, taip pat jis įpareigotas atlyginti V. N. padarytą 418 Lt materialinę žalą, panaikinti, o bylą- nutraukti.
Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.