Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutarties M. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Raseinių rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patrulio 2007 m. spalio 5 d. nutarimu M. V. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta administracinė nuobauda – 125 Lt bauda už tai, kad jis 2007 m. spalio 5 apie 07.40 val. Raseiniuose, Ateities g., vairuodamas automobilį pažeidė kelio ženklo Nr. 303 „Motorinio transporto eismas draudžiamas“ reikalavimus, t. y., vairuodamas automobilį, įvažiavo į šio kelio ženklo galiojimo zoną ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 1 priedo 3 punkto reikalavimus.

II.

III.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltės nepripažino, nepateikė jokių įrodymų apie savo materialinę padėtį, taip pat nepateikė teismui ir prašymo dėl ATPK 301straispnio taikymo, todėl teismas pripažino, kad nėra pagrindo mažinti ar kitaip keisti jam paskirtą nuobaudą. Teismas konstatavo, kad paskirta administracinė nuobauda atitinka padarytą administracinį teisės pažeidimą ir nėra jokio pagrindo manyti, kad paskirta administracinė nuobauda nebūtų teisėta ar nepagrįsta. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ginčydamas jam paskirtą administracinę nuobaudą, jokių objektyvių įrodymų, kuriais būtų galima suabejoti paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu nepateikė, todėl paskirta administracinė nuobauda paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.

IV.

1. Teismas nagrinėdamas skundą rėmėsi Raseinių r. PK VP VTS VT ir EPP atstovo prašymu palikti M. V. paskirtą administracinę nuobaudą ir skundo netenkinti. Mano, kad policijos pareigūno prašymas įtakojo teismą priimti M. V. nepalankų sprendimą, nes jis nedalyvavo bylos nagrinėjime.

2. Prie kitų Raseinių miesto mokyklų nėra tokio draudžiamojo ženklo. Prie Raseinių Šaltinio vidurinės mokyklos privažiuoti yra tik vienas kelias. Nuo pagrindinio kelio maždaug apie pusę kilometro iki mokyklos. Prie įvažiavimo į Šaltinio vidurinės mokyklos teritoriją stovi draudžiamasis ženklas „Motorinio transporto eismas draudžiamas“. Remiantis šio draudžiamojo ženklo išaiškinimu įvažiuoti į šio kelio ženklo galiojimo zoną draudžiama motorinėmis transporto priemonėms išskyrus motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantį transportą ir skiriamuoju ženklu „neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones. Todėl mano, kad visi kiti įvažiavę į šią teritoriją asmenys yra pažeidėjai. Visi mokyklos mokytojai, mokiniai, tėvai ir visi kiti asmenys, atvykstantys prie mokyklos, yra pažeidėjai.

3. Šiaulių apygardos teismas nurodė, kad mokyklos vadovė neturėjo teisės duoti leidimo atvykti į mokyklos teritoriją, bet nepaaiškino, kas turėjo teisę tai padaryti.

4. 2007 m. spalio 5 d. buvo tarptautinė mokytojo diena, ir M. V. dirbo Šaltinio vidurinėje mokykloje mokytoju, buvo prisisegęs kortelę, kuri paaiškina, kad tą dieną vykdžiau mokytojo pareigas, t.y. tą dieną dirbau minėtoje mokykloje. Šiaulių apygardos teismo nutartyje neteisingai nurodyta, kad kelio ženklo galiojimo zonoje M. V. nedirba ir negyvena.

5. Policijos pareigūnas A. U. neleido pasiaiškinti ir neklausė ką jam sakė M. V..

6. M. V. teismui pateikė iš mokyklos charakterizuojančią pažymą, pažymą apie šeimos sudėtį, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad M. V. nepateikė įrodymų apie savo materialinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

M. V. 2007 m. spalio 5 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, buvo paskirta administracinė nuobaudą už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Pažymėtina, kad ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Kelių eismo taisyklių 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu.

Liudytojo A. U. parodymais nustatyta, kad M. V. 2007 m. spalio 5 d. pažeidė kelio ženklo Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ reikalavimus, t. y. vairuodamas automobilį, įvažiavo į šio kelio ženklo galiojimo zoną. Kelio ženklu Nr. 303 ženklas „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ yra draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas, išskyrus motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones. M. V. iš esmės neneigia, kad jis 2007 m. spalio 5 d. įvažiavo į kelio ženklo Nr. 303 galiojimo teritoriją, tą patvirtina ir Raseinių rajono Šaltinio vidurinės mokyklos raštas (b.l. 7). Tačiau M. V. teigia, kad jis į šio ženklo galiojimo teritoriją įvažiavo turėdamas mokyklos direktorės leidimą, nes tą dieną vykdė mokytojo pareigas ir atvežė į mokyklą pamokoms vesti reikalingų daiktų. KET 3 straipsnio 1 punktas numato, kad aptarnaujantysis transportas - transporto priemonės, kurios priklauso draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba atveža į tą zoną (išveža iš jos) krovinius ar atvyksta į šią zoną paimti krovinio, taip pat lengvieji automobiliai taksi, atvežantys į tą zoną (išvežantys iš jos) keleivius arba atvykstantys jų paimti į šią zoną.

Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 15 straipsnį, darbuotojas yra fizinis asmuo, pagal šio Kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą. Nors, kaip teigia pats M. V., ir jo paaiškinimus patvirtina Raseinių rajono Šaltinėlio mokyklos pažyma, kad 2007 m. spalio 5 d. mokykloje vyko savivaldos diena, kurios metu mokiniai pavadavo mokytojus, tačiau darbo kodekso prasme M. V. nelaikytinas darbuotoju. Kadangi M. V. nėra Raseinių rajono Šaltinėlio vidurinės mokyklos darbuotojas, t. y. nedirba kelio ženklo Nr. 303 galiojimo zonoje, jam netaikoma minėto ženklo išimtis.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad M. V. būtų atvežęs į mokyklos teritoriją krovinį.

M. V. apeliacinio skundo argumento, kad kelio ženklą Nr. 303 kiekvieną dieną pažeidžia daugybė asmenų, teismas nevertina, nes tai neturi įtakos M. V. atsakomybei.

Apeliantas mano, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimui įtakos turėjo Raseinių r. PK VP VTS VT ir EPP atstovo prašymas palikti paskirtą administracinę nuobaudą nepakeistą ir skundo netenkinti. Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnio 1 dalis numato, kad šalių procesinės teisės yra lygios. Pagal šios straipsnio 2 dalį proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams <...>.

Išnagrinėjusi M. V. administracinio teisės pažeidimo bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimais, esant byloje vieni kitiems prieštaringų duomenų, bylą nagrinėjantis teismas turi nuspręsti, kuriais duomenimis remiantis turi būti priimamas procesinis sprendimas, o kurie duomenys laikytini nepatikimais, neturinčiais įrodomosios galios. Pažymėtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip patį teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nuostatos nebuvo pažeistos, todėl nėra pagrindo teigti, kad institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą atstovo prašymas, turėjo lemiamą įtaką teismo sprendimui palikti M. V. paskirtą nuobaudą nepakeistą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 30 straipsnio 2 dalis numato, kad skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisė pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės numatytos ATPK 31 straipsnyje, o sunkinančios – 32 straipsnyje. Pagal ATPK 30² straipsnį skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Byloje M. V. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl pažeidėjui turi būti skiriamas pažeidimo sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Pažymėtina, kad pažyma apie šeimos sudėtį nepatvirtina pažeidėjo sunkios materialinės padėties. Pažeidimo padarymo metu, t. y. 2007 m. spalio 5 d., galiojanti ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies redakcija numatė baudą nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų. Todėl darytina išvada, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus M. V. pagrįstai paskirta 125 Lt. bauda.

Tačiau ATPK 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Taigi, ATPK 8 straipsnyje įtvirtinta principo lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) išimtis, kuri taikoma, kai: 1) įsigalioja aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus; 2) iki tokių aktų išleidimo už padarytus administracinius teisės pažeidimus nuobaudos dar nėra paskirtos arba paskirtos, bet dar neįvykdytos.

Kaip matyti iš cituotos normos, grįžtamoji įstatymo galia gali pasireikšti nuobaudos švelninimu arba veikos, kaip administracinio teisės pažeidimo, nepripažinimu. Šiuo metu galiojanti ATPK 124 straipsnio 2 dalies redakcija (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr.X-1365 įvesti pakeitimai) numato, kad Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų. Atsižvelgiant į tai, Raseinių rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patrulio 2007 m. spalio 5 d. nutarimas keistinas. M. V. paskirta 125 Lt. bauda mažintina iki 75 Lt. baudos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu,

nutaria:

M. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį pakeisti.

Pakeisti Raseinių rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patrulio 2007 m. spalio 5 d. nutarimą ir paskirtą M. V. 125 Lt. baudą sumažinti iki 75 Lt. baudos.

Nutartis neskundžiama.