- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-11-29
- Bylos Nr.
- e1-3708-1109/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20043-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- L. G.
- Advokatai
- Ramūnas Varaniukas, Ramūnas Varaniukas Nekilnojamojas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis įmonėje (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. G., turėdamas tikslą sutuoktinei I. G. asmenine nuosavybe priklausantį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), be I. G. žinios registruoti šeimos turtu, 2020 metų lapkričio mėn., laikotarpyje nuo 1 d. iki 9 d., tiksliau nenustatytu laiku, kreipėsi į advokatą Ramūną Varaniuką, melagingai jį įtikindamas, kad veikia I. G. vardu, I. G. atstovavimo sutarčiai sudaryti dėl pavedimo advokatui jos vardu teikti prašymą VĮ Registrų centre dėl juridinio fakto apie nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) priskyrimo šeimos turtui, pateikė R. Varaniukui I. G. duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, buto adresą, ir unikalų numerį, advokatui R. Varaniukui, nežinančiam apie jo (L. G.) daromą nusikalstamą veiką, surašius 2020 metų lapkričio 9 d. atstovavimo sutartį, t. y. įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad I. G. paveda advokatui R. Varaniukui ją atstovauti dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), buto priskyrimo šeimos turtui, suteikiant visas teises, numatytas Nekilnojamojo turto registro nuostatose, t. y. Registro tvarkytojui pateikti prašymą, kad Nekilnojamojo turto registre būtų padaryta atitinkama žyma apie nekilnojamojo daikto priskyrimą šeimos turtui, šią sutartį R. Varaniukui pasirašius ir išsiuntus 2020 metų lapkričio 9 d. elektroniniu paštu jam (L. G.) į jo elektroninį paštą, adresu (duomenys neskelbtini) I. G. pasirašyti, jis (L. G.) 2020 m. lapkričio mėn. laikotarpyje nuo 9 d. iki 10 d., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo tikrą dokumentą – 2020 metų lapkričio 9 d. atstovavimo sutartį, joje grafoje „Klientas I. G.” pasirašė suklastodamas I. G. parašą, bei 2020 metų lapkričio 10 d. pateikė ją advokatui R. Varaniukui, išsiųsdamas nuskenuotą iš savo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), tęsdamas nusikalstamą veiką, šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo per tarpininką, kai, advokatas R. Varaniukas, nežinantis apie jo (L. G.) daromą nusikalstamą veiką, įtikintas, kad jis teisėtai atstovauja I. G. interesus, 2020 metų lapkričio 11 d., Valstybės įmonės Registrų centre, esančiame (duomenys neskelbtini), pateikdamas prašymą įregistruoti nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Šeimos turtu, prie jo pateikė, t. y. panaudojo suklastotą tikrą dokumentą – 2020 metų lapkričio 9 d. atstovavimo sutartį, kuriais remiantis 2020 metų lapkričio 12 d. Valstybės įmonės Registrų centrui įregistravo juridinį faktą – nekilnojamąjį turtą – butą, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Šeimos turtu.
Šiais savo veiksmais L. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis L. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino iš dalies, pripažino, kad suklastojo tikrą dokumentą, pasirašydamas jį sutuoktinės vardu, tačiau nurodė, kad tai atliko su jos sutikimu. Parodė, jog jo žmonai I. G. buvo nustatyta ketvirtos stadijos melonoma, kuri reikalavo didelių finansinių išlaidų, todėl jie su žmona kartu buvo nutarę parduoti jo turimą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo tikslu, jis pasisamdė advokatą, kad padėtų susitvarkyti juridinius dokumentus. Advokatas jį informavo, kad tam, jog jis galėtų parduoti jam priklausantį turtą (duomenys neskelbtini), reikia perkelti šeimos turtą, kadangi pagal Lietuvos įstatymus, parduodant savo butą, jis turėjo užtikrinti dukroms gyvenamą vietą. Tam reikėjo jo žmonos I. G. sutikimo. Kadangi I. G. tuo metu skenuoti dokumentų neturėjo galimybės, jie nusprendė, kad jis dokumentus pasirašys už ją. Viskas vyko su I. G. sutikimu. Kodėl reikėjo perkelti šeimos turtą, jis nesupranta, nes jie turėjo priešvedybinę sutartį. Jis tuo metu, kai reikėjo pateikti pažymą Registrų centrui, buvo Lietuvoje. Pagal advokato Varaniuko žodžius, tą dokumentą, kurį atsiuntė iš Registro centro, jo žmona I. G. turėjo pasirašyti. Advokatas tą dokumentą atsiuntė jam elektroniniu paštu. Jis informavo savo žmoną, nusiuntė jai tą pažymą, kurią atsiuntė advokatas Varaniukas, kurią gavo iš Registrų centro ir kurią ji turėjo pasirašyti. Tą pažymą advokatui išsiuntė elektroniniu paštu, siuntė iš savo el. pašto. Kadangi I. G. neturėjo kaip nuskenuoti to dokumento, todėl jis pasirašė už ją su jos sutikimu ir atidavė dokumentą advokatui, kuris tą dokumentą nuvežė į Registrų centrą. Vėliau žmona grįžo į Kauną, nes buvo nutarusi parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir Registrų centre sužinojo, kad butas priskirtas šeimos turtui. Vietoje savo žmonos jis pasirašė šitą vieną dokumentą, daugiau jokių dokumentų nepasirašė. Jis daugiau mažiau žinojo žmonos parašą ir su jos sutikimu pasirašė. Ant dokumento, kurį pasirašė vietoj žmonos, nebuvo jokių parašų. Ten buvo pabrėžta tai, kad Registracijos adresas (duomenys neskelbtini), yra pereinamas šeimos turtas. Advokatui jis pateikė žmonos vardą, pavardę, asmens kodą. Kada pasirašė tą advokato atsiųstą dokumentą vietoje savo sutuoktinės, negali tiksliai pasakyti, tai buvo kažkur 2020 metų gale. Tuo metu jis buvo Lietuvoje, tačiau nesusitiko su advokatu ir tokiu būdu pats netvarkė su advokato pagalba dokumentų, nes paprasčiausiai negalėjo. Advokatui už šitą paslaugą jis sumokėjo 100 eurų, bankiniu pavedimu. Buvo sudaryta sutartis tarp jo ir advokato. Buvo atstovavimas sudarytas jo vardu, atlikti buto pardavimo dokumentų tvarkymą. Kodėl advokatui sakė, kad ant dokumento pasirašė žmona I. G., o ne jis - nežino, čia kaip ir šeimos reikalas, bet jis advokato neinformavo apie tai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo L. G. dalinio prisipažinimo, faktines veikos padarymo aplinkybes ir jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, atstovavimo sutartis, advokato ir kaltinamojo susirašinėjimai, banko sąskaitos išrašas, VĮ Registrų centro pateikti duomenys, gydytojo išrašas bei kita rašytinė bylos medžiaga.
Nukentėjusioji I. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas jai ir Registrų centre registruotas kaip jos nuosavybė. Šiame bute ji negyvena, kadangi gyvena užsienyje. Ji pasitarusi su tėvais nusprendė parduoti šį butą, dėl to ir nusprendė sugrįžti į Lietuvą, kad parašytų savo mamai įgaliojimą. 2023 metais balandžio antroje pusėje ji sugrįžo į Lietuvą, užsiregistravo pas notarą. Dar iki nuėjimo pas notarą, jai paskambino notaro padėjėja ir pranešė, kad negalės surašyti įgaliojimo, kadangi tas butas yra ne jos vienos nuosavybė. Notaro padėjėja patarė kreiptis į Registrų centrą ir iš ten gauti informaciją. Ji kreipėsi į Registrų centrą, pateikė prašymą, kad gauti dokumentą, kokiu pagrindu butas tapo ne jos vienos nuosavybe. Po prašymo pateikimo praėjus savaitei laiko, ji elektroniniu būdu iš Registrų centro gavo prašymo kopiją. Prašymas buvo pateiktas neva tai ją atstovaujančio advokato Ramūno Varaniuko, prašymo objektas buvo registruoti butą bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir prašymo pagrindas buvo, kad neva tai jie ten ruošiasi gyventi. Prašyme buvo nurodyti jos vardas, pavardė, asmens kodas. Prašyme kaip vienas iš priedų buvo nurodyta atstovavimo sutartis. Buvo šokiruota, kadangi su sutuoktiniu ji nesidalino šia informacija, kadangi santykiai jų gana įtempti, ji norėtų skirtis, bet sutuoktinis nesutinka. Sutuoktinis negyveno tame bute ir jie nesiruošė jame gyventi. Šis įrašas dėl jungtinės nuosavybės Registrų centre buvo įregistruotas 2020 metais lapkričio 11 dieną. Ji tuo metu buvo Briuselyje, dirbo, o sutuoktinis tuo metu buvo Vilniuje. Būtent tada, kai buvo registruotas šis juridinis faktas registrų centre, jų santykiai nebuvo normalūs. Į advokatą R. Varaniuką ji niekada dėl jokių paslaugų nėra kreipusis, apie jį sužinojo tik gavus išrašą iš Registrų centro. Ar jos vyras yra kreipęsis į šį advokatą dėl teisinių paslaugų teikimo nežino, nieko jai neminėjo. Su vyru jie turi pasirašę po vedybinę sutartį, kuri apsprendžia, kad visas įgytas turtas prieš santuoką ir po santuokos lieka individualia kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybe. Laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. imtinai, ji turėjo galimybę skenuoti dokumentus esant reikalui. Elektroniniu paštu ji su L. G. nesusirašinėdavo elektroniniais laiškais. L. G. jai nėra siuntęs susipažinti el. paštu dokumentų laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. Sutuoktiniui L. G. pasirašyti jos vardu, padedant vietoje jos parašą, neleido. Niekada jokios kalbos apie dokumentų pasirašymą nebuvo tarp jos ir sutuoktinio L. G.. L. G. žinojo, kad ji ruošiasi parduoti jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), bet sužinojo prieš keletą savaičių iki jos išvykimo į Lietuvą tuo tikslu. Niekada nėra gavusi iš sutuoktinio dokumentų, susijusių su jai priklausančiu butu. Ji nėra leidusi sutuoktiniui L. G. pasirašyti vietoje savęs ant dokumentų, susijusių su šiuo butu.
Liudytojas Ramūnas Varaniukas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 metais, maždaug rudenį, L. G. gavo antstolio pranešimą, kad nori apžiūrėti jo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo įkeistas bankui Swedbank, L. G. pavėlavo sumokėti paskolos įmokas ir bankas perdavė antstoliui vykdyti, todėl L. G. kreipėsi į jį su prašymu patarti, kaip jam elgtis. Jis patarė, kad paprasčiausias būdas yra padengti bankui įsiskolinimą. Paklausė ar turi pinigų, L. G. pasakė, kad gaus pinigų ir padengs įsiskolinimą. L. G. sakė, kad jam nereikia, kad antstolis pardavinėtų jo butą. Tas butas Vilniuje buvo L. G. asmeninė nuosavybė, tačiau jis turėjo registruotą juridinį faktą, kaip šeimos turtas. Tas juridinis faktas ir sutrukdė padaryti hipoteką (perleisti) skolintojui. Kai L. iš notaro sužinojo, kad yra tie trikdžiai, tai L. G. paklausė jo, ką daryti. Jis patarė L. G. tada persiregistruoti pačiam į Briuselį. Tai reiškia, kad jis turėjo išdeklaruoti savo gyvenamosios vietos adreso, esančio (duomenys neskelbtini) ir prisiregistruoti Belgijoje, Briuselyje, pagal faktinę gyvenamąją vietą. L. G. jam pasakė, kad jis nenori deklaruoti savo gyvenamosios vietos Briuselyje. Kad būtų panaikintas (duomenys neskelbtini) šeimos turto statusas, tuomet reikėjo šeimos turto statusą perkelti į kitą turtą. L. G. pasakė, kad jo žmona I. G. turi butą Kaune. Jis L. G. pasakė, kad tuomet jis šeimos turto statusą gali perkelti žmonos butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Kadangi L. G. negalėjo Registrų centre prisijungti ir pats savitarnoje susitvarkyti juridinio fakto būdamas Briuselyje, todėl jis jam pasisiūlė, kad jis gali fiziškai nuvažiuoti ir sutvarkyti Registrų centre, tačiau jam reikia atstovavimo sutarties, kad galėtų teisiškai atstovauti L. G. žmoną I. G., kuri buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Jis L. G. paaiškino, kad atstovavimo sutartis turi būti pasirašyta tarp jo ir jo žmonos. Jis L. G. pasakė, kad jam reikia jo žmonos parašo, kad jis galėtų ją atstovauti. L. G. pasakė, kad jokių problemų. Jis nieko blogo neįtarė, jis tiesiog juos suprato kaip normalią šeimą, todėl asmeniškai jis ir nebendravo su I. G.. Jis L. G. pasitikėjo ir galvojo, kad I. G. viską žino, todėl jis parengė atstovavimo sutartį ir pats nustatė kokiose ribose, tai yra grynai to juridinio fakto įregistravimui, atstovaus I. G.. Paruoštą atstovavimo sutartį išsiuntė L. G. elektroniniu paštu. Atstovavimo sutartis buvo su jo parašu ir antspaudu. Sutartį L. G. išsiuntė 2020 m. lapkričio 9 d. Nesiuntė atstovavimo sutarties savo klientei, kurios interesus atstovavo, nes pasitikėjo L. G., jis galvojo, kad tai yra šeimos reikalas. Lyg kitą dieną, 2020 m. lapkričio 10 d., L. G. iš savo el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) atsiuntė pasirašytą I. G. atstovavimo sutartį. Jis su šia atstovavimo sutartimi, nuvyko į Registrų centrą, esantį (duomenys neskelbtini). Registrų centre jis pasakė, kad atstovauja I. G. ir nori įregistruoti šeimos turto statusą nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini), butui. Jis ten turėjo užpildyti kažkokį prašymą, jį pasirašė. Prie prašymo pridėjo atstovavimo sutarties kopiją ir apmokėjo kelis eurus. Ar gavo kažkokį dokumentą, patvirtinantį, kad Registrų centre buvo įregistruotas juridinis faktas nepamena, lygtais negavo, jie ten iš karto viską padarė kompiuteryje. Toliau viskas vyko sklandžiai. Swedbankas, kai buvo perkeltas juridinis faktas - šeimos turtas, kitam turtui, leido L. G. padaryti antrinę hipoteką, po ko 2021 metais, tas butas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas. Kai iš policijos gavo raštą su prašymu pateikti duomenis, susijusius su šia atstovavimo sutartimi, tai jam netyčia gavosi, kad jis persiuntė tą atstovavimo sutartį L. G.. Tai įvyko per klaidą. L. G. jam atskambino ir teiravosi, kodėl atsiuntė tą atstovavimo sutartį. Jis tada jo paklausė, kas pas jį šeimoje vyksta ir kodėl jis turi aiškintis policijai dėl šios atstovavimo sutarties ir statuso. L. G. pasakė, kad jo žmona I. serga onkologine liga ir ji vartoja stiprius vaistus, dėl ko neturi atminties. Jis paklausė, kieno parašas tiksliai ant atstovavimo sutarties, jis jam atsakė, kad žmonos I. Po to daugiau su L. G. nebendravo. Kai jis siuntė sutartį, jis manė, kad ją pasirašys I. Už šį atstovavimą atsiskaitė L. G., pervesdamas 100 eurų iš savo sąskaitos į jo sąskaitą. I. G. parašo nėra matęs. Tik ant tos atstovavimo sutarties, todėl palyginti parašų neturėjo galimybės. Jis tik dabar neatsimena, ar L. G. telefonu jam I. G. duomenis pasakė, ar juos parašė el. paštu, bet I. G. asmens duomenis jis gavo tik iš L. G., daugiau niekas kitas jam jų pateikti negalėjo.
Liudytoja Z. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. G. yra jos dukra, kuri gyvena Belgijoje, Briuselyje. Ten ji gyvena su šeima, tai yra dviem dukrom ir vyru L. G.. Dukrai I. G. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šį butą dukrai nupirko ji ir vyras. Dukra gyveno tame bute ir iš jo išvyko gyventi į Belgiją. Kai dukra tuokėsi su savo vyru, jie buvo pasirašę priešvedybinę sutartį, joje buvo numatyta, kad jai priklausantis šis butas priklauso tik jai. 2023 metų balandžio mėnesį, dukra I. G. grįžo į Lietuvą, nes norėjo sutvarkyti dokumentus dėl to buto pardavimo. Buvo sutarę, kad dukra ją įgalios tvarkyti visus reikalus, susijusius su butu, tačiau buvo nusprendę, kad butą parduos. Kai dukra grįžo, ji rezervavo laiką pas notarą įgaliojimui surašyti, tačiau jo surašyti nepavyko, kadangi atsirado buto bendrasavininkas. Dukra dėl to labai nustebo, nes ji jokių teisinių dalykų dėl to, kad būtų kažkas buto bendrasavininkas, netvarkė. Po to dukra I. G., nuėjusi greičiausiai į Registrų centrą, sužinojo, kad bendrasavininkas yra jos sutuoktinis L. G. ir jis juo lygtais yra nuo 2020 metų. Dukra buvo labai nustebusi, nes pagal priešvedybinę sutartį butas priklausė jai ir jokių bendrasavininkų nebuvo numatyta. Kiek jai yra žinoma, dukra su savo vyru L. G. apie tai kalbėjo, tačiau jis nepripažįsta ir neigia, kad yra buto bendrasavininkas ir kad jis būtų tai padaręs, tai yra, kad jis būtų pakeitęs buto priklausomybės statusą. Kokiu būdu buvo pakeistas buto statusas, nežino, tik žino, kad yra atsiradęs bendrasavininkas ir šiuo metu be jo sutikimo, dukra buto negali parduoti. Dukros ir vyro santykiai yra blogi, ji nori su sutuoktiniu skirtis, tačiau jis skirtis geranoriškai nesutinka. Niekada nėra buvę, kad dukrai būtų sutrikusi atmintis, jos elgesys ar emocijos. Ji serga vėžiu, tačiau nei liga, nei jai taikomas gydymas niekada įtakos jos atminčiai neturėjo.
Iš atstovavimo sutarties kopijos matyti, kad ji yra patvirtinta (duomenys neskelbtini). Viršuje yra nurodyta advokatų kontora, tai ,,Advokatas Ramūnas Varaniukas“, žemiau, kontoros adresas, bei advokato kontaktiniai duomenys. Matyti, kad sutartis paruošta ir atspausdinta 2020 m. lapkričio 9 d. Nurodyta, kad advokatui Ramūnui Varaniukui yra pavedama atstovauti I. G., bei nurodomas jos asmens kodas, adresas – ,,(duomenys neskelbtini)“ (nenurodoma ar tai gyvenamoji vieta, ar deklaruojamosios gyvenamosios vietos adresas, tiesiog nurodytas šis adresas). Taip pat nurodyta įgalinimų apimtis, tai yra nurodoma, kad I. G. atstovauti dėl juridinio fakto apie buto, nuosavybės teise priklausančio jai, esančio ,,(duomenys neskelbtini)“ priskyrimo šeimos turtui. Registro tvarkytojui pateikti prašymą, kad registre būtų padaryta atitinkama žyma apie nekilnojamojo daikto priskyrimą šeimos turtui. Žemiau nurodyta institucija, kurioje atliekamas pavedimas, pavadinimas - VĮ Registrų centras, Notarų kontoros. Pačiame tekste, nurodant įgalinimų apimtis yra nurodytas ir buto unikalus numeris. Po tekstu apačioje nurodyta ,,Klientas I. G.“, šalia padėtas parašas, žemiau ,,Advokatas Ramūnas Varaniukas“, šalia padėtas parašas bei atspaustas atspaudas.
Iš 2023 m. birželio 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas Ramūnas Varaniukas pateikė apžiūrai jo naudojamame telefone esantį elektroninį paštą ir susirašinėjimą su L. G.. Įėjus į el. paštą (duomenys neskelbtini), matomi susirašinėjimai su asmeniu, el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – L. G.. Atidarius el. laišką, kuris buvo siųstas 2020 m. lapkričio 9 d. kontaktui ,,L.“, matoma, kad yra siunčiamas prisegtas failas, pavadintas ,,(duomenys neskelbtini).pdf“. Atidarius šį prisegtą failą, matoma, kad buvo siunčiama atstovavimo sutartis, kuri ir buvo pateikta tyrimui. Atstovavimo sutartis advokato Ramūno Varaniuko buvo pasirašyta ir padėtas atspaudas. Kitame el. laiške, gautame 2020 m. lapkričio 10 d. iš kontakto L. G. matyti atsiųstas prisegtas failas, pavadintas ,,(duomenys neskelbtini).pdf“. Matoma, kad Ramūnas Varaniukas į šį L. G. atsiųstą laišką atsakė, patvirtindamas, kad gavo laišką ir siųs Registrų centrui prašymą. Atidarius prisegtus failus, matoma, kad tai yra ta pati atstovavimo sutartis, kuri ir pateikta tyrimui, bei buvo siųsta dieną prieš kontaktui L. G., tačiau ties skiltimi ,,Klientas I. G.“ yra padėtas parašas.
Iš liudytojo Ramūno Varaniuko pateikto bankinės įstaigos „Monese“ išrašo matyti, kad 2020 m. lapkričio 20 d. L. G. atliko pavedimą Ramūnui Varaniukui 100 Eur sumai.
Iš VĮ Registrų centro pateikto pranešimo matyti, kad 2020 m. spalio 21 d. advokatui Ramūnui Varaniukui (prašymo Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų bazės išrašas. 2020 m. lapkričio 11 d. pagal gautą I. G. vardu atstovo pagal pavedimą advokato Ramūno Varaniuko prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą dėl šeimos turto įregistravimo ir pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (prašymo Nr. (duomenys neskelbtini)), pateiktas Nekilnojamojo turto registro NR. (duomenys neskelbtini) duomenų bazės išrašas. 2023 m. balandžio 14 d. pagal nekilnojamojo turto savininkės I. G. prašymą (prašymo Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikti prašymo dėl šeimos turto įregistravimo dokumentų kopijas,- pateiktos dokumentų kopijos dėl šeimos turto įregistravimo.
Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ pateikto nekilnojamojo turto išrašo apie butą (duomenys neskelbtini) matyti, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise registruotas I. G. vardu. Pažymos 7-ame punkte įregistruotas juridinis faktas- „Šeimos turtas“.
Iš VĮ ,,Registrų centras“ pateikto Prašymo, pasirašyto advokato Ramūno Varaniuko, dėl šeimos turto registravimo, kopijos matyti, kad VĮ Registrų centras taip pat pateikė pažymą apie advokato Ramūno Varaniuko, atstovaujančio I. G., prašymo priėmimą 2020 m. lapkričio 11 d. (Prašymo Nr. (duomenys neskelbtini)), šioje pažymoje kartu nurodyta, kad priimti prašymo priedai: atstovavimo sutartis 2020 m. lapkričio 9 d. ir asmens prašymas 2020 m. lapkričio 11 d. Pažymoje nurodytas prašymas: prašau iki 2020 m. lapkričio 16 d. atlikti šiuos darbus:1) juridinio fakto įregistravimas (duomenys neskelbtini); 2) viena paieška Nekilojamojo turto registro duomenų bazėje (duomenys neskelbtini); 3) Nekilojamojo turto išrašas elektroninė forma (duomenys neskelbtini).
Iš nukentėjusiosios I. G. prie IT medžiagos pateikto Briuselio universitetinės ligoninės Medicininė onkologijos Katedros vedėjo Prof. dr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 14 d. pažymos-išrašo matyti, kad jo pacientei G. I. ((duomenys neskelbtini).) ankstesnių gydymo kursų metu niekada nebuvo diagnozuotas pažinimo sutrikimas arba ilgalaikės ar trumpalaikės atminties sutrikimai.
BK 300 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Vadovaujantis teismų praktika, dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, anspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje.
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog L. G., turėdamas tikslą sutuoktinei I. G. asmenine nuosavybe priklausantį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), be I. G. žinios registruoti šeimos turtu, 2020 m. lapkričio mėn. laikotarpyje nuo 9 d. iki 10 d., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo tikrą dokumentą – 2020 metų lapkričio 9 d. atstovavimo sutartį, joje grafoje „Klientas I. G.” pasirašydamas suklastotą I. G. parašą, bei 2020 metų lapkričio 10 d. šią atstovavimo sutartį pateikė advokatui R. Varaniukui, ir juo remiantis Valstybės įmonės Registrų centras įregistravo juridinį faktą – nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), šeimos turtu, taip L. G. taip pat panaudojo šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą.
Kaltinamasis, nors ir neigė, kad neturėjo sutuoktinės I. G. sutikimo pasirašyti jos vardu, tačiau pripažino, jog, siekdamas I. G. asmenine nuosavybe priklausantį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoti šeimos turtu, 2020 metų lapkričio 9 d. atstovavimo sutartyje su advokatu Ramūnu Varaniuku, grafoje, kurioje kaip klientas nurodyta I. G., pasirašė I. G. vardu, taip suklastodamas šią atstovavimo sutartį bei šią suklastotą sutartį panaudojo, kuomet 2020 metų lapkričio 10 d. pateikė šį dokumentą advokatui R. Varaniukui, kuris juo pasinaudojęs pateikė prašymą Registrų centrui įregistruoti nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), šeimos turtu. Nukentėjusioji I. G. parodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo jos asmeninė nuosavybė, niekada jokio sutikimo registruoti jį šeimos turtu nedavė, atstovavimo sutarties nesudarinėjo ir nepasirašė, apie įregistruotą šiam butui juridinį faktą- šeimos turtą, sužinojo atsitiktinai, kai nusprendė šį butą parduoti. Elektroniniu paštu iš kaltinamojo siųstų jokių dokumentų, tarp jų ir minėtos atstovavimo sutarties, negavo, jam sutikimo pasirašyti jos vardu ant jokių dokumentų nėra, 2020 m. lapkričio 9 d. atstovavimo sutartis buvo pasirašyta be jos žinios ir sutikimo. Liudytojas Ramūnas Varaniukas patvirtino, kad L. G. norint įregistruoti jo sutuoktinei priklausantį turtą šeimos turtu, jis minėtą atstovavimo sutartį tarp jo ir I. G. el. paštu nusiuntė L. G., kuris advokatui atsiuntė šią sutartį, jau pasirašytą I. G. vardu, ir kurią vėliau advokatas pateikė Registrų centrui. Liudytojos mama Z. Š. taip pat patvirtino, kad minėtas butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė tik I. G., o apie tai, kad jis buvo įregistruotas šeimos turtu, jo bendrasavininku nurodant L. G., dukra sužinojo tik nusprendusi butą parduoti.
Kad kaltinamasis suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo taip pat patvirtina ir pati suklastota 2020 m. lapkričio 9 d. atstovavimo sutartis, kurioje matyti, kad advokatui Ramūnui Varaniukui buvo pavesta atstovauti I. G. nekilnojamojo turto įregistravimui, sutartyje yra nurodomas jos asmens kodas, adresas – (duomenys neskelbtini), ir sutartis pasirašyta I. G. parašu. Kad šį dokumentą, pasirašytą I. G. vardu, advokatui pateikė kaltinamasis, matyti iš advokato R. Varaniuko ir kaltinamojo L. G. susirašinėjimo el. laiškais, kur užfiksuota, kaip 2020 m. lapkričio 9 d. advokatas L. G. nusiuntė atstovavimo sutartį, kurioje prie I. G. vardo parašo laukelis yra tuščias, kurią, jau su padėtu parašu šalia I. G. vardo, 2020 m. lapkričio 10 d. L. G. persiunčia atgal advokatui, o šis L. G. atsako, kad gavo laišką ir nusiųs prašymą Registrų centrui. Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad, kaip ir nurodė pats kaltinamasis bei advokatas R. Varaniukas, už atstovavimo sutarties pateikimą I. G. vardu, L. G. 2020 m. lapkričio 20 d. pervedė advokatui 100 eurų. VĮ Registrų centro pranešimas patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 11 d. advokatui Ramūnui Varaniukui Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas buvo pateiktas jam pateikus prašymą I. G. vardu. Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ pateikto nekilnojamojo turto išrašo apie butą (duomenys neskelbtini) matyti, kad butas nuosavybės teise registruotas I. G. vardu buvo įregistruotas kaip „Šeimos turtas“.
Pažymėtina, kad nors kaltinamasis teigė, jog nukentėjusioji davė jam leidimą pasirašyti jos vardu tik ji to neprisimena dėl ligos metu prarastos atminties, tačiau tai paneigė tiek pati nukentėjusioji, tiek ir jos mama, liudytoja Z. Š., kuri nurodė, kad dukra su atmintimi jokių problemų dėl ligos neturėjo, tą taip pat patvirtina ir nukentėjusiosios I. G. pateikta gydytojo pažyma, kurioje nurodyta, kad I. G. gydymo kursų metu nebuvo diagnozuoti atminties sutrikimai.
Kaltinamasis L. G., būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad advokatui nurodydamas savo sutuoktinės duomenis bei pasirašydamas jos vardu, klastoja tikrą dokumentą. Kaltinamasis nurodė, kad sutuoktinės duomenis pateikė bei jos vardu pasirašė siekdamas įregistruoti sutuoktinei priklausantį turtą šeimos turtu, tai rodo, kad kaltinamasis norėjo tokių pasekmių ir jų siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji bei subjektyvieji tikro dokumento suklastojimo požymiai, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. G. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda – bei jos dydžiu sutinka.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, susijusį su dokumentų klastojimu, kvalifikuotą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad L. G. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis psichiatrijos klinikoje nesigydė, nesilankė, priklausomybės ligų centre neregistruotas, todėl abejoti jo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino tik iš dalies, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina baudos bausmė, jos dydį nustatant šiek tiek didesnį nei sankcijoje numatytas minimalus dydis už nesunkų nusikaltimą – 75 MGL (3750 Eur).
Baudžiamoji byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.
Kaltinamajam kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu paskirta nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
L. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti L. G. galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.
Baudą įpareigoti sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.