Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-11-20 · Administracinė byla Nr. I-2886-423/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-20
Bylos Nr.
I-2886-423/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01867-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
S. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2886-423/2017Proceso Nr. 3-62-3-01867-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2;55.1.3. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei,

nedalyvaujant pareiškėjui S. K., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas. S. K. prašo iš Lietuvos valstybės priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-6). Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) buvo laikomas nežmoniškomis, higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis perpildytose palatose nuo 2014-07-02 iki 2017-03. Nurodė, jog jam nebuvo užtikrintas teisės aktais reglamentuojamas 5,1 kv. m minimalus gyvenamasis plotas. Dėl tokių netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią pažeminimu, depresija, kančiomis.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.6Atsiliepime (b. l. 9-11) ir patikslintame atsiliepime (b. l. 20-21) paaiškino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paliktas LAVL atlikti ūkio darbus. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių įstaigos direktoriaus 2011-08-30 įsakymu Nr. V-164 ir vėliau pakeičiant 2014-09-26 įsakymu Nr. V-191 Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių X skyrius reglamentavo nuteistųjų palikimą LAVL atlikti ūkio darbus. Šių taisyklių 78 punktas nustatė, kad kandidatai, norintys atlikti ūkio darbus ligoninėje, parenkami iš išrašomų iš ligoninės pacientų, kurie jau atlieka jiems teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistieji gali būti palikti atlikti ūkio darbus tik esant jų rašytiniam prašymui (79 p.). Nuteistasis atlikti ūkio darbus paliekamas dirbti tik tuomet, kai jį gydantis gydytojas teigiamai įvertina jo sveikatą (82 p.). Kadangi nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus ligoninėje, buvo išrašyti iš šios įstaigos, todėl paciento statuso netekdavo. Atsižvelgiant į tai, jiems buvo paskiriamos atskiros gyvenamosios patalpos, kurių minimalus gyvenamasis plotas vienam asmeniui turėjo būti ne mažesnis kaip 3,1 m². Minėta ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta. Nuo 2017-02-06 pareiškėjas buvo atleistas iš tvarkinio pareigų ir perkeltas gyventi į kamerų tipo patalpą Nr. 306, kur jam teko 6,17 kv. m ploto. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad ligoninės darbuotojai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą per trumpą laikotarpį. Pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais duomenimis. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Atsakovas prašo atmesti skundą ir taikyti ieškinio senaties terminą.

1Skundas atmestinas.

1Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui tinkamų laikymo sąlygų LAVL, atlyginimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-26 nutartį byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį byloje Nr. A662-3116/2011).

LVAT 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas šį terminą prašo taikyti. Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2014-07-02, o skundą teismui pateikė 2017-08-25 (b. l. 7). Svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis teisminės gynybos, nenurodė. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis CK 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 2 d., senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas nuo 2014-08-25.

Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčo laikotarpiu buvo gydomas LAVL, Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į LAVL atvyko 2007-02-27, po karantino buvo paskirtas į 2 būrį, o vėliau įdarbintas tvarkinio pareigose ir gyveno 4 būrio (ūkio aptarnavimo būrio) patalpose (b. l. 12-13, 22, 18). LAVL direktorius 2017-02-06 įsakymu Nr. NK-10 atleido nuteistąjį iš tvarkinio pareigų (b. l. 22).

Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas perpildytose palatose, kur jam nebuvo užtikrinta 5,1 kv. m ploto norma.15

Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnyje reglamentuojamas nuteistųjų palikimas kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus, t. y. nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo bausmę atlikti nustatyta pataisos namuose, gali būti palikti kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus (1 dalis); atlikti ūkio darbus palikti nuteistieji laikomi pataisos namų paprastosios arba lengvosios grupių laikymo sąlygomis (3 dalis).

Taigi, šiuo atveju, taikytinas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui. Pažymėtina, kad šiuo atveju netaikytina ploto norma (5.1 kv. m), kuri taikoma gydomiems LAVL asmenims.

Atsakovo atstovas pateikia duomenis, kad bendras ūkio aptarnavimo būrio plotas yra 157,17 kv. m (b. l. 18). 2014 metais šiame būryje gyveno nuo 35 iki 37 nuteistųjų (b. l. 14-17), taigi, vienam asmeniui teko nuo 4,2 iki 4,4 kv. m ploto. Nuo 2014-10-24 pareiškėjas buvo paskirtas į 13D3p korpuso patalpą Nr. 219, kurios plotas – 30,77 kv. m, joje gyveno 5 asmenys, taigi, pareiškėjui teko 6,1 kv. m ploto (b. l. 18). Nuo 2015-07-29 pareiškėjas buvo paskirtas į patalpą Nr. 215, kurios plotas - 30,31 kv. m, joje gyveno 5 asmenys, taigi, vienam asmeniui teko 6 kv. m ploto (b. l. 12-13, 18). Nuo 2017-02-06, kuomet pareiškėjas buvo atleistas iš tvarkinio pareigų, jis buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpoje Nr. 306, kurios plotas – 18,51 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 6,17 kv. m ploto (b. l. 20, 23). 2017-03-10 pareiškėjas išvyko į Alytaus pataisos namus (b. l. 20). Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių duomenų, taip pat nedetalizavo ir nekonkretizavo, kuriose patalpose ir su kiek asmenų buvo laikomas, tik teigė, jog jam nebuvo užtikrinta minimali 5,1 kv. m ploto norma. Kaip minėta, šiuo atveju, laikotarpiui, kuomet pareiškėjas ėjo tvarkinio pareigas, taikytina minimalaus gyvenamojo ploto norma yra 3,6 kv. m. Byloje nėra atsakovo atstovo oficialiai pateiktus paaiškinimus ir įrodymus dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto paneigiančių duomenų, todėl teismas jais vadovaujasi, nustatydamas bylos aplinkybės. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu iki 2017-02-06 minimali 3,6 kv. m ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta. Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos, laikotarpiu nuo 2017-02-06 iki 2017-03-10, kuomet pareiškėjas nebeatliko tvarkinio pareigų, kamerų tipo patalpoje Nr. 306 jam buvo užtikrinta 5,1 kv. m ploto norma.

Įvertinęs, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog LAVL, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio. Byloje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias skunde nurodomas neigiamas pasekmes. Jokių kitų objektyvių duomenų apie kilusias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti susijusios su kalinimo sąlygomis, byloje nėra. Nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų (neveikimo) bei žalos atsiradimo, žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Asta Urbonienė