Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-40-606/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-03
Bylos Nr.
1-40-606/2019
Teisminio proceso Nr.
1-07-5-00019-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-40-606/2019Teisminio proceso Nr. 1-07-5-00019-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6.; 2.5.16 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi klausimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu I. Ž. (I. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui, (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtos piniginės bausmės – baudos – perdavimo vykdyti Latvijos Respublikai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu I. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

Motyvuojamoji dalis

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį – 120 MGL dydžio, tai yra 4 519,20 Eur, bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – 15 MGL dydžio, tai yra 564,90 Eur, bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrinta bausmė už šias nusikalstamas veikas I. Ž. paskirta 120 MGL dydžio, tai yra 4 519,20 Eur, bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė – 120 MGL dydžio, tai yra 4 519,20 Eur, bauda sumažinta vienu trečdaliu, ir sumažinta subendrinta bausmė pagal šį nuosprendį I. Ž. paskirta 80 MGL dydžio, tai yra 3 012,80 Eur, bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtą sumažintą bausmę – 80 MGL dydžio, tai yra 3 012,80 Eur baudą, įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. gegužės 25 d., t. y. dvi paros, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir galutinė bausmė pagal šį nuosprendį I. Ž. paskirta 76 MGL dydžio, tai yra 2 862,16 Eur, bauda.

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu buvo nustatyta, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Pažymėtina, kad nuteistasis I. Ž. dalyvavo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžio paskelbime, minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. kovo 20 d. Nuteistasis I. Ž. baudą savanoriškai privalėjo sumokėti iki 2019 m. gegužės 20 d.

Nuteistasis I. Ž. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtos baudos dalį yra sumokėjęs, likusi nesumokėtos baudos dalis – 1 132,16 Eur, kuri, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi pratęsus jos sumokėjimo terminą, privalėjo būti sumokėta iki 2023 m. kovo 1 d.

Kadangi nuteistasis I. Ž. per nustatytą terminą savanoriškai baudos nesumokėjo, todėl yra teisinis pagrindas bausmę vykdyti priverstinai bei Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendį dėl baudos priverstinio išieškojimo pateikti vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Tačiau jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – bauda, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas savo iniciatyva arba bausmę (baudžiamojo poveikio priemonę) vykdančios institucijos teikimu nustatyta tvarka gali šią bausmę perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 5 dalis). Sprendimas priimamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų ir sprendimų konfiskuoti perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisykles patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Baudžiamosiose bylose paskirtos bausmės – baudos – perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 2197 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 287 redakcija). Šių taisyklių 4–4.5 punktuose numatyta, kad piniginė sankcija gali būti perduodama vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, kai nubaustas asmuo savanoriškai nesumokėjo piniginės sankcijos ir yra teisinis pagrindas ją vykdyti priverstinai, turima duomenų, kad nubaustas asmuo yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas arba nubausto asmens turtas ar pajamos, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba nubausto juridinio asmens buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, piniginė sankcija yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą (70 Eur) ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą piniginę sankciją, nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės arba yra kitų priežasčių manyti, kad priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas ar sudėtingas, piniginę sankciją būtų tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

Atsiliepime dėl paskirtos piniginės bausmės – baudos – perdavimo vykdyti Latvijos Respublikai nuteistasis I. Ž. teigia, kad praeitą mėnesį jam nebuvo išmokėtas atlyginimas, jis gavo naują darbą Švedijoje ir gaus atlyginimą kovo 25 d., todėl tą pačią dieną sumokės likusią nesumokėtos baudos dalį.

Pažymėtina, kad nuteistajam I. Ž., jo prašymu, Klaipėdos apygardos teismo nutartimis buvo pratęstas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimas net kelis kartus, t. y. Klaipėdos apygardos teismas, tenkindamas nuteistojo I. Ž. prašymus, 2019 m. birželio 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir likusios nesumokėtos baudos dalies – 2 362,16 Eur sumokėjimo terminą nustatė iki 2020 m. balandžio 1 d., 2021 m. birželio 17 d. nutartimi pratęsė likusios nesumokėtos baudos dalies – 1 132,16 Eur – sumokėjimo terminą iki 2022 m. birželio 17 d., 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi – iki 2022 m. gruodžio 31 d., 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi – iki 2023 m. kovo 1 d. Tačiau nuteistasis likusios nesumokėtos baudos dalies – 1 132,16 Eur – iki jam nustatyto termino – 2023 m. kovo 1 d. – savanoriškai taip ir nesumokėjo. Akcentuotina, kad buvo atsižvelgta ir į nuteistojo atsiliepimą, kad jis sumokės likusią nesumokėtą baudos dalį iki 2023 m. kovo 25 d., dėl to 2023 m. kovo 21 d. teismo posėdis buvo atidėtas 2023 m. balandžio 3 d. Tačiau nuteistasis savanoriškai visos likusios baudos dalies vėlgi nesumokėjo. Nuteistasis tik teismo posėdžio dieną pateikė teismui duomenis, kad sumokėjo dar 400 Eur baudos, ir šiuo atveju jo pažadas sumokėti visą likusią nesumokėtą baudos dalį vertintinas kaip deklaratyvus, nes nuteistojo elgesys nepateisino jam teismo parodyto pasitikėjimo, kad jis sumokės visą likusią nesumokėtą baudos dalį savanoriškai. Šiuo metu likusi nesumokėta baudos dalis yra 732,16 Eur.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis I. Ž. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, turimais duomenimis priimant nuosprendį, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klubo „(duomenys neskelbtini) “, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) juridinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nenustatyta, kad Lietuvoje nuteistasis turėtų turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Nuteistajam paskirta bauda ir nesumokėta jos dalis yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą (70 eurų) ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti vykdyti bausmę. Todėl teismas daro išvadą, jog yra visos Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 219, nurodytos sąlygos, kurioms esant bausmė gali būti perduota vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 10 straipsnyje nustatyta, kad jei neįmanoma visiškai arba iš dalies įvykdyti sprendimo, sprendimą vykdančioji valstybė gali taikyti alternatyvias sankcijas, įskaitant laisvės atėmimo sankcijas, jeigu tokiais atvejais tai numato vykdančiosios valstybės įstatymai, o sprendimą priėmusi valstybė leido taikyti tokias alternatyvias sankcijas 4 straipsnyje nurodytame liudijime. Alternatyvios sankcijos dydis nustatomas pagal sprendimą vykdančiosios valstybės teisę, bet jis negali viršyti sprendimą priėmusios valstybės perduotame liudijime nustatyto maksimalaus dydžio.

Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 10 straipsnio ir Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalies nuostatas, galiojusias iki 2017 m. spalio 6 d., bei nuo 2017 m. spalio 6 d. (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) galiojusias Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalies nuostatas dėl baudos pakeitimo areštu, buvo laikoma, kad Lietuvos Respublika leidžia kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pakeisti baudos bausmę areštu, jeigu nubaustas asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti. Tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2019 m. liepos 6 d. (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse baudos pakeitimas arešto bausme nebenumatytas, todėl nuteistajam paskirtos baudos bausmė arešto bausme nekeistina.

Kartu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263, įsigaliojusi nuo 2019 m. liepos 6 d.), jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 4 punktą vieno MGL (50 Eur) dydžio bauda prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms bei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktį viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL (50 Eur) dydžio baudai. Lietuvos Respublika leidžia kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pakeisti baudos bausmę kita bausme, t. y. viešųjų darbų arba laisvės apribojimo bausme, jeigu nubaustas asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti.

Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu I. Ž. paskirtos bausmės – baudos – nesumokėtos dalies – 732,16 Eur – vykdymas perduotinas Latvijos Respublikos kompetentingai institucijai, kuria yra Latvijos Respublikos teisingumo ministerija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 3 dalimi, 364 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu I. Ž. (I. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtos bausmės – baudos – nesumokėtos dalies – 732,16 Eur – išieškojimą perduoti vykdyti Latvijos Respublikos teisingumo ministerijai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Edita Lapinskienė