Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria netenkintas A. P. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio (toliau ir – Institucija) specialistės Ritos Gruštienės 2018 m. birželio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16306-2018, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 120 € bauda, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 3 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16306-2018 A. P. nubaustas už tai, kad 2018 m. kovo 21 d., 18.34 val., krašto kelyje Širvintos – Rimučiai – Kernavė – Dūkštos, Širvintų r. sav., 24,20 km, vairavo transporto priemonę, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t, ir viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 86 km/h greičiu (atsižvelgus į paklaidą), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 129 punkto reikalavimus.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi skundžiamą Institucijos 2018 m. birželio 14 d. nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

A. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija nustatytų faktinių aplinkybių bei savo kaltės, tačiau nesutinka kartu su administracine nuobauda jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu 3 mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu nutarimu bei pateiktu apeliaciniu skundu, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas byloje esančias faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. ANK 416 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę vairuotojams už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą. Tokia veika vairuotojams užtraukia baudą nuo 120 € iki 170 € ir, vadovaujantis ANK 416 straipsnio 7 dalimi, pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimo vietos, motociklų vairuotojams, privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, A. P. už jo padarytą administracinį nusižengimą yra skirta minimali nuobauda (120 € bauda) ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – minimaliam terminui (3 mėnesiams).Apeliaciniu skundu baudos dydis neginčijamas, tačiau prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, priėmė neteisingą sprendimą, neindividualizavo skiriamos nuobaudos, neatsižvelgė į visus A. P. asmenybę charakterizuojančius faktus, padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, nesivadovavo protingumo ir teisingumo principais. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundui nagrinėti pateiktą medžiagą bei skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek pažeidėjo asmenybę, tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek kitas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, kad pagrindo neskirti A. P. administracinio poveikio priemonės nėra. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, A. P., vairuodamas didelių gabaritų transporto priemonę, kelio ruože, kuriame leidžiamas tik 50 km/h greitis, nustatytą greitį viršijo net 36 km/h, kas yra grubus ir vienas iš pavojingiausių administracinių teisės nusižengimų, kuris galėjo sukelti itin sunkias ir nepataisomas pasekmes. Neteisėti A. P. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Asmens pavojingumas dėl padaryto administracinio nusižengimo yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Dėl šios priežasties nurodyto pobūdžio objektų valdymo apribojimas yra būtina poveikio priemonė, kadangi ji tiesiogiai įgyvendina administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, ypač – užtikrina, kad asmuo nepadarys naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu yra apsaugomas visuomenės interesas, užtikrinamas jos saugumas ir efektyviai taikomos prevencinio pobūdžio priemonės. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmos instancijos teismas, A. P. iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo buvo ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, tame tarpe, ne vieną kartą už nustatyto greičio viršijimą, turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad jau po nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16306-2018 priėmimo, 2018 m. birželio 29 d. A. P. vėl viršijo leistiną greitį ir šį kartą jau daugiau – 46 km/h, už ką 2018 m. liepos 10 d. nutarimu buvo nubaustas 190 € bauda. Atsižvelgiant į šias aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šis atvejis, dėl kurio priimtas skundžiamas nutarimas, nebuvo vienkartinis, kad A. P. savo elgesiu, kuomet ne sykį yra viršijęs leistiną greitį, ir toliau daro tokius pat KET pažeidimus, rodo jo atsainų požiūrį į nustatytų reikalavimų laikymąsi ir abejingumą už tokių pažeidimų darymą kylančioms teisinėms pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt. Aplinkybės, kad A. P. turi rūpintis savo tėvu, mažamečiais vaikais, išlaikyti šeimą, turi skolinių įsipareigojimų, dirbamo darbo pobūdis susijęs su transporto priemonių vairavimu, taip pat, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra svarbios, tačiau nepakankamos, kad būtų galima svarstyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą galimybę taikyti švelnesnę negu įstatyme numatytą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba jų išvis neskirti. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga artimųjų giminaičių poreikiams vykdyti, darbinėje veikloje ir pan., pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems giminaičiams, kitiems eismo dalyviams. Dėl to apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirta minimali nuobauda ir minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, administracinio poveikio priemonės švelninti ar jos neskirti ir keisti skundžiamą nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.