Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-04-26 · Civilinė byla Nr. 2A-660-125/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-26
Bylos Nr.
2A-660-125/2013
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00046-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė
Ieškovas
V. R.
Atsakovas
A. J. K., P. K., J. G.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas B. Valius Civilinė byla Nr. 2A-660-125/2013Teisėjas V. B. (Proceso Nr. 2-42-3-00046-2012-6)
Procesinio sprendimo kategorija 121.14; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. R. ir atsakovo A. J. K. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovams A. J. K., P. K., J. G., gim. 1951 m. J. G., gim 1994 m. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. R. prašo priteisti iš atsakovų P. K., A. J. K., J. G. ir J. G., solidariai 9 150 litų žalai atlyginti bei penkių procentų metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų P. K. ir A. J. K. solidariai 500 Lt ir iš J. G. bei J. G. po 500 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. liepos mėnesio pabaigoje J. G., A. J. K. prašymu, pjaudamas A. J. K. ir P. K. pievą, įvažiavęs į V. R. priklausančią žemę, nupjovė augusias eglaites 0,1048 ha plote. Ieškovas nurodo, kad šias eglaites ketino parduoti kaip kalėdines.

Žemesnės instancijos teismas

Šilalės rajono apylinkės teismas 2012-12-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų A. J. K., P. K., J. G., gim. 1994 m., 139,80 Lt žalos atlyginimą, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-02-10 iki sprendimo visiško įvykdymo V. R. naudai. Taip pat priteisė solidariai iš atsakovų A. J. K., P. K., J. G., 400 Lt neturinės žalos atlyginimą V. R. naudai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nors ieškovas ir nurodo, kad sodino kalėdines eglutes, tačiau šios aplinkybės neįrodė. Teismas konstatavo, kad ieškovas 5 metus po žemės įsigijimo negalėjo keisti žemės paskirties ir be leidimo įveisė mišką, o kalėdinėmis eglutėmis paprastosios eglės sodmenis pavadino tik kreipdamasis į teismą civiliniu ieškiniu, nes kalėdinių eglučių auginimui žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama. Ieškovas nurodė, kad nupjautame plote buvo susodinęs 850 paprastosios eglės sodmenų, tačiau šių aplinkybių ieškovas neįrodė. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių aktų apie nupjautas eglaites gauti skirtingi duomenys apie tai, kiek galėjo būti pasodinta sodinukų. Pirmosios instancijos teismas iš liudytojų D. N. ir A. U. parodymų nustatė, kad žemė netinkama eglėms augti ir galėjo neprigyti sodinukų nuo 25 iki 30 procentų. Tačiau, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje būtina nustatyti, ne kiek galėjo būti pasodinta sodinukų nupjautame žemės plote, o kiek augo ir buvo nupjauta eglučių. Dėl to teismas patikimiausiais šioje byloje laikė atsakovų A. J. K. ir J. G., gim. 1951 m. pateiktus duomenis, kad jie suskaičiavo visame nupjautame plote 233 nupjautas eglutes, kurias pažymėjo oranžiniais kuoliukais sunumeruotais nuo 1 iki 233. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovas V. R. bei liudytojas V. K.. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, nors ieškovas nurodė, kad be A. J. K. pažymėtų 233 nupjautų eglučių jis dar rado ir pažymėjo 230 eglučių, tačiau šių aplinkybių neįrodė. Teismas atsižvelgiant į tai, kad buvo auginamos ne kalėdinės eglutės, bet įveistas miškas neturint leidimo, netinkamoje auginti eglėms augavietėje, eglutės nebuvo prižiūrimos, nupjautos eglutės dėl neatsargumo, priteisė nupjautų sodinukų kainą.

Šalies argumentai

Ieškovas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį pakeisti ir priteisti iš atsakovų solidariai 6 327 Lt. Nurodo, kad objektyviai aplinkybė, kad jis nebuvo įveisęs mišką nebuvo nustatyta. Byloje išvadas teikę specialistai nepatvirtino, jog pagal eilių tankį ir atstumus tarp eglaičių eilėse apsodinimas buvo būdingas miško įveisimui. Kaip nurodo apeliantas, jis nėra nubaustas ATPK nustatyta tvarka už neteisėtą miško įveisimą. Taip pat ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atlygintinos žalos dydį ir aplinkybę, jog jis neaugino kalėdinių eglaičių. Kaip nurodo apeliantas, jis visada nuosekliai aiškino , kad atsakovų nušienautame plote atrinko ir pasodino pačias geriausias eglaites 2+3 metų . pasak apelianto, jau sodinimo metu 2009 m. balandžio mėn. pabaigoje šitie sodinukai buvo apie 40 cm aukščio , iki nupjovimo 2011 m. liepos mėnesį eglaitės augo 27 mėnesius ir jos visos tikrai buvo daugiau kaip 0,5 metro aukščio. Eglaitės , kurias nušienavo atsakovai, buvo susodintos lygioje , išdirbtoje dirvoje , saulėtoje pusėje eilėmis maždaug iki 1,5 m atstumu viena nuo kitos , jos buvo prižiūrimos , 2011 m. liepos mėnesiui , kai buvo nupjautos , visos buvo ne mažesnės nei 50-60 cm aukščio , todėl vienos realizavimo kaina pagal Kretingos miškų urėdo patvirtintą kainoraštį vidutiniškai sudarė 9 Lt . ieškovas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl iškirsto eglaičių kiekio. Pasak apelianto, teisingiausiai nupjautų eglaičių skaičių atspindi specialistų nustatyti faktai pažeistoje augavietėje , ir šių faktų pagrindu atlikti skaičiavimai. Specialistas M Rimgaila nustatė , kad nušienautame plote galimai buvo pasodinta 617-836 eglės sodinukai, vidurkis būtų 726 vnt. A. U. nustatė , kad šiame plote yra (buvo) nuo 663 vnt. iki 697 vnt. eglaičių , vidurkis būtų 680 vnt. Apeliantas atsižvelgdamas į šių specialistų išvadas teigia, jog bendras vidurkis pagal abiejų specialistų nustatytas faktines aplinkybes ir skaičiavimus yra 703 eglaitės.

Atsakovas A. J. K. taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo ir nurodė, kad teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, tačiau rezoliucinėje dalyje suklydo priteisdamas iš atsakovų atitinkamas sumas. Dėl to atsakovas prašė panaikinti sprendimą ir priimti naują, kuriuo visi ieškovo reikalavimai būtų atmesti. Atsakovas nurodė, kad įveisti mišką galima tik miško paskirties žemėje. Pasak atsakovo, kadangi neleidžiama bet kokia statyba žemės ūkio paskirties žemėje, tokia veikla neleidžiama ir miške. Pasak atsakovo, jis nežinojo, kad atsakovas nešienaujamoje pievoje yra užsodinęs mišką. Dėl to, jis neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo, kadangi ieškovo neteisėti veiksmai ir sudarė galimybes jo neatsargiems veiksmams. Pasak atsakovo, šie padariniai nebūtų atsiradę, jeigu ieškovas būtų elgęsis teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Kaip matyti iš šalių apeliacinių skundų ieškovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą tuo aspektu, jog buvo nustatytas neteisingas iškirstų eglaičių kiekis bei kaina. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad jis neatsakingas už padarytą žalą, kadangi ieškovas neteisėtai įveisė mišką.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su šalių apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, jog ieškovas apeliacinį skundą grindžia ne įrodymais, o prielaidomis tiek apie eglučių vertę, tiek apie jų būklę buvusią iškirtimo metu. Byloje esančios skirtingos išvados apie iškirstų eglaičių kiekį patvirtina aplinkybę, kad tiksliai neįmanoma nustatyti, koks tiksliai eglaičių kiekis buvo iškirstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pagrįstais atsakovo paskaičiavimus dėl iškirstų eglučių skaičiaus. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto dėl prašymo nagrinėjimo nustatyta (b. l. 99–100), kad iš ieškovui priklausančio 12 ha žemės sklypo ploto, eglutėmis buvo apželdintas 0,4848 ha plotas, iš kurio 0,1049 ha plote eglutės buvo pažeistos. Įvertinus iš viso pasodintų eglučių kiekį ir nupjauto ploto kiekį yra pagrindas pripažinti, jog nušienautame plote negalėjo augti ieškovo nurodomas eglučių kiekis, – 850, kai iš viso jų buvo pasodinta 1 700. Dėl to nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovo apeliaciniame skunde nurodomu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nupjautų eglučių kiekį. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, jog augino kalėdines eglutes ir ketino jas parduoti Kalėdoms. Taip pat nepagrįstas ieškovo argumentas, jog teismas nepagrįstai paskaičiavo eglučių ne komercinę vertę, o tik įsigijimo kainą. Kaip matyti iš byloje esančių aktų eglutės buvo apleistos neprižiūrimos, neturėjo prekinės išvaizdos. Ieškovo argumentas, jog jis eglutes apleido tik po to, kai dalis jų buvo iškirsta logiškai nepaaiškinamas žvelgiant iš ekonominių perspektyvų. Kaip minėta, iškirstų eglaičių plotas sudaro tik 1/5 iš visų augintų. Dėl to, jeigu ieškovas būtų augines eglaites pardavimui ir tinkamai jas iki tol prižiūrėjęs, atsižvelgiant į nupjautų eglaičių plotą, jis ir toliau būtų jas auginęs, siekdamas gauti pelno iš likusių eglaičių. Be to, kaip matyti iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 17) matyti, kad atsakovas J. G. nušienavo eglutės, kadangi jos buvo apaugusios aukšta žole ir jų nesimatė. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad eglaitės ir iki jų nupjovimo buvo neprižiūrimos. Esant šių aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog eglaitės buvo auginamos, kad jas būtų galima parduoti kaip kalėdines, todėl esant teisiniam pagrindui buvo atsisakyta priteisti jų komercinę vertę. Be to, ieškovas prašydamas priteisti negautas pajamas jų dydį grindžia pardavimo kaina nepateikdamas, kaštų, kurie būtų neišvengiami bei susiję su eglaičių pardavimu. Pažymėtina, jog negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veikos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Tokia nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo praktika yra formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartyje civilinėje byloje R. J. firma (duomenys neskelbtini) su Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Rudeta“ su AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008.

Taip pat ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, jog nuo eglaičių pasodinimo ir jų iškirtimo praėjo 27 mėnesiai, dėl to, teismas nepagrįstai priteisė tik jų įsigijimo kainą, tačiau ieškovas kvestionuodamas šią aplinkybę, nepateikė įrodymų, kokia galėtų būti eglaičių vertė praėjus 27 mėnesiams po iškirtimo. Byloje nesant šių įrodymų ir konstatavus, kad nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui žalos kaip negautas pajamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė eglučių įsigijimo vertę.

Taip pat teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir atsakovo A. J. K. apeliacinį skundą, kuriame nurodoma, jog jeigu ieškovas nebūtų neteisėtai įveisęs miško nebūtų buvę ir žalos. Teisėjų kolegija šiuo nagrinėjamu klausimu sutinka su ieškovo pozicija, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis buvo įveisęs mišką, kadangi jam nebuvo taikyta administracinė atsakomybė. Be to, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės netgi, jeigu ir būtų pripažinta, kad ieškovas buvo įveisęs neteisėtai mišką, atsakovai būtų atsakingi už eglaičių išpjovimą. Pažymėtina, jog neteisėto miško įveisimo padariniai turėtų būti eliminuoti atitinkamais šias teisines pasekmes reglamentuojančiais teisės aktais. Tuo tarpu ieškovo neteisėti veiksmai ir žalos padarymas ieškovui negali būti eliminuotas vadovaujantis conditio sine qua non taisykle, kaip nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, kadangi ieškovo patirta žala pagal žalos padarymo prigimtį gali būti laikoma kaip atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas, kuris šios taisyklės taikymą paneigia (CK 6.247 straipsnis). Pažymėtina, jog apeliantas buvo užsakovas, o J. G. rangovas, todėl jų atsakomybė už bendrais veiksmais padarytą žalą yra solidari (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

Apeliantas prašė jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju visos bylos aplinkybės yra aiškios šalys iš esmės jokių naujų įrodymų neteikia. Dėl to nėra teisinio pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šalių apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusAušra Maškevičienė