Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. R., institucijos, surašiusios protokolą, atstovei, I. M. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., 172⁹ str. 1 d., 172¹ str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. lapkričio 20 d., 9.30 val., atliekant patikrinimą statybvietėje Kaune, (duomenys neskelbtini), bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) darbų vykdymo vietoje kartu su kitais aštuoniais bendrovės darbuotojais rastas dirbantis E. P., su kuriuo nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, neįteiktas antras darbo sutarties egzempliorius, jam neišduotas darbuotojo tapatybę patvirtinantis dokumentas – darbo pažymėjimas ir apie jo priėmimą į darbą neinformuotas VSDFV teritorinis skyrius. Tokiais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. reikalavimus.

Be to, 2014 m. lapkričio 20 d. patikrinimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2014 m. rugsėjo 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nuomojasi iš BUAB (duomenys neskelbtini) (k. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), patalpas biurui. Apie tai nustatyta tvarka nepranešta Mokesčio mokėtojų registro tvarkytojui. Šiais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. R. pažeidė 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, 46 str. reikalavimus. Mokesčių mokėtojų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1059, 65 p. reikalavimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-09-07 nutarimo 1058 redakcija).

Taip pat, 2014 m. lapkričio 20 d. patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė neteikia gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos nuo 2014 m. balandžio 1 d. Šiais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, 2002-07-02 Nr. IX-1007, 24 str., 1, 2, p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. R. kaltę dėl padarytų pažeidimų iš esmės pripažino ir paaiškino, kad ką priimti į darbą sprendžia jis, tačiau toliau įdarbinimo dokumentus tvarko buhalterė. Kadangi bendrovė turi ne vieną statybų objektą ir bendrovėje dirba nemažai darbininkų, o darbo jėgos kaita statybose yra dažna, todėl konkrečiai kiek tai liečia E. P. įdarbinimą paaiškinti negali, tačiau jei jis buvo rastas dirbantis, su juo nesudarius darbo sutarties, tai sutinka, kad taip ir buvo. Dėl duomenų apie nuomos sutarties sudarymą nepateikimą mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui A. R. paaiškino, kad nežinojo, jog tokius duomenis turi pateikti. Dėl gyventojų pajamų mokesčių deklaracijų konkrečiai nieko negali paaiškinti, nes tai tvarko buhalterė.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė I. M. J. paaiškino, kad institucijos nuomone, A. R. kaltė dėl trijų pažeidimų surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta.

Byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens paaiškinimu, kuriame jis savo kaltę pripažįsta (b. l. 3-6), operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nurodoma, kad 2014-11-20 patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) darbų vykdymo vietoje, Kaune, (duomenys neskelbtini), dirbo aštuoni bendrovės darbuotojai, iš kurių buvo paimti paaiškinimai dėl darbo laiko, darbo apmokėjimo. Betonuotojas E. P. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad dirba statybvietėje betonuotoju nuo 2014 m. lapkričio 12 d., tačiau negalėjo atsakyti, ar su darbdaviu pasirašė darbo sutartį ir gavo vieną sutarties egzempliorių. Koks buvo sutartas atlyginimas, jis neprisimenantis, darbo užmokesčio dar negavęs. Atvykus į statybvietę 2014 m. lapkričio 12 d. E. P. dirbo apie porą valandų betonavimo darbus. Patikrinimo dieną – 2014 m. lapkričio 20 d. - dirbo nuo 9.30 val. įvarius bendrastatybinius darbus. Patikrinimo metu nustatyta, kad pranešimas apie E. P. įsidarbinimą VSD fondo valdybai pateiktas 2014 m. lapkričio 20 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2014-09-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nuomojasi iš BUAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, patalpas biurui. Apie tai nustatyta tvarka nepranešta Mokesčio mokėtojo registro duomenų tvarkytojui. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė neteikia gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos nuo 2014 m. balandžio 1 d. (b. l. 10), UAB (duomenys neskelbtini) ilgalaikio turto sąrašas (b. l. 11), faktų fiksavimo pažyma, iš kurios matyti, kad patikrinimo metu bendrovės direktorius buvo išvykęs ir dokumentus pateikė buhalterė I. T.. Pateikta statybos darbų rangos sutartis, negyvenamų patalpų nuomos sutartis, pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią E. P. ir rašytinį paaiškinimą dėl pranešimo. Darbo sutartis su E. P. nepateikta ir jos tarp kitų darbo sutarčių nebuvo (b. l. 12-14), I. T. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad E. P., dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. lapkričio 17 d., turėjo būti įdarbintas ir informacija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai turėjo būti pateikta vėliausiai 2014 m. lapkričio 16 d. tačiau elektroninius būdu forma Nr. 1-5D buvo pateikta pavėluotai tik 2014 m. lapkričio 20 d. ryte, kadangi pasitikslinus informaciją, buvo patikslinta, kad darbuotojas, kurio duomenys pateikti buhalterijai 2014 m. lapkričio 13-14 d. jau dirba įmonėje nuo lapkričio 17 d. Ar su juo sudaryta ir pasirašyta darbo sutartis, I. T. negali atsakyti, nes jo nematė pati (b. l. 15), faktų fiksavimo pažyma, kurioje nurodo, kad patikrinimo metu statybvietėje prie statomo daugiabučio gyvenamojo namo dirbo E. P. ir E. P.. Minėti asmenys neturėjo darbo pažymėjimų. E. P. dirba UAB (duomenys neskelbtini) 2-3 dienas. Patikrinimo dieną statybvietėje dirbo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai: G. K., D. P., M. V., R. L., K. K., D. N., E. P.. Darbuotojai dirbo betonavimo darbus (b. l. 16-18), E. P. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad įmonėje (duomenys neskelbtini) dirba betonuotoju, ir dirba objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Darbo grafikas – 1 diena per savaitę. Jam paskambina ir praneša dėl darbo, darbo laikas priklauso nuo darbo kiekio, koks darbo atlyginimas, neatsimena, taip pat neatsimena, ar darbo sutartis sudaryta. Darbo užmokesčio dar negavo, pradėjo dirbti nuo 2014 m. lapkričio 12 d. Paskambino D. N., atvyko apie pietus, dirbo porą valandų betonavimo darbus. Patikrinimo metu antrą dieną dirba šiame darbe (b. l. 19), pranešimas apie valstybinio socialinio draudimo pradžią (b. l. 24), A. R. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad darbuotojų skaičius 2014 m. spalio 31 d. - 37 darbuotojai. Įmonėje vykdoma vieno karto per mėnesį darbo užmokesčio išmokėjimo politika, kadangi to prašo patys darbuotojai. Kadangi darbo užmokestis nėra didelis, jis mokamas vieną kartą. Vidutinis darbuotojų atlyginimas sudaro 300 – 350 Lt. Kadangi bendrovėje yra didelė darbuotojų kaita, darbuotojai dirba pagal nustatytą valandinį grafiką, kuomet objektuose būna darbo pagal jų kvalifikaciją (betonavimo darbai ir kt.). Taip pat iki 2014 m. lapkričio mėn. objektuose vyko parengiamieji darbai. Kadangi nuo 2014 m. lapkričio mėn. padidėjo darbų apimtys – 13 darbuotojų padidintas darbo užmokestis ir darbo laikas (b. l. 26), UAB (duomenys neskelbtini) sutarčių registras (b. l. 27-28), darbo užmokesčio žiniaraštis Nr. 2014/09-001 (b. l. 29), negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (b. l. 30-33), statybos darbų rangos sutartis (b. l. 34-35).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172⁹ str. 1 d. numatyta atsakomybė už mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimą Mokesčio mokėtojų registro tvarkytojui ar pavėluotą pateikimą, neteisingų duomenų pateikimą, taip pat pakeistų arba papildomų mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimą ar pavėluotą pateikimą.

Taigi, siekiant patraukti asmenį atsakomybėn pagal minėtą normą, būtina nustatyti, kad jam kilo pareiga pateikti duomenis Mokesčių mokėtojų registrui. Teismo surinktų ir ištirtų įrodymu visuma nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2014 m. rugsėjo 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nuomojasi iš BUAB (duomenys neskelbtini) (k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patalpas biurui, dėl ko yra pasikeitusi UAB (duomenys neskelbtini) buveinės vieta ir apie tai nustatyta tvarka nepranešta Mokesčio mokėtojų registro tvarkytojui. Šiais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. R. pažeidė 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, 46 str. (mokesčių mokėtojų registravimo laikas ir pranešimas apie pasikeitusius arba atsiradusius naujus duomenis) reikalavimus, bei Mokesčių mokėtojų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1059, 65 p. reikalavimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-09-07 nutarimo 1058 redakcija), kuriame nurodoma, kad jeigu Lietuvos juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar organizacijos, užsienio juridinio asmens filialo ar atstovybės registravimo duomenys, nurodyti jų pranešimuose ar prašymuose įregistruoti, pasikeičia, atstovaujantis asmuo per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo ar jų atsiradimo dienos Registro tvarkymo įstaigai pateikia pranešimą įrašyti duomenų pakeitimus ir nurodo duomenis, kurie pakito. Prašymą galima pateikti tiesiogiai, elektroniniu būdu ar paštu. Tokie UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172⁹ str. 1 d.

Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 str. 1d. numatyta, jog mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas. Minėto Įstatymo 24 str. 2d. numatyta, jog pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. balandžio 1 d. neteikia gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos.

Šiais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. R. pažeidė 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 ( su pakeitimais) 24 str., 1, 2, p. reikalavimus. Tokie A. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹ str. 1 d. ir jo kaltė surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog 2014 m. lapkričio 20 d., 9.30 val., atliekant patikrinimą statybvietėje (duomenys neskelbtini), bendrovės UAB (duomenys neskelbtini)darbų vykdymo vietoje kartu su kitais aštuoniais bendrovės darbuotojais rastas dirbantis E. P..

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 20 d., statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), E. P. dirbo bendrastatybinius darbus. E. P. negalėjo nurodyti, ar buvo sudaryta darbo sutartis, ar gavo vieną darbo sutarties egzempliorių, koks buvo sutartas darbo užmokestis, jis neprisimena. Iš E. P. paaiškinimo matyti, kad jis bendrovės naudai ir jos statybos objekte betonavimo darbus dirbo ir 2014 m. lapkričio 12 d. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. R. paaiškino, kad jis, kaip bendrovės vadovas, sprendė kokius darbuotojus priimti į darbą. Byloje nustatyta, kad su E. P. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, neįteiktas antras darbo sutarties egzempliorius, jam neišduotas darbuotojo tapatybę patvirtinantis dokumentas – darbo pažymėjimas ir apie jo priėmimą į darbą neinformuotas VSDFV teritorinis skyrius.

DK 99 str. 3d. numatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Minėto straipsnio 5 d. numatyta, jog darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Minėto straipsnio 6d. numatyta, jog darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Iš bylos duomenų matyti, kad pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią dėl E. P. pateiktas tik 2014 m. lapkričio 20 d.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei tai, kad A. R. leido E. P. dirbti su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties, neįteikus antrą darbo sutarties egzempliorių, E. P. neišdavus darbuotojo tapatybę patvirtinantį dokumentą – darbo pažymėjimą ir apie jo priėmimą į darbą laiku neinformavus VSDFV teritorinis skyrių, daroma išvada, kad yra pilnai įrodytas nelegalaus darbo faktas ir tokia A. R. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie A. R. administracinius baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybinių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtinos nuobaudos – baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., 172⁹ str. 1 d., 172¹ str. 1 d. sankcijose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286-288 str., teismas

nutarė:

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., 172⁹ str. 1 d., 172¹ str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės

pažeidimų kodekso 172⁹ str. 1 d., skirti 150,00 Lt (šimto penkiasdešimties eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹ str. 1 d., skirti 60,00 Lt (šešiasdešimties eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VMI.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.