- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- II-407-1109/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00690-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. J.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinė
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 2.1Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui M. J., institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (toliau – Institucija) 2021 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-2805-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. J. 2021 m. sausio 21 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2021 m. sausio 21 d. 14.06 val. (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas) laikotarpiu buvo transporto priemonėje „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 3 asmenų grupėje, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė nutarimo 2.1.5.1 papunkčio reikalavimų bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje (administracinio nusižengimo bylos ROIK 21127812010 medžiagos 2–3 lapai).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2021 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-2805-2021 už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą M. J. skirta 500 eurų dydžio bauda (administracinio nusižengimo bylos ROIK 21127812010 medžiagos 1 lapas).
Šalies argumentai
M. J. su priimtu nutarimu nesutinka ir prašo 2021 m. vasario 22 d. nutarimą panaikinti. Skunde nurodo, kad 2021 m. sausio 21 d. patyrė traumą – dešinės kojos didžiojo piršto lūžį, dešinės pėdos ir čiurnos sumušimą, todėl jis negalėjo pats savarankiškai vaikščioti ir nuvykti iki gydymo įstaigos. Jis paskambino savo draugui G. L., kuris tuo metu važiavo automobiliu kartu su Ž. N., ir paprašė pavežti iki LSMU Kauno ligoninės Skubios pagalbos ir traumų skyriaus. Privažiavus gydymo įstaigą, esančią (duomenys neskelbtini), jie buvo sustabdyti policijos pareigūnų, kurie surašė visiems automobilyje buvusiems asmenims administracinių nusižengimų protokolus. Minėtoje situacijoje, apelianto vertinimu, buvo susiklosčiusios visos būtinajam reikalingumui pagrįsti sąlygos, kadangi nei vienas iš buvusių asmenų neturėjo medicininio išsilavinimo, todėl jiems nebuvo galimybės įvertinti patirtos traumos rimtumo ir gresiančių pasekmių. Nei vienas asmuo ligos neišplatino, be to, buvo stengiamasi per kuo trumpesnį laiką nuvežti nukentėjusįjį į pagalbą galinčią suteikti medicinos įstaigą. Jis negalėjo nuvykti iki medicinos įstaigos kita transporto priemone, nes negalėjo pats iki jos prieiti. Pareiškėjas neturėjo tikslo pažeisti karantino taisykles, jis norėjo pasiekti gydymo įstaigą. Formalus karantino taisyklių pažeidimas buvo padarytas, siekiant pašalinti realią grėsmę pareiškėjo sveikatai.
Taip pat skunde teigiama, kad skiriant administracinę nuobaudą net nebuvo svarstoma galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, nors tam, apelianto teigimu, yra visos sąlygos.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad M. J. kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo įrodo administracinio nusižengimo protokolas, pareigūno tarnybinis pranešimas. Pareigūno tarnybiniame pranešime, nurodyta, jog paklausus, kodėl asmenys važiuoja trise, M. J. paaiškino, jog yra atvykęs iš Klaipėdos į Kauną dėl kojos traumos, kadangi jam skubi pagalba ten nebuvo suteikta, todėl atvyko į Kauną, tačiau minėtą aplinkybę patvirtinančių dokumentų nepateikė. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7 papunktį, Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; šio nutarimo 2.1.8.1.1 ir 2.1.8.1.2 papunkčiuose numatytais atvejais; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise. M. J. gyvena ir deklaruotas Palangoje, Druskininkų g. 18-1 A, jokių dokumentų, įrodančių, kad kirsdamas trijų savivaldybių ribas, galėjo atvykti į Kauno miestą, nepateikė nei pažeidimo metu, nei bylos nagrinėjimo eigoje. Pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad M. J. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, jis nubaustas pagrįstai ir teisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. J. nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta.
Liudytojas Ž. N. teismo posėdžio metu parodė, kad M. J. yra jo draugas. 2021 m. sausio 21 d. M. J. patyrė kojos traumą, tačiau Klaipėdoje jam pasakė, jog kol nebus testo rezultato, jam niekas kojos nešvies. Testo rezultatai pasirodydavo 5 dienų bėgyje, o M. J. tiek laukti negalėjo, nes turėjo vykti į Norvegiją dirbti. M. J. paskambinęs liudytojui papasakojo kokia situacija, todėl jis (Ž. N.) paskambino į (duomenys neskelbtini), kur jam pasakė, jog gali koją peršviesti 14.00 val. M. J. nuo Klaipėdos atvažiavo iki prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“. Liudytojas tuo metu buvo kartu su meistru, su kuriuo važiavo pasiimti prekių iš parduotuvės ,,Senukai“, todėl paėmė ir M. J.. Atvažiavus iki gydymo įstaigos, privažiavo policijos pareigūnai, kurie juos patikrino ir surašė protokolus.
Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
M. J. administracinė nuobauda paskirta už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tai yra už tai, kad jis 2021 m. sausio 21 d. 14.06 val. (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu buvo transporto priemonėje „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 3 asmenų grupėje, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė nutarimo 2.1.5.1 papunkčio reikalavimų. Už šį nusižengimą jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda (administracinio nusižengimo bylos ROIK 21127812010 medžiagos 1–2 lapai).
ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. J. ginčija pažeidimo faktą, motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamu atveju buvo būtinojo reikalingumo sąlygos, kadangi jis atvyko iš Klaipėdos į Kauną, kad jam būtų suteiktos medicininės paslaugos, pats asmeniškai vykti negalėjo dėl patirtos traumos, iki gydymo įstaigos jį pavežė Ž. N. kartu su G. L., nei vienas iš buvusių asmenų neturėjo medicininio išsilavinimo, todėl jiems nebuvo galimybės įvertinti patirtos traumos rimtumo ir gresiančių pasekmių.
Teismas, išanalizavęs skundo argumentus bei ištyręs bylos medžiagą, daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, yra įrodyta, protokolas administracinio nusižengimo byloje jo atžvilgiu surašytas ir nutarimas priimtas Institucijai surinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių inkriminuoto nusižengimo požymius.
2021 m. sausio 21 d. galiojo Vyriausybės nutarimo 2.1.5.1 punkto redakcija, įpareigojusi asmenis viešose vietose ir transporto priemonėse, išskyrus miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto priemones ar transporto priemones, kuriomis vykstama į darbo vietą ar iš jos, būti ne didesnėmis nei 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis (teikiant keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi paslaugas, transporto priemonės vairuotojas į šį skaičių neįskaičiuojamas).
M. J. paaiškinimu, Ž. N. paaiškinimais ir jo parodymais teisme, vyriausiojo patrulio G. B. tarnybiniu pranešimu Dėl ANK pažeidimo (administracinio nusižengimo bylos ROIK 21127812010 medžiagos lapas 4) nustatyta ir įrodyta, kad inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu vienoje transporto priemonėje buvo trys asmenys, t. y. Ž. N., G. L. ir pareiškėjas M. J., kurie nebuvo šeimos ar vieno namų ūkio nariai. Tokiu būdu jie pažeidė Vyriausybės nutarimo 2.1.5.1 punkto reikalavimus, nes nebūdami vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio nariai, negalėjo vienu automobiliu vykti į gydymo įstaigą, kadangi tai draudė minėtas Vyriausybės nutarimo 2.1.5.1 punktas. Tai, kad transporto priemone vyko daugiau nei 2 skirtingų namų ūkių nariai, patvirtina, jog buvo sukeltas pavojus išplisti COVID-19 ligai.
M. J. pripažįsta, kad tokiu būdu pažeisti Vyriausybės nutarimo 2.1.5.1 punkto reikalavimai, tačiau teigia, jog toks pažeidimas tik formalus, jo atsakomybę šalina susiklosčiusi būtinojo reikalingumo suteikti jam medicininę pagalbą, situacija, tačiau tokius argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.
Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala.
Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-689/2020).
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys nepatvirtina buvus būtinojo reikalingumo sąlygų visumą.
2021 m. sausio 21 d. medicinos dokumentų išrašu/siuntimu (administracinio nusižengimo bylos ROIK 21127812010 medžiagos lapas 6), pareiškėjo paaiškinimais, liudytojo parodymais nustatyta, kad iš tiesų M. J. buvo pavežtas iki gydymo įstaigos inkriminuojamo nusižengimo padarymo laiku. Iš minėto medicinos dokumentų išrašo matyti, kad M. J. į gydymo įstaigą kreipėsi 14.26 val., atlikus rentgeno tyrimą, jam nustatytas didžiojo kojos piršto lūžis. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad M. J. pagalba galėjo būti suteikta vieninteliu būdu – automobiliu trise vykstant į Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių ir taip sukeliant realų pavojų Covid-19 ligai išplisti. Liudytojas Ž. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad M. J. mikroautobusu iš Klaipėdos atvyko iki „(duomenys neskelbtini)“, nuo kur jį liudytojas su G. L. paėmė ir nuvežė iki gydymo įstaigos. Minėta aplinkybė rodo, jog M. J. sveikatos būklė nebuvo kritinė ar ypatingai bloga, kadangi jis vienas, be jokios palydos, iš Klaipėdos atvyko į Kauną, o iš minėto išrašo matyti, kad traumą asmuo patyrė prieš dvi dienas iki apsilankymo – sausio 19 d. Visa tai patvirtina, jog M. J. sveikatos būklė nebuvo kritinė ir nebuvo būtinybės į gydymo įstaigą jam vykti, pažeidžiant dėl karantino įvestus reikalavimus. Minėtoje situacijoje M. J. pavežimas automobilyje esant ir kitiems asmenims nebuvo vienintelė galima išeitis jam nuvykti į gydymo įstaigą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, nepažeisdamas karantino draudimų, galėjo išsikviesti pavežėjimo ar taksi paslaugas teikiantį automobilį, kuris būtų pristatęs jį į gydymo įstaigą, tačiau jis to nepadarė, nesiėmė priemonių, kad važiavimas į gydymo įstaigą įvyktų saugiai, nepažeidžiant karantino sąlygas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir nekeliant grėsmės COVID-19 ligai išplisti.
Apibendrinant, darytina išvada, jog byloje surinkti duomenys nepatvirtina buvus būtinojo reikalingumo situaciją, todėl konstatuojama, jog M. J. pagrįstai pripažintas padaręs ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą ir nubaustas už tai pinigine bauda.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog skiriant nuobaudą nepagrįstai netaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, tačiau teismas, išanalizavęs skundo argumentus ir išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, jog pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas byloje nėra.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato galimybę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal minėtą įstatymo nuostatą teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tai galėtų būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kas galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Tokios pat taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Pažymėtina, jog su administraciniame nurodyme pateiktu pasiūlymu iki 2021 m. vasario 5 d. susimokėti 250 Eur baudą pareiškėjas nesutiko ir šiuo pasiūlymu nepasinaudojo. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pareiškėjui skirta sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda – 500 eurų, todėl manyti, kad netinkamai buvo įvertintas pažeidimo pobūdis, pavojingumo laipsnis, pažeidėjo asmenybė, nėra pagrindo.
Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde nenurodo jokių motyvų, kurie pagrįstų, kad paskirta bauda yra akivaizdžiai neteisinga ar per griežta ir tik deklaratyviai konstatuoja, jog buvo sąlygos taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau jų nenurodo, neįvardija ir nekonkretizuoja. Teismas išanalizavęs pateiktą medžiagą, taip pat nenustatė visumos aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl konstatuoja, jog paskirta minimalaus dydžio bauda pareiškėjui nėra aiškiai per griežta ar neteisinga.
Pažymėtina ir tai, kad, priimant skundžiamą nutarimą, kaip pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo įvertinta tai, kad jis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nors iš skundo motyvų, iš administracinio nusižengimo protokole esančio ranka daryto jo įrašo „nesutinku“ ir iš byloje keliamo reikalavimo akivaizdu, kad pareiškėjas nesutinka esantis kaltas (administracinio nusižengimo bylos ROIK 21127812010 medžiagos 2–3 lapai). Tai tik dar kartą patvirtina išvadą, jog paskirta minimalaus dydžio bauda, net ir faktiškai nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra aiškiai per griežta nuobauda.
Kadangi reikalavimas dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės šalinimo iš nutarimo šioje byloje nebuvo reiškiamas, jos pašalinimas iš nutarimo reikštų pareiškėjo padėties bloginimą, dėl šių priežasčių pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė paliekama nutarime.
Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda pareiškėjui skirta teisingai, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
M. J. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2021 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-2805-2021 palikti nepakeistą.
Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK 21127812010 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.