Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos D. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimo, kuriuo D. Š., padariusiai administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 44 str. 1 d., paskirta 1000 Lt bauda su narkotinės medžiagos – 0,796 g kanapių – konfiskavimu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. nubausta už tai, kad 2013 m. sausio 28 d., apie 10 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), kratos metu jos nešiojamo kompiuterio dėkle buvo rastas plastikinis maišelis, kuriame buvo pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro 2013 m. vasario 4 d. specialisto išvadą Nr. 50-5-IS1-100 narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurių masė 0,796 g.

Skunde teigiama, kad teismas, priimdamas nutarimą, nepaaiškino motyvų, kodėl neatsižvelgė į 2013 m. sausio 28 d. pareiškėjos gyvenamosiose patalpose, esančiose Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vykdytos kratos metu pateiktus parodymus. D. Š. teigimu, nors ji turėjo kanapių ir jų dalių bei rudos spalvos augalinės medžiagos, kuri nėra narkotinė medžiaga, tačiau nežinojo, kad šioje medžiagoje yra narkotinės kilmės augalo mišinio, o teismas jos parodymus įvertino kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, tai nepagrindžiant jokiais kitais jos kaltę patvirtinančiais įrodymais. Be to, skunde pažymima, kad pareiškėja nenuslėpė jokių faktinių aplinkybių, nekeitė parodymų, nėra įtraukta į policijos profilaktinę įskaitą, jai nebuvo paskirta medicininė ekspertizė dėl narkotinių medžiagų vartojimo, siekiant išsiaiškinti, ar jos parodymai yra nemelagingi.

Skunde nurodoma, kad yra neaišku, kaip teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, vertino teisės pažeidimo pobūdį, jos asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybės. D. Š. teigimu, jos veikoje nebuvo nei tyčios, nei neatsargumo, t. y. ji negalėjo suprasti priešingo teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdžio, numatyti žalingas jo pasekmes ir negalėjo norėti arba sąmoningai leisti joms kilti bei negalėjo numatyti, kad jos veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, nesitikėjo lengvabūdiškai, kad jų bus išvengta, nenumatė ir negalėjo numatyti, kad gali kilti tokios pasekmės.

Taip pat skunde D. Š. deklaruoja nuomonę, kad teismas nevertino jos asmenybės visapusiškai, atsižvelgdamas tik į tai, kad ji buvo ankščiau bausta administracine tvarka, nors galiojanti administracinė nuobauda nėra tos pačios rūšies, kaip teismo paskirta nuobauda. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad teismas nenustatė lengvinančių aplinkybių, neįvertino to, jog administracinės teisės pažeidimo protokole (28–29 b. l.) nurodyta, kad ji nuoširdžiai gailisi.

Be to, skunde teigiama, kad teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nutarimo motyvuojamoje dalyje nurodė, jog skiria minimalią sankciją už Lietuvos Respublikos administracinių teisėms pažeidimų kodekso 44 str. 1 d. numatytą pažeidimą, tačiau nutarimo rezoliucijoje numatytas didžiausias baudos dydis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamame skunde, kurį pateikė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pateikiami argumentai dėl trečio asmens – ,,Pareiškėjos“, įvykdyto/neįvykdyto teisės pažeidimo. Tai kelia neaiškumų, tačiau išanalizavus visą pateikto apeliacinio skundo turinį, galima suprasti, jog skunde, minint trečiąjį asmenį, omenyje turėtas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir ginčijama būtent jo kaltė dėl pažeidimo padarymo. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktas skundas dėl žemesnės instancijos teismo nutarimo ar nutarties paprastai surašomas pirmuoju asmeniu. Nepaisant tam tikrų techninių skundo rašybos neatitikimų, aukštesnės instancijos teismas šia nutartimi sprendė D. Š. atžvilgiu priimto Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus.

Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimu D. Š. nubausta pagal ATPK 44 str. 1 d. už tai, kad laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), be tikslo parduoti ar kitaip platinti. Atkreiptinas dėmesys į skunde išdėstytą nevienareikšmišką apeliantės poziciją dėl apskųsto teismo nutarimo. Iš vienos pusės D. Š. kritikuoja skundžiamą nutarimą įrodymų pakankamumo, vertinimo aspektais, neigdama savo kaltę dėl jai inkriminuoto pažeidimo, o rezoliucine skundo dalimi, be kita ko, prašo paskirti jai pagal ATPK 44 str. 1 d. mažiausią nuobaudą. Nepaisant nenuoseklios apeliantės pozicijos, apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą visais aspektais.

Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos, ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ATPK 257 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Šiaulių apylinkės teismas išvadą dėl apelianto kaltės padarė tinkamai neįvertinęs faktinių įvykio aplinkybių.

Iš byloje surinktų ir skundžiamame nutarime išdėstytų įrodymų matyti, kad įvykio dieną atliekant sankcionuotą kratą baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1112-12 apeliantės ir jos sutuoktinio J. Š. namuose, esančiuose Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai D. Š. kompiuterio krepšyje rado ir paėmė plastikinį maišelį su augalinės kilmės medžiaga. Vėliau nustatyta, kad paimtame maišelyje buvo ir narkotinės medžiagos – 0,796 g kanapių ir jų dalių (1b; 2; 3–11; 16–18 b. l.). 2013 m. vasario 8 d. paaiškindama dėl laikyto maišelio su narkotine medžiaga (24 b. l.), D. Š., kaip ir apeliaciniame skunde, neigė žinojusi, kad tame maišelyje yra narkotinė medžiaga, tačiau tą pačią dieną Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjui surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, apeliantė reiškė nuoširdų apgailestavimą dėl jai inkriminuojamo teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44 str. 1 d., iš esmės sutiko su suformuluotu kaltinimu (28–29 b. l.).

Savo skunde apeliantė, ginčydama savo kaltę, teigia, kad ji nežinojo, kad jos turėtame plastikiniame maišelyje yra narkotinė medžiaga, nes tą maišelį buvo seniai radusi kavinėje ant stalo, dėl smalsumo pasiėmė, įsidėjo į kompiuterio dėklą ir apie jį pamiršo. Be šių D. Š. teiginių, byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių jos keliamą versiją. Maža to, ir pačios apeliantės pozicija dėl jai inkriminuoto teisės pažeidimo, kaip minėta, nėra vienareikšmiška ir nuosekli. Deklaruodama savo versiją, D. Š. nenurodė, nei kada, nei kur, nei kokiomis kitomis aplinkybėmis ji rado aptariamą maišelį su augalinės kilmės medžiaga. Apeliantės keliama versija konkrečiu atveju suponuoja vienintelį klausimą, ar ji visada pasiima jai smalsumą sukėlusius objektus iš kavinių. Bet kuriuo atveju byloje nenustatyta, iš kur D. Š. tikrai įgijo pas ją rastas narkotines medžiagas, ir tai nėra jai inkriminuota skundžiamu nutarimu. Tačiau byloje surinktų įrodymų, tarp jų ir dviprasmiškų D. Š. paaiškinimų, viseto analizė, teisės pažeidimo pobūdis, apeliantės asmeninės savybės ir gyvenimiška patirtis (gimusi 1959 m. gruodžio 27 d., dirba dantų technike) leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog D. Š. suvokė savo neteisėto elgesio pobūdį ir tikslingai rinkosi elgesio variantą. Tai, ar pati apeliantė vartoja / nevartoja narkotines medžiagas, įrašyta / neįrašyta į atitinkamą policijos įskaitą, savaime nepaneigia jos kaltės dėl neteisėto narkotinių medžiagų laikymo.

Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų pakanka pagrįsti D. Š. kaltę padarius ATPK 44 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą apeliantės atžvilgiu nutraukti, kadangi jos veiksmuose nustatyti minėto administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis.

Skundžiamame nutarime apylinkės teismas aiškiai išdėstė, į ką atsižvelgia skirdamas administracinę nuobaudą D. Š., todėl apeliantės kritika šiuo aspektu nėra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas įvertino padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis (bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (26-27 b. l.), laikytos narkotinės medžiagos specifiką ir kiekį, į tai, kad apeliantės atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau aukštesnės instancijos teismas nepritaria apylinkės teismo nutarimo aprašomojoje dalyje išdėstytai nuostatai – skirti pažeidėjai minimalią sankcijoje numatytą baudą, ir tuo labiau skirti nuobaudą, kuri buvo nustatyta to paties nutarimo rezoliucine dalimi.

ATPK 44 str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda asmeniui, padariusiam minėtą pažeidimą, iki 1000 Lt su psichotropinių ar narkotinių medžiagų konfiskavimu ir kita alternatyvi nuobauda. Vadinasi, sankcijoje nurodyta 1000 Lt bauda yra maksimali tos rūšies nuobauda, skirtina už padarytą teisės pažeidimą, nes minimali bauda, skiriama asmenims už administracinį teisės pažeidimą, yra 10 Lt (ATPK 24 str. 1 d.). Nepaisant to, nėra pagrindo apeliantei skirti už narkotinių medžiagų laikymą minimalios baudos. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta pažeidėjos atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės, vadinasi, bauda turi būti skiriama vadovaujantis ATPK 30² str. 1 d. nuostatomis, nustačius baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį. ATPK 44 str. 1 d. sankcijoje numatytos pažeidėjui skirtinos baudos vidurkis yra apie 500 Lt ir, teismo nuomone, tokio dydžio bauda būtų proporcinga nuobauda D. Š. asmens ir jos padaryto pažeidimo pavojingumui, atitiktų viešąjį interesą, siekiamus administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus.

Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimas yra keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutaria:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimą ir D. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. 1 d. paskirtą baudą sumažinti nuo 1000 Lt iki 500 Lt.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.