Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo L. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarties, kuria L. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. lapkričio 10 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, t. y. L. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d.

L. B. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2010 m. vasario 9 d. Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėlesnėmis to paties teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomoji priemonė - suėmimas L. B. buvo tęsiama.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 24 d. nutartimi kaltinamajam L. B. suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytą suėmimo skyrimo pagrindą. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad L. B. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų, L. B. ankščiau tris kartus teistas, būdamas pakankamai jauno amžiaus (28 metų), jis jau apie 4 metus praleido įkalinimo įstaigose pagal teismo nuosprendžius, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė praėjus vos trims mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo vietos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad L. B. nusikalstamų veikų darymas yra gyvenimo norma ir galimai – pragyvenimo šaltinis. Pirmosios instancijos teismo nutartyje taip pat nurodoma, kad kaltinamasis niekur nedirba, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti 33 asmenims, todėl darytina išvada, kad kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo ne atsitiktinės, o iš anksto suplanuotos. Kaip nurodė skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis L. B. gali daryti naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Kaltinamasis L. B. skundu prašo panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nurodo, kad kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Kaltinamasis skunde nesutinka su prokuroro ir teismo argumentais, kad ankstesni teistumai rodo, jog nusikalstamų veikų darymas yra jo gyvenimo norma ir galimai pragyvenimo šaltinis. Kaltinamasis L. B. pažymi, kad iki paskiriant jam suėmimą, jis buvo užsiregistravęs darbo biržoje, gyveno su motina ir nepilnamečiu broliu, šiuo metu jo motina turi tik 20 procentų darbingumo lygį, todėl jai reikalinga jo pagalba ir parama.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo L. B. skundą atmesti.

Kaltinamojo L. B. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam L. B. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, darytina išvada, jog byloje esantys duomenys – iš dalies paties kaltinamojo L. B. parodymai, liudytojų parodymai, asmens kratos protokolas, specialisto išvada, kiti byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai L. B. kaltinti jam inkriminuojamos pavojingos visuomenei veikos padarymu. Kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nevertina visų bylos įrodymų dinamikos proceso metu, įrodymų surinkimo aplinkybių, nesprendžia L. B. kaltės klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti L. B. jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tame tarpe ir suėmimą.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė L. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d.

Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Nusikalstama veika, kurią galimai padarė L. B., numatyta Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d., ji priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis L. B. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką galimai padarė veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, L. B. praeityje teistas tris kartus, nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, L. B. galimai padarė praėjus kiek mažiau nei trims mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Be to, L. B. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl yra pagrindas manyti, kad nusikalstamų veikų darymas buvo L. B. pragyvenimo šaltinis, iš nusikalstamos veikos kaltinamasis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nusikalstamų veikų darymas yra tapęs kaltinamojo L. B. gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu. Išdėstytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad L. B., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytą suėmimo skyrimo pagrindą. Šio pagrindo buvimo nešalina ir kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neįgalią motiną, šios aplinkybės nelaikytinos pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Kaltinamajam L. B. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma labai ilgą laiko tarpą – dvejus metus ir devynis mėnesius, visą šį laiką suvaržoma L. B. teisė į laisvę. Tačiau, įvertinus šios baudžiamosios bylos sudėtingumą ir didelę apimtį (byloje teisiami 33 asmenys, baudžiamąją bylą sudaro 105 tomai procesinių dokumentų), be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam L. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

kaltinamojo L. B. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.