Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-809-141/2009 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui O. K. dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo M. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rezoliucinė dalis

1) priteisti iš atsakovo O. K. AB „Lietuvos draudimas“ naudai 64053,62 Lt žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 64053,62 Lt sumą, skaičiuojamas nuo 2008-05-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1921,60 Lt žyminio mokesčio, 2950 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti;

2) priteisti iš atsakovo O. K. valstybei 47,89 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Teismas nurodė, pagal CK 6.1011 str. nuostatas apdrausto turto nuosavybės teisei perėjus kitam asmeniui, teisės ir pareigos pagal draudimo sutartį pereina naujam apdrausto turto savininkui. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio pat dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str.). Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 dalies 1 punktą, draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad išmokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Teismas nustatė, kad autoavariją atsakovas O. K. padarė, būdamas neblaivus, autoįvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės ir sužalotas fizinis asmuo. Teismas padarė išvadą, kad pagrįstai regresinis reikalavimas atlyginti nuostolius pareikštas atsakovui O. K.. Priimtas sprendimas draudimo išmokai mokėti ir žalos dydis nustatytas, remiantis užsienio draudimo kompanijos ieškovui pateiktais dokumentais, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ papildomai išreikalautais dokumentais. Draudimo sumos paskaičiavimą, jo pagrindą ir sumokėjimo faktą patvirtina pateikti į bylą rašytiniai įrodymai. Teismas nurodė, jog nepagrįsti atsakovo ir jo atstovo prieštaravimai dėl transporto priemonės savininko atsakomybės bei pareigų pagal draudimo sutartį perėjimo, kadangi į bylą pateiktas paties atsakovo O. K. patvirtinimas apie automobilio savininko pasikeitimą. Atsakovas buvo automobilio Mersedes Benz 190 savininkas, jo valdytojas ir autoįvykio kaltininkas. Atsakovas valdė iš M. R. nusipirktą automobilį, juo naudojosi Airijoje, jis pats raštu patvirtino, jog 2004 m. lapkričio mėnesį automobilį Mersedes Benz 190 įsigijo iš M. R. ir yra šios automašinos vienintelis savininkas. Ta aplinkybė, kad pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo įregistruota nustatyta tvarka, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog pirkimo - pardavimo sandoris neįvyko. Pareigos pagal draudimo sutartį atsakovui O. K. perėjo draudimo sutarties ir CK 6.1011 str. pagrindu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad tretysis asmuo nebūtų įvykdęs pareigos perduoti O. K. dokumentus apie draudimo sutarties sudarymą (LR CK 6.37 str., 6.210 str., 6.280 str., Draudimo įstatymo 96 str., Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 8 str., 11 str., 22 str.).

Atsakovas O. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-11-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Byloje nėra pateikta jokios informacijos, kokiais Airijos teisės aktais ieškovas rėmėsi, nustatydamas, kad padaryta 4942,68 Lt ir 59110,94 Lt žala bei išmokėdamas tokias išmokas, įskaitant žalos nustatymo išlaidas. Ieškovas nei pirmos instancijos teismui, nei atsakovui nėra nurodęs, iš ko tiksliai susideda minėtos sumos bei kokių susitarimų pagrindu minėtos sumos buvo pervestos Peter L. B.. LR CPK 12 str. įtvirtina, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. 2005-05-07 įmonės „Automotive Assesment Limited“ raštas nėra tinkamas įrodymas byloje, kadangi nei teismui, nei apeliantui nėra žinoma, ar minėta įmonė turi teisę ir gali atlikti automobilio žalos nustatymo darbus.

2) Ieškovo santykiai su trečiaisiais asmenimis A. W., J. K. Q. and Company; P. L. B. (tarptautiniai draudimo ekspertai) reglamentuoti tarpusavio susitarimais, sukuriančiais teises ir pareigas tik šioms šalims (LR CK 6.4 str., 6.38 str.). Apeliantas nėra šių teisės aktų ir susitarimų subjektas, todėl prievolė atlyginti ieškovo patirtą žalą jam nekyla. LR CK 6.280 str. nurodyta, jog regreso teisė siejama su žala. LR CK 6.249 str. įtvirtinta žalos sąvoka. Ieškovas turi įrodyti, kad apeliantas sukėlė jo nurodytą dydžio žalą. Mokesčiai tarptautinio draudimo ekspertams bei kitos ieškovo nekonkretizuotos išlaidos nėra žalos dydis.

3) Sprendime nėra pateikiama nei viena nuoroda į konkretų ieškovo pateiktą dokumentą, kuris patvirtintų faktą, kad apeliantas O. K. sužalojo transporto priemonės Fiat Marea SX vairuotoją A. W.. Asmens sužalojimo faktą atsakovas neigia, o ieškovas neįrodė, kad kokiam nors asmeniui dėl atsakovo veiksmų buvo sutrikdyta sveikata. 2008-04-16 Logford Garda Station policijos tarnybos rašte tik nurodoma, kad apeliantas O. K. yra pripažintas 2005-04-30 įvykusio eismo įvykio kaltininku, bet nėra nurodoma, kad apeliantas eismo įvykio metu sužalojo ar sutrikdė kito asmens sveikatą. Šiame rašte nėra nurodyta, kokią transporto priemonę O. K., vairuodamas automobilį (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino. 2005-07-13 rašte nurodoma, kad A. W. 2005-04-30 lankėsi Šv. Juozapo ligoninės traumatologijos ir greitosios pagalbos skyriuje Longforde ir iš apžiūros analizės matyti, kad A. W. jokie kūno sužalojimai nebuvo padaryti. Ieškovas nenurodė, kokių įstatymų pagrindu jis atlygino A. W. sveikatos sužalojimo išlaidas. Sprendime taip pat nėra nurodoma, ar ieškovas pagristai ir teisėtai išmokėjo draudimo išmoką šiuo pagrindu.

4) Apeliantas su ieškovu nėra sudaręs draudimo sutarties, kuria būtų apdraudęs automobilio Mercedes Benz 190 savininkų ir valdytojų civilinę atsakomybę. Pagal tuo metu galiojusio LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 8 str. 1 d., jei pasikeitė apdraustos transporto priemonės savininkas, draudėjas privalo perduoti naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį. Tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui atitenka draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliu kaip per 15 d. nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Tačiau apeliantui nebuvo perduoti dokumentai, patvirtinantys draudimo sutarties sudarymą.

5) Byloje ieškovo pateiktos dokumentų kopijos yra padarytos, kopijuojant neoriginalius dokumentus, o kai kurios dokumentų kopijos nėra net pasirašytos. LR CPK 114 str. nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytinais įrodymais, prideda arba nuorašus, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio asmens. Teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmens prašymu gali pareikalauti pateikti dokumentų originalus. AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys nebuvo pagrįstas nei originaliais dokumentais, nei LR CPK 114 str. reikalavimus atitinkančiais nuorašais. Ieškovui nepagrindus savo reikalavimų įrodymais, teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinį.

6) Šiuo metu apelianto O. K. turtinė padėtis yra itin sunki. Apeliantas yra bedarbis, jokių pajamų ar turto neturi. Dėl ekonominės krizės Lietuvoje apeliantas išvyko darbo paieškoms į užsienį.

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-11-10 sprendimą nepakeistą bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai apeliacinėje instancijoje patirtas 2017,17 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas nurodė, kad eismo įvykis įvyko ir žala padaryta Airijoje, todėl turi būti taikomos tuo metu galiojusio LR transporto priemonių ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 2004-05-01 iki 2007-06-10) 10 str., 11 str., 14 str., 15 str. Ieškovas pateikė teismui visus rašytinius įrodymus, patvirtinančius žalos dydį bei jos išmokėjimą nukentėjusiam asmeniui: sprendimus dėl draudimo išmokos išmokėjimo (1 t., b.l. 11,12), tarptautinio mokėjimo pavedimų nuorašus (1 t., b.l. 13), gydytojų pažymas apie asmens patirtą žalą (1 t., b.l. 22-26), ieškovų atstovų pateiktą žalos įvertinimą ir išrašą iš žalos kompensacijos įvertinimo žinyno, patvirtinantį žalos dėl sveikatos apskaičiavimo pagrįstumą (1 t., b.l. 25-44). Atsakovas klaidingai interpretuoja tarp šalių susiklosčiusius santykius. Ieškovas sudarė su trečiuoju asmeniu privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, o įvykus eismo įvykiui atlygino eismo įvykio metu atsakovo padarytą žalą. Vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p., ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, kadangi pastarasis eismo įvykį sukėlė neblaivus. Atsakovo nurodyti - A. W., J. K. Q. and Company, P. L. B. - asmenys, kurie atstovavo nukentėjusįjį ar tiesiogiai įvertino padarytos žalos dydį, jų santykiai su ieškovu neturi jokio įtakos atsakovo teisėms ir pareigoms, tačiau ir nepanaikina atsakovo atsakomybės už žalos atlyginimą. Apeliantas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų aplinkybes, jog 2005-04-30 eismo įvykio metu nebuvo sužalota A. W. sveikata. Atsakovo teiginiai pagrįsti prielaidomis. Tuo tarpu ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2005-04-30 atsakovas vairavo transporto priemonę Mersedes Benz 190, eismo įvykio metu apgadino Fiat automobilį, kurį vairavo nukentėjusysis, jog žala padaryta ne tik transporto priemonei, bet ir asmeniui.

Tretysis asmuo M. R. nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apelianto skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai.

Nagrinėjamoje byloje netaikytinos 1971-05-04 Hagos konvencijos dėl eismo įvykiams taikytinos teisės, nes pagal šios konvencijos 2 str. 5 p. ji netaikoma atgręžtiniam reikalavimams ir subrogacijai, kiek tai susiję su draudimo bendrovėmis. Nagrinėjamoje byloje taikoma Lietuvos Respublikos teisė, nes prievolėms, atsirandančioms draudimo sutarčių pagrindu, taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko verslo vieta, teisė (Lietuvos Respublikos CK 1.37 str. 6 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos ieškovo, kaip draudiko, verslo vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl apelianto argumentai dėl Airijos teisės aktų taikymo atmetami, kaip nepagrįsti.

LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Įstatymų leidėjas, nustatydamas specialius subrogacijos atvejus (šiuo atveju draudimo santykiuose), jau pačioje teisės normoje akcentuoja kreditoriaus pasikeitimo būdą egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Byloje kilęs ginčas dėl ieškovo sumokėtos draudimo išmokos atlyginimo regreso tvarka iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šiuo atveju teisiškai reikšmingi argumentai yra dėl teisių į žalos atlyginimą perėjimo draudikui ir atsakingo už padarytą žalą asmenų atsakomybės pagal draudiko regreso reikalavimą.

Ieškovas visiškai atlygino draudimo išmoką pagal 2006-03-09 tarptautinius pavedimus (1 t., b.l. 48, 49). Pagal CK 6.1015 str. 1 d. draudimo išmokos sumokėjimo momentas teisiškai reikšmingas tuo, jog tik nuo šio momento draudikas įgijo teisę reikalauti išmokėtų draudiminių sumų priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Nurodyta data (2006-03-09) reiškia subrogacijos atsiradimo juridinį faktą, kuris suteikė nagrinėjamoje byloje ieškovui atgręžtinio reikalavimo teisę į asmenį, atsakingą dėl padarytos žalos. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad atlyginti padarytą žalą yra atsakovo pareiga, nes 2005-04-30 autoįvykio metu atsakovas vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Kadangi reikalavimas atsirado iš regresinės prievolės, tai nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingas pagrindinės prievolės įvykdymas, būtent tai, kad ieškovas sumokėjo draudimo išmoką.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo pateikti įrodymai dėl žalos atlyginimo ir jos dydžio (1 t., b.l. 14-16, 17-18, 19-24, 25-26, 27-28, 29-31, 32-33, 34-36, 37-38, 39-40, 41-44, 48, 49, 166-168) atitinka LR CPK 113 str. ir 114 str. reikalavimus ir yra tinkamai patvirtinti ir išversti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė prašomos priteisti iš atsakovo žalos dydį, kuris atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (LR CK 1.5 str.).

2005-05-07 įmonės „Automotive Assesment Limited“ raštas (1 t., b.l. 34-36, 39-40) yra tinkamas įrodymas byloje, kadangi apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių padarytų kitai transporto priemonei autoįvykio metu sužalojimų kiekį ir dydį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti žalos dydį, nes atsakovas turi atlyginti ne tik autoįvykio metu padarytą žalą, bet ir išlaidas, susijusias su tos žalos dydžio nustatymu, įeinančias į bendrą žalos dydį (LR CK 6.281 str.).

2008-04-16 Logford Garda Station policijos tarnybos raštas (1 t., b.l. 166-168), kuriame nurodoma, kad atsakovas O. K. yra pripažintas 2005-04-30 įvykusio eismo įvykio kaltininku ir Longford teritorijos apygardos teismo įsakymas (2 t., b.l. 14-15) dėl O. K. nubaudimo, pripažinus kaltu dėl 2005-04-30 autoįvykio, patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų, vairuojant neblaiviam transporto priemonę 2005-04-30 eismo įvykio metu, ir 2005-06-05 konstatuoto autoįvykio nukentėjusio kito vairuotojo sveikatos sužalojimo (1 t., b.l. 19-24, 37-38). Tai, kad 2005-07-13 rašte nurodoma, kad A. W. 2005-04-30 lankėsi Šv. Juozapo ligoninės traumatologijos ir greitosios pagalbos skyriuje Longforde ir jam buvo konstatuota, kad jis krestelėjo kaklą (1 t., b.l. 32-33) patvirtina, kad A. W. po autoįvykio buvo nustatytas kaklo, pečių ir nugaros minkštųjų audinių sužalojimus, pasireiškiančius skausmu ir sustingimu.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus dėl to, kad jis negavo iš trečiojo asmens M. R. dokumentų, patvirtinančių sudarytą draudimo sutartį, kadangi tai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Akivaizdu, kad pats O. K., įvykus eismo įvykiui, pateikė draudimo sutarties duomenis, nes be šių duomenų nebūtų nustatyta draudimo kompanija (ieškovas) ir pats atsakovas O. K. būtų tiesiogiai patrauktas atsakomybėn dėl eismo įvykio metu atsiradusios žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra pateikti įrodymai dėl atsakovo O. K. sunkios turtinės padėties, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo atidėti skundžiamo sprendimo įvykdymą arba jį išdėstyti dalimis (LR CPK 284 str., 302 str.).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti ieškiniu prašomą priteisti žalos dydį. Kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CK 6.245 str. – 6.249 str., 6.1015 str. 1 d. ir 3 d.: CPK 7 str., 12 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jis įgijo pareigą atlyginti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ieškovas patyrė apeliacinėje instancijoje 2017,07 Lt (2 t., 106, 109) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas. Šių išlaidų dydis mažinamas, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo ieškovo atstovas advokatas ir pagrįstomis išlaidomis teisėjų kolegija pripažįsta atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidas, kurias kolegija nustato pagal maksimalią priteistiną sumą už advokato teisines paslaugas - 1200 Lt (1,5 x 800 Lt (MMA)) už atsiliepimo į apeliacinį skundo surašymą (LR CPK 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8.11 p.). Atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes byla išspręsta ieškovo naudai. Tretysis asmuo nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl apeliantas neturi pareigos atlyginti jam bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Atsakovas turi atlyginti valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas 12,65 Lt (2 t., b.l. 112) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo O. K. 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai.

Priteisti iš atsakovo O. K. 12,65 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.