Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Širvintų savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Rasai Dragūnienei,

V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1995-11-02 Širvintose, LR pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimų, numatytų LR BK 284 str. 1 dalyje ir 138 str. 2 dalies 8 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. gegužės 12 d. apie 22 val. Širvintose, Vilniaus gatvėje prie daugiabučio namo Nr. 19, V. K., pažeisdamas viešąją rimtį, elgdamasis įžūliai, kilus tarpusavio nepasitenkinimui, iš chuliganiškų paskatų tyčia G. M. sudavė vieną smūgį ranka į veidą, o pastarajam pasipriešinus sudavė dar keturis smūgius į veidą, jį nesunkiai sužalodamas. G. M. buvo padaryti odos nubrozdijimai viršugalvio srityje ir veide, apatinio kairės pusės žandikaulio lūžis su aplinkine kraujosruva, kraujosruva krūtinėje. V. K. viešoje vietoje, parodydamas aiškią nepagarbą G. M., sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taip iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2012 m. gegužės 12 d. vakare apie 22 val. su draugais D. A. ir L. T. atėjo prie Vilniaus gatvėje esančio19 namo. Prie namo stovėjo ir gėrė alų du vyrai. Vienas jų buvo E. T., kitas G. M., kurio jis nepažinojo. Pastarasis, jam rūkant su draugais, ėmė kažką aiškinti, taip gavosi, kad abu susikivirčijo. Jis pastūmė jį pirmas. Tada jis trenkė jam atgal, jis nugriuvo. Kai atsikėlė, bandė jam įspirti. Tada G. M. jis dar kartą trenkė, smūgis buvo stiprus, jis neapskaičiavo savo jėgos ir gavosi, kad sužalojo. Gulinčio nemušė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė yra įrodyta nukentėjusio, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga.

Nukentėjęs G. M. paaiškino, kad V. K. nepažinojo. Jis tą vakarą buvo netoli parduotuvės „Šrilana“, kur su E. T. gurkšnojo alų. Buvo pritūpęs, todėl kas priėjo iš už nugaros ir jam sudavė, jis nematė. Buvo daug smūgių, nuo kurių griuvo ant žemės, trumpam neteko sąmonės, o kai atsigavo, girdėjo tik balsą „kas čia toks, kodėl čia vaikšto“. Veidas buvo subraižytas, žandikaulis sulaužytas, ant krūtinės mėlynė. Ligoninėje išgulėjo savaitę.

Teismo medicinos specialisto išvadoje yra konstatuota, kad G. M. padaryti odos nubrozdijimai viršugalvio srityje ir veide abipus, apatinio kairės pusės žandikaulio lūžis su aplinkine kraujosruva, kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teismo medicinos specialistas išvadoje nurodė, kas V. K. kūno sužalojimų po įvykio nekonstatuota.

Liudytojas E. T. iki teisminio tyrimo metu paliudijo, kad 2012 m. gegužės mėn. tikslios datos nepamena jis su G. M. Vilniaus gatvėje už namo Nr. 19 gėrė alų. Jiems begeriant alų, prie G. M. priėjo V. K. ir du iš matymo jam žinomi jaunuoliai. V. K. sudavė G. M. kelis smūgius, pargriuvusiam spyrė. Kiti jaunuoliai nieko nedarė. Jis bandė G. M. apginti, nes dėl girtumo tas nesuprato, kas vyksta. Teismo posėdyje bandė V. K. padėti švelninti, tačiau patvirtino, kad įvykus incidentui tarp G. M. ir V. K., pastarasis G. M. sumušė.

Liudytojai Ž. B., D. A., L. T. paliudijo, kad tą dieną su V. K. buvo už devyniolikto namo kampo. Ten buvo ir du vyrai, jie vartojo alkoholį. Visi minėti liudytojai patvirtino, kad V. K. trenkė vienam iš nepažįstamų vyrų, jį mušė per veidą, kol vyras nugriuvo. Liudytojai tvirtino, kad tas vyras priėjo prie V. K. ir jį pastūmė ir kažką pasakė.

V. K. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 284 str.1 dalį ir 138 str. 1 dalies 8 punkto sutaptį, nes jis viešoje vietoje panaudojo smurtą prieš asmenį, jį nesunkiai sužalodamas. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis bet kurie kiti asmenys, o smurto panaudojimas laikomas įžūliu elgesiu. Bylos duomenys rodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu prie namo kampo buvo ne tik nukentėjęs, bet ir kiti asmenys, vieta yra lankoma kitų asmenų.

V. K. nusikalto, būdamas nepilnamečiu. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 91 str., kuriame sakoma, kad nepilnamečiui teismas skiria bausmę, vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia ir į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltu prisipažino, nukentėjusio atsiprašė teismo posėdyje. Tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Informacijoje apie nepilnamečio gyvenimo sąlygas yra rašoma, kad šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Tačiau V. K. svarstytas vaiko gerovės komisijoje, jam buvo paskirtos minimalios priežiūros priemonės. Šiuo metu V. K. mokosi. Mokykla jį charakterizuoja gerai, tačiau kaip linkusi be pateisinamos priežasties nelankyti pamokų. Iš bylos medžiagos matosi, kad iki nusikalstamos veikos padarymo už įvairius teisės pažeidimus V. K. buvo baustas administracine tvarka, yra padaręs ir nusikalstamų veikų, tačiau dėl jo amžiaus ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukiami. Prokurorė pateikė du nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurių matosi, kad V. K. š.m. sausio 10 d. ir sausio 12 d. su draugais viešoje vietoje kibo prie nepilnamečių praeivių. Tai rodo, kad V. K. ir po nusikalstamos veikos padarymo linkęs ir toliau pažeidinėti viešąją tvarką ir rodyti nepagarbą aplinkiniams. Iš jo ir jo mamos paaiškinimų darytina išvada, kad artimiausioje ateityje V. K. veikla nėra planuojama. Gr. K. teigia, kad ji deda pastangas, kad sūnus pasitaisytų ir gyventų tvarkingai. Teismas abejoja, kad jos pastangos veiksmingos ir pakankamos. Minėtų aplinkybių visuma rodo, kad sulaikyti V. K. nuo nusikalstamų veikų darymo ir paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų teisės pažeidimų, turi būti skiriama bausmė. Nusikalstama veika yra priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, už jos padarymą yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Teisiamam pirmą kartą V. K. teismas mano, kad bausmės tikslams pasiekti, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, skiriant auklėjimo poveikio priemones, kurių vykdymas yra prižiūrimas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 2 dalies 8 punktą ir nuteisti laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 dalimi bausmes sudėti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams. Pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą: 1) tęsti mokslą gimnazijoje; 2) tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 20 val. iki 7 val.

Kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis gali būti skundžiama per 20 dienų nuo jo paskelbimo Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.