Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. G. prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimo J. G. administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo.

nust a t ė : I.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo J. G. atžvilgiu nutraukė.

J. G. 2011 m. sausio 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimo paduoti. Tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas minėtą prašymą atsisakė priimti, konstatavęs, kad apeliacinis skundas kartu su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti gali būti pateiktas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT).

2011 m. kovo 24 d. J. G. LVAT pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimo pakeitimo kartu su prašymu atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti pareiškėja grindžia tuo, kad skundžiamo akto nuorašą gavo tik 2011 m. sausio 28 d. Pažymi, jog 2011 m. sausio 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimo paduoti, tačiau teismas minėto prašymo netenkino, konstatavęs, kad skundas kartu su prašymu atnaujinti terminą gali būti paduotas LVAT. Be to, atkreipia dėmesį, jog 2011 m. vasario 11 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatą patraukti J. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 158 straipsnį, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė tenkinti šį prašymą ir taip pat nurodė, kad skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimo gali būti paduotas LVAT.

kons tatuoja : II.

Prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkinamas.

ATPK 293 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1931 redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, jog skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamas Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimas priimtas 2010 m. gruodžio 23 d., taigi, vadovaujantis ATPK 293 straipsniu, paskutinė termino diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2011 m. sausio 3 d. (2011 m. sausio 2 d. buvo nedarbo diena; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 66 str. 4 d.). Tačiau J. G. apeliacinį skundą teismui pateikė tik 2011 m. kovo 24 d. (gavimo registracijos Nr. 02-01-850), t. y. praleidusi įstatymo numatytą terminą.

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą.

Pažymėtina, kad ATPK 288 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nutarimo nuorašas per tris dienas įteikiamas arba išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusiajam. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų siųstas ginčijamo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimo nuorašas. Tuo tarpu, iš byloje esančio įteikimo patvirtinimo (b. l. 17) matyti, kad J. G. skundžiamo nutarimo nuorašą gavo tik 2011 m. sausio 28 d. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek skundžiamo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimo (b. l. 13) rezoliucinėje dalyje, tiek Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. rašte Nr. A2.9.-2880-298/2010 (b. l. 20) dėl atsisakymo tenkinti prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog skundas dėl ginčijamo nutarimo kartu su prašymu atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti gali būti pateiktas LVAT. Tačiau, kaip jau buvo minėta, prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo pareiškėja 2011 m. sausio 31 d. pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui, o 2011 m. vasario 11 d. su prašymu įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatą patraukti J. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 158 straipsnį kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme numatytas trumpas terminas apeliaciniam skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje apeliacinį skundą nebus ginama. Net ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad skundžiamo nutarimo nuorašą J. G. gavo 2011 m. sausio 28 d., konstatuotina, jog pagrindo spręsti, kad nutarimo apskundimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nėra. Kaip minėta, pareiškėja apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė tik 2011 m. kovo 24 d., t. y. praėjus beveik dviems mėnesiams nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo nuorašo gavimo dienos. Jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių delsimą pateikti apeliacinį skundą nuo minėto nuorašo gavimo dienos, pareiškėja nenurodė. Tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl spręstina, kad elgdamasi rūpestingai ir atidžiai, pareiškėja galėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdama laiku įgyvendinti teisę į apeliaciją. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad siekdama realizuoti apeliacijos teisę, J. G. neveikė pakankamai operatyviai ir rūpestingai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl pačios J. G. subjektyvių veiksmų (nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus), todėl prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, 122 straipsnio 5 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. G. prašymo netenkinti, praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti neatnaujinti ir apeliacinį skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.