Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016-06-02 nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiasis specialistas R. N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. už tai, kad 2016-03-26 0.20 val. operatyvaus patikrinimo metu E. G., vykdydamas individualią veiklą pagal pažymą, leido dirbti G. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), parodoje-renginyje E. G. nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Plungėje, nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių. G. G. rinko pinigus ir išdavinėjo kontrolines apyrankes, suskaičiavo pinigų priėmimo vietoje esančius E. G. individualiai veiklai priklausančius pinigus. A. M. E. G. padėjo dekoruoti patalpas, 2016-03-25–2015-03-26 vykusio renginio metu prižiūrėjo tvarką, rinko šiukšles. Pateikė savanoriškos veiklos sutartis, sudarytas su savanoriškų darbų organizatoriumi E. G.. Tokiu būdu E. G., nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo teritoriniam skyriui apie G. G. ir A. M. priėmimą į darbą (Lietuvos Respublikos 2009-07-22 įstatymo Nr. IX-394 (nuo 2009-08-01) redakcija) leido dirbti nelegalų darbą, numatytą 2002-06-04 įstatymu Nr. IX-926 patvirtinto Darbo kodekso 98 str. 1 p., ir pažeidė 99 str. 1 ir 2 d. p. reikalavimus, nustatančius, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, nesudarius rašytinės darbo sutarties, ir už tai atsako darbdavys, esantis Darbo kodekso 93 str. numatytiems darbo santykių požymiams. Patikrinimo metu nustatyta, kad už įėjimą į parodą-renginį sumokėjus 5 Eur, išduota kontrolinė apyrankė, kurioje nurodytas Nr. 441525, serija ir paslaugos, už kurias atsiskaitoma, kaina nenurodyta. Tokiu būdu E. G., būdamas individualios veiklos pagal pažymą vykdytoju, pažeidė 2002-10-30 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 341 patvirtintų Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių 4 p. reikalavimus.

Plungės rajono apylinkės teismas 2016-06-02 priėmė nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylą E. G. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., padarymo nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). E. G. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹ str. 1 d., ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Akcentuoja, kad vienas iš reikšmingų nelegalaus darbo požymių yra atlyginimas už atliktą darbą. Apeliantė teigia, kad nors E. G., G. G. ir A. M. aiškina, jog buvo susitarę dėl nemokamo darbo atlikimo savanoriškos veiklos pagrindu, tai nepaneigia to, kad tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą teismų praktiką yra nurodęs, kad faktiškai dirbdamas darbuotojas turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ str. Tai, kad nesurinkta duomenų, jog G. G. ir A. M. buvo susitarę su E. G. dėl konkretaus apmokėjimo už darbą dydžio, nėra pagrindas teigti, kad nebuvo sutarta dėl būtinųjų darbo sąlygų, kad nebuvo tarp jų susiklosčiusių darbo santykių, nes sumokėjimas už atliktą dabą yra reglamentuojamas įstatymuose. Daro išvadą, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai ir egzistavo visi esminiai Darbo kodekso 93 str. nurodyti darbo sutarties požymiai, o dokumento – rašytinės darbo sutarties – nebuvimas, tarp asmenų esant faktiniams darbo santykiams, yra nelegalaus darbo požymis.

Pasak apeliantės, teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius. Mano, kad faktiniai santykiai, susiklostę tarp E. G. ir G. G. bei A. M., atitinka visus nelegalaus darbo santykių požymius: nustatyta, kad G. G. ir A. M. pradėjo realiai dirti ir dirbo kovo 25–26 dienomis, atliko pardavėjo ir salės tvarkytojo darbus, darbas buvo dirbamas darbdaviui E. G. ir darbuotojams susitarus, atlygintinai, tačiau buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, t. y. E. G. G. G. ir A. M. leido dirbti nelegaliai. Atkreipia dėmesį, jog operatyvus patikrinimas nebuvo planinis, jis buvo atliktas naktį, gavus pasitikėjimo telefonu pranešimą apie galimus pažeidimus planuojamo renginio metu. Plungės rajono apylinkės teismas netinkamai išanalizavo ir įvertino byloje surinktų ir teismo posėdyje išnagrinėtų įrodymų visumą ir todėl priėmė nepagrįsta nutarimą, kuriuo E. G. iškelta byla pagal ATPK 41³ str. 1 d. buvo nutraukta.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl E. G. skirtos nuobaudos pagal ATPK 173¹ str. 1 d. nėra, tačiau apeliantė nesutinka dėl bylos nutraukimo pagal ATPK 41³ str. 1 d., prašo šią nutarimo dalį pakeisti ir E. G. skirti nuobaudą. Nurodo, kad Plungės rajono apylinkės teismas netinkamai išanalizavo ir įvertino byloje surinktų ir teismo posėdyje išnagrinėtų įrodymų visumą, todėl priėmė nepagrįsta nutarimą, kuriuo E. G. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 41³ str. 1 d. buvo nutraukta. Mano, kad faktiniai santykiai, susiklostę tarp E. G., G. G. bei A. M., atitinka visus nelegalaus darbo santykių požymius.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektu, mano, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog E. G. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., yra įrodyta, todėl konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagristas. Nors apeliantė teigia, faktiniai santykiai, susiklostę tarp E. G., G. G. bei A. M., atitinka visus nelegalaus darbo santykių požymius, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos padarytai išvadai, jog nėra įrodyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. G. draugų G. G. ir A. M. nelegalaus darbo E. G., vykdančiam individualią veiklą pagal pažymą, t. y. byloje nėra neginčijamų ir objektyvių įrodymų, kad tarp E. G. ir G. G. bei A. M. yra darbdavio ir darbuotojo santykiai.

ATPK 9 str. apibrėžta administracinio teisės pažeidimo sąvoka: administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi tik kaltas asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

ATPK 256 str. numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai ištirti įrodymai leidžia daryti besąlygišką išvadą, jog šis asmuo padarė nurodytą veiką. Pagal ATPK 284 str. nuostatas pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, bei išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

E. G. 2016-04-06 paaiškinime nurodė, kad 2016-03-26 vyko paroda, renginys, kuriame buvo eksponuojami A. V. fotografijos darbai. Parodoje savanoriškai veikė du asmenys, su kuriais nebuvo pasirašytos darbo sutartys, bet buvo sudarytos savanoriškos veiklos sutartys. G. G. ir A. M. yra jo draugai. G. rinko pinigus, dalijo kontrolines juosteles, o A. rinko šiukšles, prižiūrėjo bendrą tvarką. Šie asmenys už savanorišką darbą jokio užmokesčio negavo, dėl užmokesčio nebuvo tartasi. Renginio metu asmenys dirbo neatlygintinai (b. l. 8). Teismo posėdžio metu apylinkės teisme E. G. patvirtino šias aplinkybes. Parodė, jog pradėjo organizuoti parodą ir vienas pats negalėjo to padaryti, jam reikėjo pagalbos, atsirado žmonės, t. y. G. G. ir A. M., kurie padėjo jam neatlygintinai (b. l. 31–33). G. G. savo 2016-02-26 paaiškinime nurodė, kad 2016-03-25 padėjo draugui organizuoti A. V. parodą, o po parodos vyko vakarėlis. Pažymėjo, jog dirbo savo noru, pasirašius savanoriškos veiklos sutartį. Rinko pinigus, uždėdavo kontrolines apyrankes. Jokio atlygio ar užmokesčio už šią veiklą negavo ir neprašė. Nurodė, kad tokios parodos Plungės miesto kultūrinės veiklos lygio kėlimui yra labai reikalingos (b. l. 15). A. M. savo 2016-03-26 paaiškinime nurodė, kad buvo savanoris A. V. fotografijos parodoje, kurios metu prižiūrėjo tvarką. Buvo pasirašę savanoriškos veiklos sutartį. Savo meniniais sugebėjimais prisidėjo dekoruojant patalpas. E. G. yra draugas ir bendromis pastangomis, negaunant jokio atlygio, kartu vykdo kultūrinę veiklą, siekiant aktyvinti Plungės jaunimo gyvenimą (b. l. 16). Kaip liudytojas apklaustas A. M. teismo posėdžio metu apylinkės teisme taip pat parodė, kad su E. G. yra draugai, seniai pažįstami. Sumąstė tokią veiklą be jokio užmokesčio. Draugiškai padėjo, nes ir pačiam buvo įdomu. Nurodė, kad pakabindavo striukes, surinkdavo šiukšles (b. l. 32). Teismo posėdžio metu institucijos atstovė paaiškino, kad jog atlikus patikrinimą vietoje, kur E. G. vykdė individualią veiklą Lentpjūvės gatvėje, pagal gautą pasitikėjimo telefonu pranešimą apie galimus pažeidimus, nuvykus į vietą, buvo nustatyta, kad du asmenys, t. y. G. G. prekiavo bilietais, uždėjo apyrankę ant rankos, o A. M., prieš tai užsiėmęs salės apipavidalinimu, prižiūrėjo tvarką renginio metu, rinko šiukšles. Paklausus apie sudarytas darbo sutartis, buvo pateiktos savanoriškos veiklos sutartys, buvo teigiama, kad yra vykdoma savanoriška veikla, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta, nes Savanoriškos veiklos įstatymo 3 str. 2 d. yra nurodyta, kas yra savanoriška veikla, kokia tvarka vykdoma, o šio įstatymo 6 str. nurodyta, kas gali būti savanoriškos veiklos organizatorius – tik juridinis asmuo, o asmuo, vykdantis individualią veiklą, negali būti savanoriškos veiklos organizatoriumi, individualia veikla užsiimantys asmenys negali pasirašyti savanoriškos veiklos sutarčių. Atsižvelgiant į tai, buvo pripažinta, jog renginyje dirbę G. G. ir A. M. dirbo nelegalų darbą. Nors asmenys paaiškino, jog veikla buvo neatlygintinė, ir tikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad E. G. būtų atsilyginęs už darbą, tačiau vadovaujantis teismų praktika, nors ir nebuvo mokamas atlygis, tai nedraudžia kvalifikuoti veikos pagal ATPK 41³ str. (b. l. 31–33). Skundą nagrinėjantis teismas ištyręs byloje esančius duomenis konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimų byloje nėra duomenų apie tai, kad E. G. būtų taręsis su G. G. bei A. M. dėl darbo pobūdžio, laiko, grafiko, sutaręs ar mokėjęs jiems atlyginimą už konkretų darbą, ar sutarę, kad atlyginimą jie gaus vėliau, kad G. G. bei A. M. būtų buvę supažindinti su darbdavio nustatyta darbo tvarka ir jai paklusę, tačiau priešingai, iš bylos duomenų išeina, kad E. G., G. G. bei A. M. buvo draugai ir pastarieji E. G. padėjo savo noru matydami surengtos parodos kultūrinę naudą Plungės miesteliui. Iš tiesų, E. G., G. G. bei A. M. parodymai atitinka vieni kitus ir jų nepaneigia jokie neginčijami faktiniai duomenys.

Institucija, E. G. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., įrodinėja operatyvaus patikrinimo metu surinktais duomenimis ir teigia, kad atliekant operatyvų patikrinimą buvo neginčijamai nustatyta, jog G. G. ir A. M. realiai dirbo darbą. Nurodė, kad E. G. negalėjo būti ir nebuvo savanoriškos veiklos organizatoriumi, o jo, pažeidžiant Savanoriškos veiklos įstatymo nuostatas, veikla, organizuojant G. G. ir A. M. darbą, turi nelegalaus darbo požymių. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju negalima neginčytinai konstatuoti, jog tarp E. G. ir G. G. bei A. M. susiklostė santykiai, turintys darbo sutarties požymius. Institucija teigia, kad E. G., G. G. bei A. M. esant draugais, jie buvo suinteresuoti duoti parodymus taip, kad padėtų išvengti E. G. atsakomybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus laiko nepagrįstais, kadangi byloje esančių įrodymų vertinimas ir išvadų jų pagrindu formulavimas yra išimtinė teismo teisė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo atliktam šių liudytojų parodymų vertinimui. Apeliantė ginčydama administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos E. G. nutraukimą pagal ATPK 41³ str. 1 d., apeliaciniame skunde nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti priešingą išvadą, nei, remdamasis byloje esančių duomenų visuma, padarė apylinkės teismas. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėlionėmis. ATPK 256 str. įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis. Tai, kad operatyvus patikrinimas nebuvo planinis, o jis buvo atliktas naktį, gavus pasitikėjimo telefonu pranešimą apie galimus pažeidimus planuojamo renginio metu, neužtenka konstatuoti nelegalaus darbo faktą.

Iš apeliacinio skundo turinio suprantama, kad apeliantė nesutinka su priimtu sprendimu ir įrodymų vertinimu, tačiau pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus ir apklaustų liudytojų parodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apygardos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, kyla pagrįstų abejonių dėl E. G. inkriminuojamo pažeidimo, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas iškilusias abejones vertinti pažeidėjo naudai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Todėl, įvertinus tai, kad byloje esančių įrodymų nepakanka E. G. kaltei pagrįsti, o visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. G. kaltė dėl ATPK 41³ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą E. G. nutraukė, nenustačius jo veikoje administracinės teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2016-06-02 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.