Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. T-306-791/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-25
Bylos Nr.
T-306-791/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Nuteistasis
V. T.
Kategorijos
Byla Nr. T-306-791/2019
Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00560-1995-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 25 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 357-15 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. T. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, jam paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2009 m. vasario 19 d., bausmės pabaiga – 2023 m. vasario 19 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. vasario 12 d.

2019 m. vasario 27 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-15 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam V. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Šiuo metu V. T. jau yra atlikęs daugiau kaip 2/3 dalis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmės atlikimo laikotarpiu buvo 5 kartus baustas drausmine tvarka, nuobaudos negaliojančios. 5 kartus paskatintas už nepriekaištingą elgesį, paskutiniai du paskatinimai skirti 2018 m. Bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Ankščiau neteistas. Teigiamai vertinama tai, kad nuteistasis neturi priklausomybių dėl psichiką veikiančių medžiagų, nusikaltimo padarymo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. V. T. turi įgijęs vidurinį bei aukštesnįjį išsilavinimą, praeityje yra dirbęs, jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas planuoja įsidarbinti (duomenys neskelbtini). Pataisos namuose siekė prasmingo užimtumo, dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Socialiniai ryšiai tvirti, bendrauja su artimaisiais, pasimatymų metu yra lankomas, kas tikėtina padėtų jam integruotis į visuomenę. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėjo, buvo 46 balai, šiuo metu vertinama 34 balais, t. y. žema, pakartotinio smurtinio elgesio rizika taip pat vertinama kaip žema. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. 357-15 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Nuteistojo V. T. nusikalstamo elgesio rizika yra 34 balai, iš jų 2 balai statiniai. Nors elgesio rizika vertinama kaip žema, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad net 32 balai iš 34 yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo elgesiu dar gali pakeisti.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo V. T. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Nuteistasis yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam V. T. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog V. T. pagal ieškinį vis dar liko neišmokėta didelė suma – 5146,01 Eur. Teismas, vertindamas nuteistojo finansinių įsipareigojimų dydį šiuo atveju vertina ne tik tai, kad turima skola apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę plačiąja prasme, tačiau negali neatsižvelgti ir į tai, kad nuteistojo įvykdytą labai sunkų nusikaltimą ir lėmė būtent finansiniai įsipareigojimai - nenorėdamas grąžinti skolos jis nužudė žmogų. Socialinio tyrimo išvadoje finansiniai įsipareigojimai išlieka kriminogeniniu veiksniu. Nors nuteistasis ir nurodo, kad laisvėje įsidarbintų įmonėje (duomenys neskelbtini), tačiau įvertinus visas aplinkybes kyla pagrįstos abejonės, kad lygtinai paleistas nuteistasis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėms ir jam užteks teigiamos motyvacijos vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus.

Vertinant nuteistojo asmenybę, jo emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos taip pat vis dar išlieka kriminogeniniais veiksniais. Nuteistojo savęs vertinimas aukštas, geros nuomonės apie save, savimi pasitiki. Neigia savo autoagresyvų elgesį. Pokalbio metu nuteistasis bendrauja gan noriai, komunikabilus, stengiasi sudaryti gerą įspūdį. Pripažįsta, kad nusikaltimo metu pasielgė impulsyviai. Sugeba analizuoti ir vertinti savo nusikaltimą. Tačiau savo kaltę dėl nusikaltimo nuteistasis minimalizuoja, teigia, kad gynė savo sugyventinę. Be to, nuteistasis vis dar apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, tam tikrą savo elgesį yra linkęs pateisinti, nurodo, kad ilgai slapstėsi nuo teisėsaugos dėl savo šeimos gerovės, kadangi nenorėjo, kad jo vaikas augtų be tėvo. Taip pat turi dvejopą požiūrį bei nuomonę į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą.

Taigi, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme nėra pakankama.

Minėta, jog sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, būtina nuodugniai įvertinti jo elgesį viso bausmės atlikimu laiku. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog viso bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo 5 kartus baustas drausmine tvarka. Nors šiuo metu visos nuteistajam skirtos drausminės nuobaudos jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu traktuoti kaip nepriekaištingą, pavyzdingą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo paskatintas 5 kartus. Tačiau teismas pažymi, jog aplinkybė dėl nuteistojo paskatinimų bei jų skaičius, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, galima teigti, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su jau atlikta bausmės dalimi, nėra maža – daugiau kaip 3 metai 11 mėnesių (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu, teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmes atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.

Teismas daro išvadą, jog nuteistasis V. T. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam dar negali būti taikomas.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2019 m. vasario 27 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-15 dėl nuteistojo V. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2019 m. vasario 27 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-15 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. T..

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Vilma Dapkevičienė