- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- 1S-174-1053/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Nuteistasis
- G. V.
- Advokatai
- Aivaras Miškūnas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria buvo atmestas G. V. gynėjo advokato Aivaro Miškūno skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. RV-25-640 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 238 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį -išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio dalis dėl išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis. G. V. pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 238 straipsnio 1 dalį pakeista. Nusikalstama veika iš BK 238 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos ir skirta galutinė subendrinta 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 9 dalimi subendrintos bausmės, paskirtos Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, paskiriant galutinę subendrintą 12 metų 12 dienų laisvės atėmimo bausmę, jos pradžią skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos. Bausmės atlikimo pradžia – 2018 m. kovo 22 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. balandžio 5 d.
2. Komisija 2024 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. RV-25-640 nutarė netaikyti nuteistajam G. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nesutikdamas su priimtu nutarimu nuteistojo gynėjas pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi gynėjo skundą atmetė.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Nesutikdamas su priimta apylinkės teismo nutartimi nuteistasis pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo minėtą nutartį ir Komisijos nutarimą panaikinti bei taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų su intensyvia priežiūra.
4.1. Skunde nuteistasis G. V. teigia, kad lygtinį paleidimą nuteisto asmens teise įvardina ne tik Europos Tarybos rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatos, bet ir BVK 82 straipsnio komentaras. Taigi lygtinis paleidimas, nuteistajam atitinkant formaliuosius reikalavimus, yra teisėtas lūkestis. Paminima Europos Tarybos rekomendacijos nuostata, kad lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, o galimą kalinio neatitikimą tokiems reikalavimams kompetentingos institucijos turi įrodyti. Akcentuojama, kad Komisijos nutarimas neatitiko Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuluotų reikalavimų (sprendimai turi būti grindžiami teisiniais argumentais (motyvais); argumentavimas turi būti racionalus - turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų sprendimui pagrįsti; sprendime negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių; sprendimai turi būti aiškūs ir suprantami visiems), todėl nutarimas negalėjo būti teismo patvirtintas. Nurodomi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai.
4.2. Kartu skunde cituojama BVK 82 straipsnio 1 dalis ir nurodoma, kad sprendžiant taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymima, kad nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
4.3. Skunde akcentuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintas non bis in idem principas. Kartu pažymima, kad Komisijos nutarime nurodomos išimtinai tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybės, todėl vien tik padaryto nusikaltimo pobūdis ir susijusios aplinkybės negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Teigiama, kad Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo asmenybės savybių, buvusių nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu.
4.4. Nuteistasis G. V. pažymi, kad 2024 m. sausio 19 d. Vilniaus kalėjimo direktoriaus Evaldo Gasparavičiaus sprendimu už nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat už pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, buvo perkeltas paprastos grupės į lengvos grupės kalinimo sąlygas. Nurodoma, kad jis nebūtų perkeltas į lengvos grupės kalinimo sąlygas, jei nebūtų akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, Komisija nutarime nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios daromą išvadą, kad nėra padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei nėra galimybių taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo teigimu, Komisija nutarimą pateikė be jokių motyvų, ignoravo nuteistojo nepriekaištingą elgesį ir jo nusikalstamo elgesio teigiamą rizikos veiksnių valdymo dinamiką. Taip pat pažymima, kad Komisijos nutarime nėra paminėtas socialinio tyrimo išvados išskirtas siūlomų intervencinių priemonių vykdymas ir aktyvus įsitraukimas į resocializacijos procesą, todėl akivaizdu, kad nutarimas priimtas visapusiškai neįsigilinant į asmens duomenų visetą. Pabrėžiama, kad esant akivaizdžiai nuteistojo pažangai mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nebelieka būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės. Remdamasis teismų praktika, nuteistasis pažymi, kad teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje.
4.5. Skunde G. V. akcentuoja pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą taikant OASys metodą, o būtent tai, kad per bausmės atlikimo laikotarpį jo nusikalstamo elgesio rizikos taškai/įverčiai sumažėjo 7 balais. Teigiama, kad vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į jo priskyrimą konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti kokių veiksmų, skirtų mažinti riziką pakartotinai nusikalsti, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu. Nuteistasis nurodo, kad nėra socialiai atsiskyręs, turi stiprius socialinius ryšius su artimaisiais ir tai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, turėtų gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą (interneto ir telefono ryšys). Paleistas į laisvę ketina gyventi Kaltinėnų g. 12, Kaune, tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute, iš karto išėjęs į laisvę planuoja dirbti.
Žemesnės instancijos teismas
4.6. Teigiama, kad apylinkės teismas esminę reikšmę suteikė statiniams veiksniams, kurių jis negali pakeisti. Teismas, pasakydamas, kad tik 12 metų ir 12 dienų laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiui padės pasiekti bausmės tikslus, iš esmės paneigia pačią lygtinio paleidimo instituto esmę bei rodo šališką išankstinį apylinkės teismo požiūrį, t y. nepaisant pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo, lankytų socialinės reabilitacijos programų, kitų teigiamai jo asmenybę apibūdinančių veiksnių, lygtinis paleidimas jam negalės būti taikomas, nes nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Kartu nurodoma lygtinio paleidimo instituto esmė bei nurodoma, kad taikant šį institutą bausmės tikslų įgyvendinimas yra tęsiamas, o nuteistasis skatinamas pasitaisyti, taip netgi sėkmingiau užtikrinant bausmės tikslų įgyvendinimą. G. V. nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino jo prašymo lygtinio paleidimo metu taikyti intensyvią priežiūrą. Teigiama, kad intensyvios priežiūros taikymas būtų papildomas saugiklis, kuris panaikintų bet kokią abejonę, kurią išreiškė pirmosios instancijos teismas, kad būdamas laisvėje nuteistasis nenusikals ir laikysis įstatymų.
4.7. Nurodoma, kad Komisijos nutarime yra pateikta deklaratyvi, visiškai nesuprantama rekomendacija tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, nors visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones jis yra įvykdęs. Tokia rekomendacija yra nemotyvuota, nes nėra nurodyta kokios priemonės, reikalingos jo socialinei reabilitacijai ir (ar) nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, dar nenumatytos ankstesniame socialinės reabilitacijos plane ir neįvykdytos per 8 metų ir 10 dienų kalinimo laikotarpį, į naują individualų socialinės reabilitacijos planą turėtų būti įtrauktos. Kartu teigiama, kad Komisija nuolat pažeidinėja BVK nustatytą lygtinio paleidimo svarstymo terminą.
4.8. Nuteistasis G. V. teigia atitinkantis įstatyme numatytus kriterijus, o jo asmenybės pokyčiai nėra įstatymo numatyti vertinamieji kriterijai. Atsisakydamas tenkinti jo skundą, teismas netinkamai vertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nustatydamas nepagrįstai aukštus kriterijus, aukštesnius nei numatyti įstatymo leidėjo, taip esmingai apribodamas nuteistojo galimybę būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos. Pabrėžiama, kad taip yra pažeidžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuota taisyklė, jog baudžiamasis įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai, taip darant žalą kaltininkui.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo G. V. skundas atmestinas.
5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas iš esmės įvertino aplinkybes, kurias nuteistasis akcentuoja ir apeliaciniame skunde, todėl skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir toliau nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.
6. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
7. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nuteistasis G. V. atitinka vieną iš formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų: nuteistasis atliko du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apie nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos galima spręsti tada, kai jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir jomis pagrindė savo išvadas.
9. Teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad vien tik padaryto nusikaltimo pobūdis ir susijusios aplinkybės negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau pažymėtina, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Būtent nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
10. Nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą veikiant su bendrininkų grupe. Po apkaltinamojo nuosprendžio nuteistasis slėpėsi, jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad pirmą kartą su policijos pareigūnais G. V. susidūrė būdamas 20 metų, pirmą kartą nuteistas būdamas 22 metų, pirmą kartą laisvės atėmimo bausmę atliko būdamas 29 metų. Nuteistojo nusikalstamas elgesys siejamas su finansinės materialinės naudos motyvacija. Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad praeityje nuteistajam skirtos švelnesnės bausmės, nesuformavo noro laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Praeities teistumai liudija ankstesnį asmens gyvenimo būdą ir vertybines nuostatas, jo atsparumą neigiamos aplinkos įtakai ir daugelį kitų aplinkybių, reikšmingų vertinant jo elgesio laisvėje perspektyvą. Apygardos teismas pažymi, kad aptariami duomenys atskleidžia nuteistojo požiūrį į teisės aktų reikalavimus bei sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nusikalstamas veikas darė ne atsitiktinai, o vedinas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.
11. Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis G. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo 4 kartus skatintas, vieną kartą baustas už šiurkštų režimo reikalavimų pažeidimą (buvo neblaivus) bei bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Tačiau, įvertinęs skatinimų ir nuobaudų santykį, jų skyrimo datas, bausmės atlikimo trukmę, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis nepasižymėjo pavyzdingu disciplinuotumu. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra išskirtinis, G. V. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti lygtinį paleidimą.
12. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama jau 6 kartą ir visais atvejais ši rizika buvo įvertinta kaip vidutinė. Iš esmės Socialinio tyrimo išvadose yra nurodomi tie patys nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui reikšmingi dinaminiai (nuteistasis turi galimybę juos keisti) kriminogeniniai veiksniai, o paskutiniuoju tyrimu nustatytas dinaminių kriminogeninių veiksnių mažėjimas. Paskutinėje Socialinio tyrimo išvadoje pastebėtas nuteistojo impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, kriminalinės nuostatos, neigiama nuostata į priežiūrą bei visuomenės narius, neįgytas vidurinis išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija, negebėjimas atsiriboti nuo neigiamos kitų asmenų įtakos.
13. Apylinkės teismas ir Komisija išsamiai vertino Socialinio tyrimo išvadas apie nuteistojo asmenybę, o būtent tai, kad nuteistasis nėra linkęs į savianalizę, negali nurodyti savo neigiamų savybių, taip pat negali nurodyti savybių, su kuriomis reikėtų dirbti, ar kurios yra jo paties nemėgstamos. Be kita ko, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad G. V. nėra linkęs analizuoti nusikalstamų veikų, menkina nusikaltimo sudėtingumą nurodydamas, kad kanapės nesukelia tokių neigiamų pasekmių kaip kitos narkotinės medžiagos.
14. Siekiant nustatyti, ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus būtent nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, motyvacija dalyvauti vykdomose programose, pozityvaus užimtumo priemonėse keičiančiose nuteistųjų elgesį. Nustatyta, kad nuteistasis tikslinėse intervencinėse priemonėse dalyvavo 2017 metais, 2019 metais bei 2022 metais. Pastebėtina, kad aktyviau dalyvauti intervencijoje nuteistasis pradėjo tik nuo 2023 metų. 2023 m. birželio 7 d. – 2023 m. rugsėjo 25 d. dalyvavo socialinių užsiėmimų programoje „Priklausomybė – liga“, nuteistasis užsiėmimų metu dalyvavo diskusijoje, buvo atviras žinioms. Tais pačiais metais kelis kartus dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse. 2024 m. vasario 2 d. baigė psichologinę intervencinę priemonę „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“, nuteistojo dalyvavimas vertinamas kaip sėkmingas, nuteistasis tapo imlesnis grįžtamajam ryšiui, o tai svarbu kategoriško mąstymo apraiškų silpnėjimui. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis yra motyvuotas keisti elgesį srityse, kurios ir esmingai nulėmė jo nusikalstamą elgesį, tačiau pasiekti teigiami rezultatai šiuo metu jo elgesyje reiškiasi pernelyg trumpą laiką, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad paleistas lygtinai, G. V. pakartotinai nenusikals.
15. Nuteistasis skunde akcentuoja išsaugotus ryšius su artimaisiais bei motyvaciją dirbti ir teigia, kad tai gali būti apsauginis veiksnys nusikalstamumo rizikos valdyme. Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistasis jokių naujų socialinių ryšių, kurie stipriai jį motyvuotų pakartotinai nenusikalsti, nesukūrė, o anksčiau turėti ryšiai su artimaisiais nuo nusikalstamų veikų darymo nuteistojo taip pat nesulaikė. Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis nusikalsdavo bendrininkų grupėse, taip pat šiuo metu dar neturi pakankamų gebėjimų atsiriboti nuo aplinkos ir kitų asmenų įtakos. Nuteistojo motyvacija dirbti pagrįstai suabejojo tiek Komisija, tiek apylinkės teismas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis G. V. 2017 m. ir 2020 m. atsisakė dirbti pataisos įstaigoje, vėliau nebuvo įdarbintas dėl laisvų darbo vietų nebuvimo, o leidimą užsiimti individualia veikla gavo tik 2022 m. Pažymėtina, kad 2023 m. liepos 21 d. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu G. V. individuali veikla prilyginta darbinei veiklai. Taigi, nors nuteistasis rodo didėjančią iniciatyvą darbui laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo darbinė patirtis dar nėra tokia didelė ir nuosekli, kad nekeltų abejonių dėl nuteistojo deklaruojamos motyvacijos dirbti laisvėje. Šios aplinkybės vertinant kartu su nuteistojo nenuosekliu elgesiu pataisos įstaigoje, neleidžia daryti išvados, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis pakartotinai nenusikals.
16. Priešingai nei teigiama skunde, apygardos teismas neįžvelgia apylinkės teismo šališkumo pasisakant dėl nuteistajam skirtos bausmės dydžio ir išankstinio nusistatymo dėl lygtinio paleidimo netaikymo G. V.. Apylinkės teismas išsamiai paaiškino bausmės skyrimo esmę bei tai, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
17. Apygardos teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam yra teismo teisė, o ne pareiga. Aplinkybė, kad nuteistasis sutinka su intensyvios priežiūros taikymu, neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu, nerodo teismo šališkumo ir priešingai, nei skunde nurodo nuteistasis, nerodo žemesniojo teismo išankstinio neigiamo nusistatymo jo atžvilgiu. Kaip deklaratyvus argumentas vertinamas ir pasisakymas dėl pastovaus Komisijos svarstymo termino pažeidinėjimas, kadangi tokių pažeidimų nenustatyta.
18. Atsakant į skundo argumentą dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad minimomis rekomendacijomis tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Minėtos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose, kurių nuostatomis įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis viso bausmės atlikimo laikotarpiu padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis deda pastangas mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau šiuo metu jos dar nėra pakankamai nuoseklios ir ilgalaikės. G. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti apylinkės teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo G. V. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.